| | | |

Moksleiviai savo piešiniais protestavo prieš narkotikus

Ant kartono lakštų ryškėjo dažais purškiami šūkiai “narkotikams ne!”, taip pat užbrauktų adatų ir nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai grafiti meistrai buvo vienodos nuomonės apie narkotikus ir jų žalą. “Narkomanija – didelė problema ir mums į ją nenusispjaut”,-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai. Praėjusį trečiadienį jie su jaunaisiais centristais ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais surengė konferenciją “Moksleiviai prieš baltąjį marą” ir akcija “Grafiti prieš narkotikus”. “Konferencija patrauks “didžiųjų vyrų” dėmesį, o grafiti įdomu moksleiviams” ,- svarstė moksleivių parlamento narė Giedrė Šopaitė.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Priklausomybės vystymasis

Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis pavartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai-somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, būna traukulių, haliucinacijų, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta.

| | |

Gyvenimas su narkotikais – neišvengiamas?

Aldousas Huxley savo priežasčių analizėje rašė, kad dauguma žmonių blogiausiu atveju gyvena skausmingą, geriausiu atveju – monotonišką, varganą ir ribotą gyvenimą. Būtinybė pabėgti, troškimas vos kelioms akimirkoms peržengti savo pačių ribas yra ir visuomet buvo vienas principinių sielos instinktyvių potraukių. Ar A.Huxley teisus, ar ne? Būdai, kuriais skirtingi žmonės siekia pabėgti nuo savęs, – įvairūs. Menas, literatūra, muzika, svajonės, šokiai, seksas, religija, sportas… Tačiau narkotikai – kol kas geriausiai pastebimas būdas. Narkotikų vartojimas išliks, ir mes visi vienaip ar kitaip privalėsime išmokti gyventi su jais.

| | |

Kitos medžiagos

Sąvokos “kontroliuojami vaistai” ar “kontroliuojamos medžiagos” dažnai naudojami kaip teisiniai terminai visoms narkotinėms medžiagoms, kontroliuojamoms tam tikroje šalyje, apibūdinti. Į šią grupę gali būti įtraukiami, pavyzdžiui, narkotikai, psichotropinės, dopinginės bei kitos tam tikroje šalyje kontroliuojamos narkotinės medžiagos. Jos yra išvardytos visuomeniniuose dekretuose (nutarimuose, įsakuose?) (public ordinances). Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.

| | | |

Kokainas: Istorija

Inkų kultūroje kokamedis garbintas kaip dieviškos kilmės augalas. Indėnai tikėjo, kad žmonėms jį padovanojo pats Saulės dievas. Pasak legendos, dievai sukūrė “inti” (kokamedį), kad šis malšintų alkį ir troškulį. Kokamedį daugiausia vartojo valdančioji klasė, retais atvejais jis buvo dalijamas kareiviams, darbininkams ir sportininkams kaip vaistas nuo nuovargio ir alkio.
Grynas kokainas buvo išgautas apie 1860 metus. Iki 1903 m. kokaino buvo dedama į populiarų gėrimą “Coca cola”.

Gyvenimas su narkotikais – kelias į pražūtį
| | | |

Gyvenimas su narkotikais – kelias į pražūtį

“Kampanijos, vykdomos tam, kad pasaulis atsikratytų narkotikų, yra neapgalvotos ir beprasmės“, – teigia daktaras M.Gossop’as neseniai Lietuvoje išleistoje knygoje “Gyvenimas su narkotikais“. Nebuvo perskaičiusi šių “genialių“ minčių Lietuvos valdžia anksčiau: kasmet kovai su narkomanija ji skiria beveik dešimt milijonų litų. O jeigu imti ir tiesiog nuleisti rankas, susitaikyti su narkotikų vartojimu arba patyliukais juos legalizuoti? Šią mintį autorius skaitytojui perša nuo pat knygos pradžios. M.Gossop as, gerai suprasdamas pragaištingą heroino vartojimą (juk jis – gydytojas), trečiame skyriuje rašo apie tai, kaip JAV kariai vartojo šį narkotiką Vietname ir kaip lengvai jo atsisakė grįžę namo. Tad nieko, anot autoriaus, čia baisaus. Jeigu jūs vartojate heroiną, tarkim, Vilniuje, persikraustę į Balbieriškį problemų dėl šio narkotiko neturėsite. Reikia paminėti, jog gyvenamosios vietos pakeitimas, kaip viena kompleksinių (tačiau tik kompleksinių) reabilitacijos priemonių, gydymo praktikoje yra pripažintas dalykas.

| | | |

Narkotikams – ne

Paaugliai įsitikinę, jog tik “badymasis” gali blogai baigtis, o kvaišalų rūkymas ar tablečių vartojimas – tėra tik nekenksmingas pasilinksminimas. Būtent taip naujas aukas vilioja narkotikų prekeiviai. Tačiau jie nutyli tai, kad sukeldami trumpalaikį pasitenkinimo jausmą – euforiją – narkotikai sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą. Grafike matyti, kaip pirmųjų narkotiko dozių sukelta euforija silpnėja, nors narkotiko dozės ir didinamos. Žmogus pamažu įgyja priklausomybę. Atsiranda abstinencijos būklė – negaunant narkotiko sutrinka organizmo funkcijos, viską skauda, laužo ir suka kaulus, nėra ramybės nei dieną, nei naktį, elgesys tampa neprognozuojamas, dažnos savižudybės, širdies ritmo sutrikimai, netgi mirtis.
Atminkite, nėra nepavojingų narkotikų. Visos narkotinės medžiagos pavojingos sveikatai ir gyvybei. Reguliariai vartojantys narkotikus išgyvena nuo 4 iki 7 metų, iš kurių paskutiniuosius – labai ligoti, psichiškai atsilikę, morališkai žlugę.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Svaiginančių medžiagų vartojimo priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių – biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nei vieno išvardyto faktoriaus.

Kanapės: Socialiniai sutrikimai
| | | |

Kanapės: Socialiniai sutrikimai

Kanapių vartojimas – tai nuokrypis nuo tradicinių socialinių normų. Kadangi kanapių vartojimas oficialiai nepriimtinas, piktnaudžiaujantys kanapių preparatais asmenys atsiduria už visuomenės ribų. Todėl kanapių vartojimas susijęs su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kartais kanapių intoksikacija gali sukelti rimtą pavojų žmogaus, pavyzdžiui, dirbančio sunkiosios pramonės darbininku, transporto vairuotoju ar statybininku, sveikatai. Net kai intoksikacijos poveikis baigėsi, o piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus tapo “švarus”, išlieka pavojus susižeisti, sukelti konfliktą, gaminti mažiau produkcijos ir t. t.

| | |

Psichotropinės medžiagos

Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances). Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: amfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai; barbitūratai, benzodiazepinai (benzodiazepines); ekstazi, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų. Kai naujos narkotinės medžiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, įtraukiant į Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tokį sprendimą priėmė Jungtinių Tautų narkotikų komisija. Psichotropinių medžiagų sąrašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.