| |

Šizofrenija

Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus. Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.

| |

Šizofrenija padažnėja rudenį

Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaldymas, apimantis mąstymo, jausmų sritis. Mąstymo sutrikimas, emocinis bukumas ir autizmas, t.y. visos asmenybės atskilimas nuo tikrovės, įsigilinimas į savo vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo žmonių – tai svarbiausi šizofrenijos požymiai. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emocionaliai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba. Dar senovėje šizofrenijos gydymo būdai buvo gana įvairūs. Ligoniai buvo mušami arba maudomi šaltu vandeniu. Bet laikui bėgant gydymo metodai keitėsi. Graikijoje ši liga buvo gydoma opijumi. VIII a. asirai gydėsi hašišu, o Peru gyventojai, siekdami nusiraminimo, vartojo kokoso lapus. Viduramžiais psichikos ligos buvo gydomos alkoholiu, durnaropėmis, valerijonu. Iki pat XIX a. pabaigos gydytojai tiesiog konstatuodavo, kad ligoniui beprotystė arba nervinis sutrikimas. XIX-XX amžiaus sandūroje vokiečių psichiatrai praplėtė psichinės ligos supratimą. Šalia kitų ligų išskyrė ir aprašė ankstyvąją silpnaprotystę. Lietuvoje psichiškai sergantį žmogų vesdavo į pirtį, vanodavo ir liepdavo kvėpuoti raminančių žolių garais. Kaip šiandien gydoma šizofrenija, pasiteiravome Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatro Olego Dutovo.

| |

Šizofrenijos gydymas, arba saugios galimybės atrasti gyvenimo spalvas

Šizofrenija – viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistų. Liūdna, tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujami medikamentinio gydymo poveikiai. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus. Tai tampa ypač aktualu įsigaliojus naujam paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Į klausimus apie nūdienai aktualias saugaus šizofrenijos gydymo problemas ir naujai Lietuvoje atsiradusių vaistų galimybes sutiko atsakyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja Ramunė Mazaliauskienė. Visų pirma paprašytume pasidalyti patirtimi, su kokiomis saugumo problemomis susiduriama skiriant vaistus nuo šizofrenijos. Kalbant apie klasikinius (arba senuosius) vaistus nuo psichozės, prisimintina, kad, jų paskyrę gydytojai psichiatrai, susidurdavo su visa virtine pacientams pasireiškiančių nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pernelyg stiprus slopinimas, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, dažnai pasitaikydavo raumenų kaustymas, padidėdavo prolaktino kiekis kraujyje, sutrikdavo pacientų seksualinės funkcijos ir kt. Dėl to nemaža pacientų dalis savavališkai nutraukdavo gydymą ir patirdavo ligos atkryčius.

| |

Kaip įveikti šizofreniją?

Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“. Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.