Masažo rūšys
| |

Masažo rūšys

Švediškas masažas. Jį sukūrė Henrikas Linda XIX amžiaus pradžioje. Jis laikomas klasikine masažo rūšimi, nes tai yra daugelio sudėtingesnių masažo rūšių pagringas. Čia naudojami visi pagrindiniai masažavimo būdai (glostymas, gnaibymas, trynimas, vibravimas ir perkusija) veikiantys viršutinius raumenis ir skatina kraujo tekėjimą minkštaisiais audiniais. Aromaterapinis masažas yra švediškas masažas, kurio metu naudojami eteriniai aliejai, dėl kirių kvapo poveikio, ar dėl tiesioginio įtrynimo sustiprėja gydomasis, atpalaiduojamasis poveikis, pasiekiama emocinė ir hormoninė pusiausvyra. Giluminių audinių masažas apima švedišką masažą, specivinėse probleminėse zonose siekiant pašalinti chronišką arba ūmų mėšlungį, skausmą. Tai didesne jėga atliekamas švediškas masažas. Toks gilus raumenų ir raiščių veikimas atlaisvina toksinus ir pagerina kraujotaką, aprūpinimą deguonimi. Merketo masažas panašus į giluminį masažą, tačiau čia naudojama daug papildomų technikų įtampai mažinti, toksinams šalinti, energijos pusiausvyrai sugrąžinti bei maitinamųjų medžiagų ir deguonies patekimui į specifines zonas palengvinti. Ši masažo rūšis jungia kontaktinio ir energetinio masažo elementus. Hidroterapijos masažas – tai masažavimas vandeniu. Pagrindinis jo tikslas yra relaksacija, kūno tonuso pakėlimas, virškinimo, kraujotakos, imuninės sistemos skatinimas, skausmo mažinimas.

| |

Šizofrenija padažnėja rudenį

Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaldymas, apimantis mąstymo, jausmų sritis. Mąstymo sutrikimas, emocinis bukumas ir autizmas, t.y. visos asmenybės atskilimas nuo tikrovės, įsigilinimas į savo vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo žmonių – tai svarbiausi šizofrenijos požymiai. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emocionaliai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba. Dar senovėje šizofrenijos gydymo būdai buvo gana įvairūs. Ligoniai buvo mušami arba maudomi šaltu vandeniu. Bet laikui bėgant gydymo metodai keitėsi. Graikijoje ši liga buvo gydoma opijumi. VIII a. asirai gydėsi hašišu, o Peru gyventojai, siekdami nusiraminimo, vartojo kokoso lapus. Viduramžiais psichikos ligos buvo gydomos alkoholiu, durnaropėmis, valerijonu. Iki pat XIX a. pabaigos gydytojai tiesiog konstatuodavo, kad ligoniui beprotystė arba nervinis sutrikimas. XIX-XX amžiaus sandūroje vokiečių psichiatrai praplėtė psichinės ligos supratimą. Šalia kitų ligų išskyrė ir aprašė ankstyvąją silpnaprotystę. Lietuvoje psichiškai sergantį žmogų vesdavo į pirtį, vanodavo ir liepdavo kvėpuoti raminančių žolių garais. Kaip šiandien gydoma šizofrenija, pasiteiravome Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatro Olego Dutovo.

