|

Vasario 16-ji: skirtingi istorikų vertinimai

Istoriškai susiformavo kelios skirtingos Vasario 16sios akto reikšmės vertinimo tradicijos. Tai ir suprantama: 1918-ji metai – vienas svarbiausių šalies istorijos lūžių, ir kiekviena praeities tyrinėtojų karta interpretuoja jį savaip. Nepriklausomos Lietuvos istorikams – A.Aleknai, Pr.Penkauskui, P.Klimui, A.Šapokai, V.Daugirdaitei-Sruogienei ir kitiems – tai buvo įvykis, tapęs oficialiu valstybingumo ataskaitos tašku, ir atitinkamai traktuotas gana vienareikšmiai, kaip nediskutuotinas tautos pasiekimas jos kelyje į laisvę. Viena, tai buvo jiems pernelyg artima praeitis, jų pačių gyvenimo dalis. Antra, jie panaudojo tik nedidelę atitinkamų šaltinių dalį. Tai anaiptol nereiškė, kad jie idealizavo Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Priešingai, asmeninė patirtis leido kai kuriems autoriams, visų pirma istorikui ir diplomatui P.Klimui, istorikui Z.Ivinskiui, teisininkui M.Römeriui, realistiškai vertinti epochą: valstybingumo atkūrimo deklaracija dar nereiškė tikrojo suvereniteto, nes okupacinė vokiečių valdžia iki 1918 kovo 23 d. apskritai nebuvo linkusi jos pripažinti, o vėliau buvo numatytas politinis ryšys su Vokietija. Tačiau anuo metu dažniausiai buvo apsiribojama konspektyviu pagrindinių įvykių išvardijimu apibendrinamuosiuose didaktiniuose veikaluose. Simboliškas ir pranašiškas tapo A.Maceinos filosofinis nepriklausomybės prasmės apmąstymas paskutiniaisiais valstybės gyvavimo metais (1940): „Savo lietuviškos istorijos mes netekome tą momentą, kai netekome savo valstybės.”

Vasario 16-osios Akto reikšmė lietuvių tautos politinei raidai
|

Vasario 16-osios Akto reikšmė lietuvių tautos politinei raidai

Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai yra svarbiausi ir reikšmingiausi lietuvių tautos XX a. nuveikti darbai. Jie užtikrino lietuvių tautos savarankišką valstybinį gyvenimą, atvėrė galimybes ir garantijas valstybinei laisvai savaimingai lietuvių tautos, lietuvių kalbos, mokslo, kultūros, politikos plėtrai. Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios aktas buvo konceptualus, lakoniškas – vos 122 žodžių – ilgamečių vilčių dokumentas. Jis skelbė tautai valstybinę laisvę, nepriklausomybę ir ateičiai Steigiamąjį Seimą. Jame nebuvo žadama materialinių gėrybių ar materialinio palepinimo. Mes kiekvienas jaučiame Vasario 16-osios reikšmę, prasmę ir kiekvienam mūsų duotą įsipareigojimą. Šioje konferencijoje akcentuojami parlamentarizmo principai Lietuvos valstybės atkūrimo procese. Tad pažvelkime kiek demokratiški buvo nepriklausomybės siekimas ir Vasario 16-osios akto genezė ir esmė. 1918 metais Lietuva ir lietuvių tauta buvo iškentėjusi 120 metų Rusijos jungą. Treti metai tęsėsi pafrontės vokiečių karinė okupacija. Buvo daug skurdo, prievartos ir beteisiškumo. Viltis, kad iš viso to bus galima išsivaduoti sukūrus Lietuvos valstybę, atskirtą nuo Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, buvo rimtas politinis siekis. Jis jau buvo deklaruotas toli nuo Lietuvos – Lozanos konferencijoje, Rusijoje lietuvių seime Petrapilyje. Tačiau šią idėją reikėjo suvisuomeninti pačioje Lietuvoje.

