Psichologinė sveikata

Kiek plačiau mėginsiu aptarti moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Pirmiausia – klinikinis atvejis. 39 metų Virginijai, piktnaudžiavusiai alkoholiu, ligoninėje, į kurią ji pateko ypač pablogėjus sveikatos būklei, buvo intensyviai teikiama pagalba, bet ji išgyveno tik parą. Apie jos mirtį artimieji kalbėjo gana ramiai, susitaikę su tuo, kas atrodė neišvengiama, sakydami: „Jau seniai matėme, kad blogai baigsis“. Pacientė iš tiesų buvo pražudžiusi asmenybę, netekusi interesų, tapusi degradavusia alkoholike – tokių yra tūkstančiai ir jos labai panašios viena į kitą. Artimieji nebegalėjo jos, kaip individualybės, atpažinti. Virginijos vaikystė buvo sunki: mama dirbo viena, tėvas buvo girtuoklis. Nuo mažens mergaitė matė jį nuolat girtaujantį. Pati Virginija pradėjo vartoti alkoholį 17 metų. Nors įgijo aukštąjį prekybininko išsilavinimą, darbus prarasdavo vieną po kito – per girtavimą. Paskutiniuosius 3 metus ji tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudama turguje. Visus pinigus pragerdavo. Su vyru buvo išsiskyrusi prieš 10 metų, duktė – protiškai atsilikusi. Paskutiniaisiais gyvenimo metais negėrusi moteris ištverdavo vos vieną kitą dieną.

Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 – 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija.

Didelis yra sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė, bet dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, pats žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau asmeniškai, savo šeimai ir savo tautai. Jei girtuokliauja nekultūringos tautos, tai galima skakyti, kad jos dar nesubrendo, kad nepajėgia savo poelgių tvarkyti, bet kaip paaiškinti, kodėl taip daro žmonės, kurie gyvena senų pasaulio kultūrų kraštuose ir Lietuvoje? Mokslas jau tiksliai ištyrė, kad dėl girtuokliavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų. Be to, plinta paleistuvystė, o su tuo yra susiję užsikrėtimai lytiškai plintančiomis ligomis. Tūkstančiai nekaltų žmonių tampa girtų vairuotojų aukomis, kurie dažnai patys žūsta, tuo pat metu ir kitiems nešdami nelaimes. Girtavimas yra žalingas didelėms tautoms, bet jis ypač žalingas mažoms, nes girtavimas pagreitina fizinį, moralinį ir dvainį degradavimą. Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko pasigeria bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, moterų alkoholizmas turi specifinių bruožų. Moterų priklausomybė dažniausiai atsiranda vėliau nei vyrų, pagalbos į gydymo įstaigą dauguma kreipiasi apie 40 – ies, jau priklausomos nuo svaigalų. Jei piktnaudžiavimo alkoholiu požymiai ima ryškėti vyresniame amžiuje, dažniausiai jie lydi anksčiau prasidėjusią depresiją. Sulaukę 50 – 60 metų moterys, skirtingai nei vyrai, žymiai rečiau nustoja gerti savo pastangomis. Moterys dažniausiai pateikia šias besaikio alkoholio vartojimo priežastis: pogimdyminė depresija, nevaisingumas, abortas, gimdos pašalinimas, persileidimas, lytinis šaltumas; psichologinės traumos – artimųjų mirtis, skyrybos; ekonominiai ir socialinės gerovės stoka – pinigų stygius, kasdieninė rutina, sekinanti mažų vaikų priežiūra. Specialistų nuomone, moteris į alkoholizmą gali pastūmėti: vieno arba abiejų tėvų netektis ankstyvoje vaikystėje, tėvų, o ypač motinos šiurkštumas, priešiškumas savo vaikui. Įtakos turi neadekvatūs jausmai: savęs nuvertinimas, kasdieninė įtampa, nesaugumas, susipainiojimas jausmuose ir t.t.

Tik Jūs pats galite nuspręsti, ar norite būti Anoniminių alkoholikų draugijos nariu, – jei galvojate, kad tai Jums gali padėti. Mes susibūrėme į AA, kadangi nebegalėjome kontroliuoti savo gėrimo. Mes vis dar negalėjome prisipažinti, kad niekuomet nebegalėsime saikingai gerti. Po to išgirdome iš AA narių, kad mes esame ligoniai. Sužinojome, kad daugybė žmonių lygiai kaip ir mes kenčia dėl kaltės, baimės, vienatvės, beviltiškumo jausmų. Sužinojome, kad šie jausmai mus lydi dėl to, kad mes sergame alkoholizmu. Mes pasistengėme suvokti, ką alkoholis mums padarė. Čia pateikiame keletą klausimų, į kuriuos pabandėme sąžiningai atsakyti. Jei į keturis ar daugiau klausimų atsakėme TAIP, reiškia, esame giliai įklimpę į bėdą dėl girtavimo. Pažvelkite dabar į save. Atminkite, kad nėra jokios gėdos pripažinti, kad turite tokių rūpesčių.

Nustatyta, kad apie trečdalis savižudžių yra priklausomi nuo alkoholio. Savo ruožtu 5-10% piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų baigia gyvenimą savižudybe. Daugelis nusižudo būdami neblaivūs. Alkoholio problemų turėjusiems savižudžiams būdinga:
· labai ankstyva girtavimo pradžia;
· ilgi girtavimo laikotarpiai;
· pasigėrimai;
· prasta (fizinė) sveikata;
· prislėgta nuotaika;
· nesklandus asmeninis gyvenimas;
· neseniai patirta asmeninė netektis (iširusi šeima, skyrybos arba mirtis);
· nepatenkinami darbo rezultatai. Nusižudę piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys ne tik buvo pradėję girtauti jauni, labiau pasigerdavo, bet ir dažnesniais atvejais gimė ir augo girtaujančiose šeimose. Paaugliams savižudžiams vis dažniau nustatomas piktnaudžiavimas narkotikais ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Alkoholizmo ir depresijos sutapimas labai didina savižudybės pavojų

Gatvėje sutiktų klaipėdiečių teiravomės, ką jie žino apie kodavimą nuo alkoholizmo, ar alkoholizmas yra liga, ką jie mano apie nepilnamečių girtavimą, apie besaikį alaus plempimą…

Inga

Nežinau, kas yra kodavimas nuo alkoholizmo, nors kažką teko girdėti. Alkoholizmas greičiausiai yra liga. Ją išsigydyti gali tik turintis valios žmogus. Alus yra alkoholis, nes turi laipsnių. Šiais laikasi jaunimas geria per daug. Matau, kaip girti vaikšto gatvėje.

Tadas

Nemokėčiau paaiškinti, kas yra kodavimas. Gal padeda mažinti priklausomybę? Teko apie tai girdėti iš televizijos, draugų, skaityti laikraščiuose. Alkoholizmas – ir liga, ir priklausomybė. Tai didelė bėda, nes mažėja darbo ir žmonės geria. Jaunimas irgi labai geria, seka tėvų pėdomis. Alus yra alkoholis, nors kitiems – ir gaivinamasis gėrimas.

Nijolė

Žmonės koduojasi, o paskui kurį laiką negeria alkoholio. Bet jei žmogus pats nenorės, tai nepadės joks kodavimas. Reikia pačiam valios turėti, priešingu atveju jokie vaistai nepadės. Alkoholizmas prasideda nuo silpnybės, o paskui baigiasi liga. Dirbu mokykloje ir universitete, mano aplinkoje negeriama. Nematau girto jaunimo. Alus – alkoholis, nuo jo taip pat galima pasigerti, jei vartosi dideliais kiekais.