Masažo stebuklą patirkite ir namuose
| |

Masažo stebuklą patirkite ir namuose

Senovės kinų išmintis byloja: norint nesirgti ir kuo ilgiau išlikti jaunam, energingam ir gražiam, reikia 365 masažų per metus. Daugoka? O gal tai tiesa?.. Juk šiandien viena maloniausių ir veiksmingiausių grožio ir geros savijautos procedūrų, ko gero, yra masažas. O jei neturite laiko ir galimybių dažnai lankytis pas specialistą, pabandykite masažu pasilepinti namų sąlygomis. Manoma, kad žodis „masažas“ kilo iš prancūziško veiksmažodžio masser, kuris reiškia trinti, kitomis kalbomis – liesti, čiupinėti, prilipti prie pirštų, spausti rankomis, apčiuopti, čiuopti, čiupinėti. Taigi daugeliu kalbų žodis „masažas“ skamba labai panašiai ir turi analogišką reikšmę, bet… kiekviena tauta saugo savą masažo istoriją ir savas tradicijas. Ką gali masažas? Pasirodo, labai daug. Stipriam žmogui jis pailgina gyvenimą, o silpnam padeda įveikti ligas, stiprina organizmą. Suteikia kūnui energijos, slopina skausmą, padeda gražinti kūno formas, šalina poodinį riebalų sluoksnį, suteikia raumenims elastingumo, o odai stangrumo, gerina raumenų tonusą, sąnarių judrumą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Akivaizdu, kad masažo poveikis – kompleksinis, ši procedūra itin veiksmingai šalina ankstyvos senatvės požymius, padeda greitai atsigauti po patirto streso, pakelia nuotaiką, užkerta kelią ligoms, atsirandančioms dėl nuolatinės nervinės įtampos. Anot kosmetikės Astos Koncevičienės, masažuoti pačiai save ir vien tik rankomis gana sunku.

| |

Mankšta, nuvejanti senatvę

Įžen­gus į penk­tą de­šim­tį pra­si­de­da auk­so am­žius, ti­ki­na spe­cia­lis­tai. Žmo­gus jau pui­kiai pa­žįs­ta sa­vo kū­ną, su­pran­ta jo siun­čia­mus sig­na­lus ir ge­riau­siai mo­ka pa­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta. De­ja, tik ne­dau­ge­lis tą iš tik­rų­jų da­ro. „La­bai ne­daug vy­res­nio am­žiaus žmo­nių Lie­tu­vo­je kas­dien mankš­ti­na­si ar spor­tuo­ja. Daž­niau­siai tai bū­na pro­fe­sio­na­lūs spor­ti­nin­kai ar šo­kė­jai. Jie ir bai­gę kar­je­rą no­ri pa­lai­ky­ti for­mą”, – sa­kė spor­to klu­bo „Tik Jums” tre­ne­rė Iri­na Bu­to­ri­na. Daž­niau­sias pa­si­tei­si­ni­mas yra nu­ga­ros ar są­na­rių skaus­mai, ne­lei­džian­tys daug ju­dė­ti. Ta­čiau tin­ka­ma mankš­ta ne tik ne­ken­kia, bet ir pa­de­da kū­nui su­stip­rė­ti bei mal­ši­na skaus­mus. Už­ten­ka 20 mi­nu­čių kas­dien tru­pu­tį pa­si­mankš­tin­ti ir sa­vi­jau­ta grei­tai pa­ge­rė­ja. Du kar­tus per sa­vai­tę klu­be ap­si­lan­kan­ti vil­nie­tė Va­len­ti­na Gar­bul ti­ki­no, jog be spor­to jau ne­ga­li gy­ven­ti. „Nie­ka­da anks­čiau ne­spor­ta­vau. Bet da­bar, kai man suė­jo 50 me­tų, su­pra­tau, kad pa­lai­ky­ti for­mą rei­kės pa­pil­do­mų pa­stan­gų”, – pa­sa­ko­jo Va­len­ti­na. Atė­ju­si į klu­bą šok­ti tan­go, ji grei­tai su­si­do­mė­jo mankš­tos pra­ti­mais, skir­tais žmo­nėms nuo 40 me­tų. Va­len­ti­na su­ti­ko pa­de­monst­ruo­ti ke­lis pa­pras­tus pra­ti­mus, ku­riuos ga­li­ma at­lik­ti ir na­mie. Ji įspė­jo, kad svar­biau­sia yra ne­sku­bė­ti ir ne­si­kan­kin­ti. „Jei skau­da ke­lio są­na­rį, ne­bū­ti­na steng­tis vi­siš­kai iš­ties­ti ko­ją. Už­ten­ka tiek, kiek kū­nas lei­džia”, – per­spė­jo I.Bu­to­ri­na. Ji pri­mi­nė, kad vy­res­niems žmo­nėms rei­kė­tų veng­ti šuo­liu­kų ir pa­ta­rė prieš pra­de­dant spor­tuo­ti bū­ti­nai pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar pro­fe­sio­na­liu tre­ne­riu.