Vasario 16-oji – modernios Lietuvos valstybės atkūrimo simbolis ir pamatas
|

Vasario 16-oji – modernios Lietuvos valstybės atkūrimo simbolis ir pamatas

Lietuva ėjo į savo valstybingumo atkūrimą po Pirmojo pasaulinio karo, remdamasi naujai nušvitusia teise – būti savimi ir pasiskelbti pagal “pripažintąją tautų apsisprendimo teisę”. Štai apie ką kalbama 1918 m. Vasario 16-tosios akte, – ne apie kokį nors XIX šimtmečio sukilimą prieš aneksavusią imperiją. Atsirado stipresnių ginklų. Pripažintoji teisė – išties, tokia teisė jau buvo pripažinta ir Vakaruose, ir Rytuose, ir Lietuvos Taryba naudojosi tuo, paskelbdama sykiu ir teisę, ir politinę valią – Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Realiai ji buvo Vokietijos okupuota. Vilniaus karo komendantas už tokį veiksmą galėjo kitą dieną sušaudyti visą Lietuvos Tarybą; nebuvo paprasta Vasario 16-tosios aktą net paskelbti. Tačiau pavyko jį išgabenti į užsienį, į tą pačią Vokietiją, o vasario 19-tą Vilniuje “Lietuvos aidas” paskelbė aktą ir Lietuvos visuomenei. Vasario 16-tosios pareiškimas, kaip kukliai pavadino savo dokumentą Lietuvos Taryba, deklaravo ir kitą teiginį, ne mažiau svarbų už apsisprendimo teises. Itin paprastai Lietuvos Taryba pareiškė pasauliui, konkrečiai vyriausybėms, iš kurių išvardino svarbiausias “Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes”: atstatoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje ir atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas trumpas, labai glaustas, labai koncentruotas. Viskas jame optimalu, tai yra – būtina, glausta, ir nieko nėra dviprasmiško arba klaidingo.

Vasario 16-oji – pati didžiausia šventė
|

Vasario 16-oji – pati didžiausia šventė

Lietuvoje švenčiamos trys šalies valstybingumą žyminčios šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Kaip galėtume palyginti šias tris šventes, jų vietą mūsų istorinėje savimonėje. Kuri šventė Jums yra pati svarbiausia? Kalbant apie Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, tenka naudoti „pirminės“ ir „antrinės šventės“ sąvokas. Jokiu būdu nemenkindamas 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų nuopelnų, esu įsitikinęs: Kovo 11-oji yra antrinis Vasario 16-osios aidas. Vasario 16-oji lietuvių tautos sąmonėje ne tik žymi patį Valstybės atkūrimo aktą, bet ir turi ilgą šventimo okupacijos metais istoriją. Emociškai išgyventas trispalvės šmėstelėjimas vasario 16-ąją okupuotoje Lietuvoje giliai įsirėžė į daugelio mūsų atmintį. Šiandien dvi mūsų valstybės šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – sudaro vientisą emocinę erdvę ir labai gražiai dera su mūsų tautos istorine atmintimi. Suvokiame mūsų valstybės istorinį dvilypumą – senoji Lietuva, išreikšta Liepos 6-osios iškilmėmis, ir dvi moderniosios Lietuvos valstybės šventės. Žvelgiant istoriko ir piliečio akimis, būtent Vasario 16-oji man yra pati didžiausia šventė. Galime sakyti – išsaugota mūsų tautos savimonė yra tarpukario Lietuvos nuopelnas. Be abejo. Galiu tik su liūdesiu kalbėti, kad to iki galo neįvertiname. Savo tapatumą labiau esame linkę sieti su viduramžių kunigaikščių, o ne su Lietuvos Tarybos ar Atkuriamojo Seimo darbais.

Valentino legendos
| |

Valentino legendos

Pasakojama, kad Valentinas išgydė kalėjimo prižiūrėtojo Asterijaus aklą dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyt: “ Nuo tavo Valentino”. Pasak antros legendos, Romoje pagonybės laikais gyvenęs šv. Valentinas labai mylėjęs vaikus, dovanojęs jiems skanėstų, gėlių. Valentinas atsisakė garbinti senuosius romėnų dievus, už tai buvo surakintas ir įmestas į kalėjimą. Vaikai, ilgėdamiesi savo mokytojo ir bičiulio, rašydavo ir kaišiodavo jam per grotas laiškelius. Iš čia ir atsirado tradicija tą dieną keistis atvirukais. Trečioji legenda byloja, kad vienuolis Valentinas į kalėjimą buvo įmestas už tai, kad nepaisydamas imperatoriaus draudimo, slapta alyvų giraitėje, Meilės klonyje, kur ant marmuro plokštės stovėjo sidabrinis kryželis su erškėtrožių puokšte, tuokė įsimylėjėlius. Pasak kitos istorijos, šv. Valentinas slapta tuokdavo kariuomenėje tarnaujančius jaunuolius, nors imperatorius Klaudijus tai griežtai draudė.

Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia 66 proc. gyventojų
| |

Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia 66 proc. gyventojų

Didžiausios Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “TNS Gallup” duomenimis, Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia net 66 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 14-ąją įvardijo kaip jiems labai svarbią datą. Pasak “TNS Gallup” marketingo direktoriaus Edmundo Bražėno, vasario 14-osios šventė labiausiai populiari tarp jaunimo. Net 90 procentų 15-29 metų amžiaus apklaustųjų teigė, kad ši diena jiems “šiek tiek svarbi” arba “labai svarbi”. Tyrimo duomenimis, Šv. Valentino dieną labiau linkusios švęsti dailiosios lyties atstovės. Tai, kad ši šventė yra labai svarbi, atsakė 35 procentai moterų ir 27 procentai vyrų. “Nors Lietuvoje švęsti Valentino dieną tampa vis populiariau, ši tradicija dar nėra paplitusi tarp kaimo gyventojų”,- sakė E. Bražėnas. Net 40 proc. iš jų teigė, niekada šios dienos nešvenčiantys arba net nežinantys tokios šventės. Šį tyrimą “TNS Gallup” atliko 2006 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.

Šv. Valentino dienos tradicijos
| |

Šv. Valentino dienos tradicijos

Vasario – 14-oji su Valentinu buvo susieta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Nuo tada ir atsirado graži tradicija išreikšti savo jausmus atviruku su širdelėmis, balandžiukais ar amūriukais. Šią dieną žmonės visame pasaulyje savo mylimiesiems siunčia ne tik romantiškus atvirukus, bet ir dovanėles. Ant atviruko siuntėjo vardo dažniausiai nebūna, nes jie skirti slaptai meilei. Paprastai atvirukuose vyrauja rožinė spalva, piešiamos širdys, rožės, amūriukai ir pan. Į atvirukus rašomos eilės. Sentencijos, aforizmai ir žodžiai; “Būki mano Valentinu (-a)”. Iš kur atsirado šis paprotys? Pavadinta ši diena krikščionių šventojo vardu. Šventojo statusą krikščionių Bažnyčia mirusiajam suteikė už ypatingus nusiuntė mylimajai laiškelį, kuriame užrašė: “Nuo tavo Valentino”. Gerokai prieš šventojo Valentino laikus meilę, santuoką ir vaisingumą romėnai pagarbindavo pavasario šventėmis. Viena tokia šventė, vadinama Luperkalijomis, buvo rengiama vasario 15 dieną. Šios vaisingumo šventės metu aplink miestą lakstydavo nevedę apsinuoginę vaikinai, jaunamartes čaižydami gyvulio odos diržais. Moterys nevengė kirčių, kadangi tikėjo, jog taip lengviau susilauks vaikų. Luperkalijų išvakarėse vykdavo Junonos šventė. Junona romėnų mitologijoje buvo laikoma ne tik vyriausiąja deive, bet ir gimdymo bei santuokos globėja. Tą dieną jauni vyrai iš dėžutės traukdavo merginų vardus, su išrinktąja visą šventę šokdavo.

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje?
| |

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje?

