Mes kruopščiai rūpinamės veido ir kūno oda, paprastai pamiršdamos skirti reikiamą dėmesį lūpų priežiūrai. Vis dėlto derėtų jas tausoti ir prižiūrėti. Juk lūpos suteikia mūsų veidui išraiškingumo, jausmingumo, netgi byloja apie kai kuriuos mūsų charakterio bruožus, temperamentą. Gražias lūpas gali turėti kiekviena, tik reikia tinkamai jas priežiūrėti ir žinoti keletą makiažo gudrybių... Kitaip nei odos, lūpų raginis sluoksnis yra labai plonas, jose nėra prakaito liaukų ir tik pavienės riebalinės liaukos. Taigi jos neturi jokios apsauginės plėvelės, o riebalų gauna iš išorės. Neprižiūrimos lūpos...
Kam slėpti grožį, tikintis, jog svarbiausia – natūralumas? Natūralumas svarbu, bet svarbu nepamiršti, kad grožis – kaip paukštis: šviečiant saulei nori skrajoti padebesiais ir klegėdamas perduoti širdyje žydinčią meilę. Tad pabrėžk savo grožį - juolab nepakartojamo rezultato gali siekti subtiliai ir be didelių pastangų. Pavyzdžiui, lūpomis. Nors lūpų makiažas atliekamas paskiausiai, lūpos veide užima tikrai ne paskutinę vietą: jos itin dažnai būna mūsų dėmesio centre: oro bučiniai, pakštelėjimai į žandą... Mažučiai gundymai ir tomis pačiomis lūpomis ištartas tylus ir reikšmingas Myliu....
Specialistai vieningai tvirtina, kad dantis reikia valytis bent po dvi minutes du kartus per dieną. Jeigu trokšti gražesnės šypsenos, tačiau gamta ja neapdovanojo, gal reikėtų pasinaudoti šiuolaikinės medicinos galimybėmis? Šiais laikais galima pataisyti praktiškai bet kokius dantų ir sąkandžio defektus. Jeigu tavo šypsena žavi, puikiausias makiažas ar šukuosena neprilygs jos poveikiui aplinkiniams. Kad šypsena juos pakerėtų, dantys nebūtinai turi būti idealiai balti ir lygūs. Tačiau jei bijai išsišiepti, nes kompleksuoji dėl išsikišusių pageltusių dantų, vertėtų susimąstyti. Be to, specialistai pastebi, kad gražūs dantys...
Net 80 proc. suaugusių amerikiečių serga paradantoze ar kitomis burnos ir dantų ligomis. Burnos higiena – tai ne tik gražios šypsenos paslaptis, bet ir veikia jūsų sveikatą, praneša CNN.com. Gydytojas Peteris Vanstromas sako, kad burna yra susijusi su visu kūnu, ir bet kokia infekcija ar liga jūsų burnoje gali sukelti kitų organų ligas ar infekcijas. Stomatologų asociacija teigia, kad chroniškos dantenų ligos gali sukelti širdies ligų riziką ar net diabetą. Be to, dantenų ligos gali netgi sukelti priešlaikinį gimdymą. Ekspertai sako, kad turėtumėte...
Esate pavargusi ir norite, kad aplinkiniai to nepastebėtų? Tuomet jums tiesiog būtina žinoti dar keletą grožio paslapčių. Tai neatims daug laiko, o rezultatas bus kaip iš reklamos - iš karto atrodysite puikiai! Jei veidrodėlis rodo po akimis tamsius ratilus, verta susirūpinti ir paanalizuoti priežastis. Gal jūs nesirūpinate sveiku gyvenimo būdu, nežinote, kas yra visavertė mityba, vis dar rūkote, mažai miegate? O gal tai stresai, kurių neišvengiame, ar tiesiog paveldimumas? Sausa paakių oda rodo, jog organizme kaupiasi vanduo. Vadinasi, gali būti sutrikusi inkstų, šlapimo...
Varis padeda organizmui pasisavinti geležį, svarbus nervinėms funkcijoms, kaulų augimui, įeina į daugelio fermentų sudėtį. Varis įeina į tamsaus pigmento melanino sudėtį, veikia kaip antioksidantas, kartu su vitaminu C reikalingas jungiamojo audinio elastino susidarymui. Vario šaltiniai: mėsa, kepenys, austrės, pupelės, riešutai, vyšnios, šokoladas. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 1-1,5 miligramo vario. Esant vario trūkumui gali pasireikšti anemija, sumažėjusi kūno temperatūra, kaulų struktūros pažeidimai, plaukų ir odos depigmentacija, sutrikęs elastino susidarymas. Per didelis vario suvartojimas sukelia pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kepenų, inkstų pažeidimus....
Maisto produktus sudaro daugybė komponentų – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai alergines reakcija sukelia maisto produktuose esantys baltymai dar vadinami proteinais, kurių yra įvairių atmainų. Pavyzdžiui vien karvės pienas turi daugiau nei 15 skirtingų rūšių baltymų. Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai...
Pagrindinė nutukimo priežastis yra ta, kad su maistu gaunama daugiau kalorijų nei jų išeikvojama bazinei medžiagų apykaitai bei raumenų darbui. Nutukimui įtakos turi nejudrus gyvenimo būdas, persivalgymas, endokrininės sistemos sutrikimai ir kitos ligos. Antsvorio ir nutukimo problema paprastai apibūdinama kaip pernelyg didelis maisto energijos suvartojimas, neproporcingas mažam ar nepakankamam energijos išeikvojimui, lemiantis energijos perteklių ir besikaupiantis kūno riebaluose. Nors antsvorio sukeliamos pasekmės fizinei sveikatai yra nenuginčijamai svarios, taip pat reikia pripažinti ir kitas svarbias priežastis, skatinančias susimąstyti apie kūno svorio sureguliavimą – tai...
Normaliam organizmo funkcionavimui būtina tiksli skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Svarbiausi organizmo mikroelementai yra kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas. Iki pastarojo meto magnio reikšmei gyvybiniuose procesuose buvo skiriama kur kas mažiau dėmesio nei kalio ar kalcio. Tuo tarpu magnis yra labai paplitęs ir gyvybiškai svarbus organizmo mikroelementas. Visų pirma, magnis aktyvina per 300 fermentų veiklą, todėl be jo dalyvavimo negali vykti jokių metabolinių energijos tiekimo, kaupimo ar išsaugojimo reakcijų. Nuo pagamintos energijos kiekio priklauso žmogaus fizinės ir protinės veiklos intensyvumas. Be to, magniui būdingos...
Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas,...