Celiulitas
| |

Celiulitas

Celiulitas būdingas 85-98 proc. visų subrendusių moterų, nepriklausomai nuo rasės. Tai nėra patologinė būsena, o tik kosmetinė problema. Nepaisant to, per pastaruosius 30 metų, atlikta daug tyrimų siekiant išsiaiškinti celiulito fiziologiją. Nežiūrint tyrimų gausos, dar nenustatytos tikslios celiulito atsiradimo priežastys. Šiuo metu dominuoja keturios pagrindinės celiulito atsiradimo hipotezės: specifinė, nuo lyties priklausanti, odos architektūra (celiulitas būdingas daugumai moterų ir nedaugeliui vyrų), jungiamojo audinio pakitimai (tinklelio prilaikančio riebalines ląsteles), kraujagyslių pakitimai, uždegiminis faktorius. Gydymą taip pat galima suskirstyti į pagrindines keturias grupes: riebalinio audinio kiekį mažinantys metodai, fiziniai ir mechaniniai metodai, medikamentinės priemonės, lazeris. Visgi. reikia pažymėti, kad nėra išrasto tikrai veiksmingo celiulito gydymo būdo. Celiulitas apibūdinamas kaip į apelsino žievės paviršių panašios odos plotai, dažniausiai pastebimi ant šlaunų ir sėdmenų, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Termino „celiulitas“ sinonimai yra dermopanikuliozė, lipodistrofija, adipozė. Celiulitas nėra patologinis procesas, nėra žinoma nė vieno mirtino atvejo, kurio priežąstis būtų celiulitas. Celiulitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje kur yra riebalinio audinio sluoksnis.

Celiulitas įveikiamas tik pastangomis ir kantrybe
| |

Celiulitas įveikiamas tik pastangomis ir kantrybe

Moterys visais laikais kovojo su celiulitu. Nors išrasta begalė masažuojančių prietaisų ir kosmetikos priemonių, dėl celiulito į specialistus kreipiasi vis jaunesnės moterys. Šiuolaikinėms moterims šis odos defektas yra viena opiausių problemų. „Anksčiau priemonių buvo mažiau, gydymo būdai buvo primityvesni, o mūsų mamos šios problemos taip nesureikšmindavo. Šiuolaikinės moterys skiria vis daugiau dėmesio savo sveikatai ir grožiui. Kiekvieną pavasarį sulaukiame vis daugiau klienčių, kurioms atliekame įvairias anticeliulitines procedūras“, – pasakojo Palangos poilsio namų komplekso „Baltija“ „Žilvino“ viešbučio SPA ir grožio centro kosmetologė Indrė Balkaitienė. Pasak I.Balkaitienės, kiekviena moteris, kovojanti su celiulitu, turi pasirinkti individualias priemones. Pirmiausia, jeigu tik įmanoma, reikia panaikinti priežastis, dėl kurių susidaro celiulitas. Veiksmingiausias priemonių kompleksas yra dietos, sportas ir tam tikros procedūros su kosmetinėmis priemonėmis. Bėgimas, spartus ėjimas, plaukimas, šokiai pagerina kojų venų ir limfos mikrocirkuliaciją. I.Balkaitienės teigimu, teigiamą poveikį figūrai ir odos išvaizdai turi važinėjimas dviračiu ar riedučiais, teniso žaidimas. Toms, kurios neturi laiko gyventi aktyviai, gali apsiriboti rytine mankšta, įtampai šalinti skirtais pratimais. „Kovojant su celiulitu rekomenduotina keisti mitybos įpročius, t.y. laikytis maisto produktų suderinamumo taisyklių, jų kiekio paskirstymo dienos racione“, – pasakojo kosmetologė.