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje? Dabar šv. Valentino dieną visame pasaulyje laikraščių puslapiai mirga paslaptingais įsimylėjėlių rašteliais, pašto dėžutės pilnos šv. Valentino atvirukų su gėlytėmis ir paukšteliais – vaisingumo ir romantikos simboliais. Tą dieną dažniausiai dovanojamos rožės ir šokoladai. Nors… Anglijos metraštininkas S. Pepypsas rašo, kad Jorko hercogas savo poniai šv. Valentino dieną dovanojo papuošalų už 800 svarų sterlingų ( mūsų laikais tai būtų maždaug 47 svarų sterlingų). Kai kuriose Anglijos vietose gerbėjai dovanas padėdavo ant slenksčio, pasibelsdavo ir pabėgdavo. Toks paslaptingumas išlikęs iki šių dienų. Kadaise šv. Valentino atviruko siuntimas reiškė piršimąsi. O ir šiais laikais toks atvirukas reiškia šį tą daugiau negu flirtą, taigi gal ir nevertėtų užmiršti, kad šv. Valentino diena – puiki diena pasipiršti. Australai, ispanai, anglai, prancūzai šv. Valentino dieną švenčia vienodai – savo slaptiems mylimiesiems siunčia atvirukus, o sutuoktiniams ir mylimiesiems – dar ir dovanų. Amerikiečiai atvirukus siunčia visiems, ką myli – sutuoktiniams, draugams, draugėms, sūnums ir dukterims. Vokiečiai ir belgai nesiunčia anoniminių atvirukų, tačiau savo sutuoktiniams ir mylimiesiems dovanoja gėlių ir saldumynų. Japonijoje priimta dovanoti šokoladą. Švedai ir italai (išskyrus Veneciją) šv. Valentino dienos visai nešvenčia.

Valentino dienos romantika
| |

Valentino dienos romantika

Uždekite daugybę įvairiausių formų ir dydžių raudonų žvakučių. Nepamirškite raudonų gėlių – ne tik rožių, bet ir tulpių, gvazdikų bei kitokių. Po vieną ar puokštėmis pamerkite jas visame kambaryje. Gėles, užuolaidas, baldus ir visa, ką tik norite, papuoškite raudonais kaspinėliais bei balionais. Visas arba kelias lemputes pakeiskite raudonomis. Raudonų mirksinčių lempelių girliandą nutieskite palube prie užuolaidų, aplink didelius gėlių vazonus. Kambaryje pridėliokite sausų kvepalų gražiose vazelėse. Iškirpkite raudono popieriaus širdelių girliandą ir pritvirtinkite prie sienos, durų, gal net lubų. Virš lovos pakabinkite raudonos krentančios medžiagos baldakimą. Paklokite švarią patalynę ir ant savojo Valentino pagalvės padėkite rožę ar paberkite jos žiedlapių. Apsirenkite seksualiais raudonais apatiniais. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo.

Tik nepersistenkite
| |

Tik nepersistenkite

Valentino diena yra ypatinga ne tik įsimylėjusiems ar visiems, kas turi antrąją pusę, bet ir kiekvienam iš mūsų. Juk Valentino diena iš esmės yra labai teigiama ir graži šventė, kurią galime paminėti kiekvienas. Tačiau jei Valentino dieną švenčiame, dažniausiai norisi ir pasipuošti. Taigi kaip rengtis Valentino dieną, kad atrodytume šventiškai, tačiau ne pernelyg iššaukiančiai? Juk ši šventė dažniausiai yra ir darbo diena, taigi negalime darbe išsišokti ypač seksualiais ar atvirais rūbais, nors tokiai dienai idėjiškai jie ir tiktų. Iš tikrųjų tai yra labai paprasta. Valentino diena mums asocijuojasi su meilės spalvomis: raudona, rausva, purpurine. Taigi pirma gairė, pagal kurią galima rinktis aprangą šiai ypatingai dienai, yra būtent tų trijų spalvų koloritas. Turbūt beveik kiekviena moteris savo garderobe turi raudonos, rausvos ar purpurinės spalvos drabužėlį. Taigi Valentino diena yra pats tinkamiausias metas jį apsirengti, nes kiekvienas, pamatęs jus su tokios spalvos drabužiu, supras, kad jūs švenčiate! Taigi prie įprastinės aprangos priderinkite raudoną palaidinę ar rausvą megztinuką. Taip pat galite rinktis purpurinį švarkelį ar net visą tokios spalvos kostiumėlį. Kita aprangos galimybė – tiesiog raudonos, rausvos ar purpurinės spalvos aksesuaras. Tai gali būti masyvūs karoliai, skarelė, šalikėlis ar pirštinės. Taip pat nepamirškite ryškaus lūpdažio ir nagų lako ir jūs jau atrodysite šventiškai.