Ko bijo celiulitas?
| |

Ko bijo celiulitas?

Vis skaisčiau pašviečianti saulė dažnai moteriai sukelia ne tik džiaugsmą, bet ir verčia susirūpinti: vasariški drabužiai atidengs odą, kuri, deja, ne visų idealiai glotni ir lygi. Taip, jaudintis verčia moterų baubas, vadinamas celiulitu. Kosmetologė Dalia Mikutienė nusiminti nepataria. Mat modernūs masažo aparatai, naujos kosmetinės priemonės ir kantrybė šį nesveikos odos baubą įveikia. Po truputį, pamažu. Reikia tik labai norėti. Deja, jos darbo patirtis parodė, kad būtent to noro daugeliui ir pritrūksta. Celiulitas, vienų vadinamas odos defektu, kitų – odos liga, neaplenkia bemaž nė vienos moters, bet pasireiškia nevienodai – nelygu kaip moterys gyvena, kiek skiria sau dėmesio. Kosmetologai išskiria keturis šios bėdos laipsnius. Pirmąjį charakterizuoja nežymios riebalų sankaupos vidinėje kojų pusėje, ant sėdmenų, juosmens. Antras laipsnis diagnozuojamas braukiant per odą iš apačios į viršų – susidaro nelygumai. Trečias laipsnis – jau “apelsino žievelės” efektas ir didoki riebaliniai guzai. Ketvirtą laipsnį apibūdina kietas audinys, kuriame daug įvairaus dydžio granuliuotų stiprių guzelių. Žinoma, atskirose kūno vietose celiulitas gali pasireikšti skirtingu laipsniu. Vienas iš naujausių celiulito gydymo būdų – vakuuminis masažas. Tai neskausminga procedūra, kurios metu ant odos uždedami įvairios formos antgaliai, taurės, pripildytos subatmosferinio slėgio. Kai jos prisisiurbia prie pažeistos odos, susidaro vakuumas, o oda įtraukiama į stiklo ertmę.

Celiulitas – košmaras, kurį galima įveikti!
| |

Celiulitas – košmaras, kurį galima įveikti!

Celiulitas gali tapti problema jau peržengus penkioliktuosius metus. Apie jo atsiradimą ir kovą su juo kalbėta ir rašyta daug, tačiau, rodos, naudos jokios. Atidžiau pažvelgusios šį reiškinį regime ant šlaunų, sėdmenų, pilvo. Galbūt pradedame nuo pagrindinių klausimų – kas yra celiulitas, ar galima jo išvengti, o gal panorėjus pavyktų „apelsino žievelės” atsikratyti? Taip, būtent – pagrindinis sėkmės dalykas yra labai norėti. Išties norėti maitintis subalansuotu maistu, mesti rūkyti ir siurbčioti konjakėlį, keliauti į baseiną vietoj voliojimosi lovoje, naudoti reikiamas kosmetines priemones ir nesierzinti, kada problemos nė sudilusio skatiko nevertos. Žodžiu, užsimanyti to, kas mus paverstų gražiomis ir sveikomis bei neleistų kankintis su tokiomis problemomis kaip celiulitas. Geriausias celiulito draugas ir yra mūsų tingulys. Ne paslaptis, kad tik kasdieninis ir kompleksinis kovų prieš celiulitą naudojimas yra mano ir Jūsų išeitis iš šios nemalonios padėties. Tingulys ir tik tingulys neleidžia mums kasryt atlikti penkių minučių mankštos, apsilankyti pas gydytoją ir, išklausius jo rekomendacijų, griežtai laikytis rėžimo, tingulys užkerta kelią mums kiekvieną vakarą vonioje 10-15 minučių masažuoti problemiškas kūno vietas. Tik jis mus stabdo nuo aktyvios veiklos ir pagalbos pačioms sau.

Celiulitas ir tempimo pratimai: ar kalanetika padeda?
| |

Celiulitas ir tempimo pratimai: ar kalanetika padeda?

Celiulitas – tai iškilimai ir įdubimai, kurie matosi per odos sluoksnį. Nelygumai atsiranda poodiniame sluoksnyje susiformavus riebalų ertmėms. Ir tai būdinga 85-98% moterų… Įprastos aerobinės treniruotės ar užsiėmimai treniruoklių salėje vargiai bus tas pagalbininkas, kuris gali efektyviai kovoti su celiulitu. Mūsų taikinyje – ne raumenys, o poodinis sluoksnis ir giluminiai raumenukai. Kokie tempimo pratimai veikia? Tempimo pratimai celiulito atveju yra puikus būdas fiziškai pasiekti “negerąsias” sanklodas ir kaip reikiant jas išjudinti. Tam reikalinga pasitelkti giluminių raumenų tempimo būdą. Nors tai nėra kažkas labai ypatinga, tačiau reikalauja kantrybės ir susikaupimo. Poodinius sluoksnius paveikti galima tik po 30 sekundžių įprasto raumenų tempimo, vadinasi, statiškas, bet aktyvus tempimas turi trukti gerokai ilgiau. Kuo padeda kalanetika? Kalanetika atrodo paprasta, bet išties – tai galinga celiulito įveikimo metodika. Joje “pliusus uždėti” galima ties visais svarbiausiais punktais, kurie padeda siekti lygios ir stangrios odos. Visų kalanetikos pratimų metu atliekamas aktyvus giluminių raumenų stiprinimas ir tempimas. Mažos amplitudės ir raumenis sutraukinėjantys impulsiniai judesiai derinami su kvėpavimu išpildo dar vieną puikų darbą – suaktyviną audinių drėgmės priežastį, limfos skysčio tekėjimą.

Mamos žurnalas: Celiulitas
| |

Mamos žurnalas: Celiulitas

Celiulitas, arba apelsino žievės simptomas, gali pradėti formuotis jau nuo paauglystės. Ši bėda kamuoja tik moteris. Kodėl atsiranda celiulitas, pasakoja Grožio terapijos ir kosmetologijos centro gydytoja konsultantė Giedrė Rukšienė. Paplūdymyje ar pirtyje pastebime nemažai vyresnio amžiaus moterų, kurių šlaunys primena apelsino žievę. Dažniausiai jos būna apkūnios, ir celiulitas atrodo kaip vienas iš viršsvorio požymių. Tačiau gydytojai jums pasakys, kad celiulitas su apkūnumu tiesioginio ryšio neturi. Storulė gali turėti lygią kaip nutekintą odą, o liesa moteris atrodyti “tikras apelsinas”. Amžius tiesioginės įtakos celiulito formavimuisi neturi, bet kai kurie moters gyvenimo etapai yra tarsi padidintos rizikos laikas. Brendimo metu celiulitas pasirodo 15%, nėštumo metu – 25%, klimakteriniu laikotarpiu 30 – 35% moterų. Vyrų celiulito problemos nekamuoja, nes jų organizme mažai hormono estrogeno. O moters organizmas pritaikytas gyventi ciklais. Pirmajame menstruacijų ciklo etape yra daugiau tokių hormonų, kurie didina kraujagyslių pralaidumą, gerina skysčių apykaitą audiniuose. Antrasis etapas fiziologiškai pritaikytas galimam moters nėštumui. Būtent tada vyksta organizmo riebalų kaupimas. Jie kaupiasi apatinėje kūno dalyje, kad nėštumo metu apsaugotų vaisių. Riebalai kaupiasi ne tik ant pilvo ar šlaunų, bet ir vidaus organuose, paruošdami moterį galimam gimdymui. Nėštumas – padidintos rizikos laikas, nes visus 9 mėnesius organizmas kaupia riebalų atsargas.