Paukščių gripas

Pirmadienį paukščių gripas vėl tapo dienos aktualija. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas pasirašė iki gegužės 20 dienos galiojantį įsakymą, kuris draudžia naminius paukščius laikyti lauke. Tokiu būdu siekiama apsaugoti, kad naminiai paukščiai neturėtų kontakto su parskrendančiais migruojančiais ir galimai užsikrėtusiais laukiniais sparnuočiais. Nesilaikantiems įsakymo gresia iki 5 tūkstančių litų baudos arba bus imtąsi kraštutinių priemonių – paukščių sunaikinimo. Tačiau ne visi paukščių savininkai suskubo vykdyti įsakymo. Kaimo gyventojai sako bijantys inspektorių patikrinimo ir gresiančių baudų, bet prie kai kurių namų paukščiai vis dar vaikštinėja lauke. Pirmadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba įsakymu uždraudė iki gegužės 20 dienos naminius paukščius laikyti lauke, tačiau ne visi gyventojai puolė jį vykdyti. Moteris iš Vilniaus rajono Šriūbiškių kaimo skundžiasi, kad laikant vištas vien tik uždarytoje patalpoje jų svoris nukris, todėl neliks kitos išeities ir teks jas išpjauti.

Paukščių gripo virusas, trumpam aprimęs po vėlyvo rudens protrūkių, ėmė skverbtis į Europos gilumą, jau palietė ir aštuonias Europos Sąjungos šalis. Čia pat – pavasarinis paukščių migracijos etapas, o tai reiškia, kad grįžtantys sparnuočiai pavojingą žmogui užkratą gali atnešti ir į Lietuvą. Vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko įvairių žinybų atstovų pasitarimas, kuriame apžvelgta paukščių gripo situacija pasaulyje ir Europoje, viruso plitimo tendencijos ir mą! stai, apsisaugojimo priemonės ir rekomendacijos, organizaciniai reikalai. Taip pat aptartas pasirengimas Europos Komisijos ekspertų vizitui kovo viduryje, kurio metu bus vertinamas Lietuvos pasirengimas gripo pandemijai ir galimam paukščių gripui. Kas tas paukščių gripas? Paukščių gripas yra laukinių ir naminių paukščių liga, kurią sukelia A tipo virusai. Tačiau jais gali būti infektuoti ir kiti gyvūnai – kiaulės, arkliai, katės, nors jiems šios ligos požymiai nepastebimi. Retai, tačiau nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infektuotais paukščiais ar gyvūnais šia liga suserga ir žmonės. Beveik 100 atveju pasaulyje, daugiausiai Azijos šalyse, tokie susirgimai baigėsi mirtimi. Tai įrodo šio viruso pavojingumą, nors užsikrėtimas juo nuo žmogaus žmogui nėra įrodytas. Kaip plinta infekcija ir kokie simptomai? Šiuo virusu infekuoti paukščiai gali jį platinti per seiles, nosies sekretą ir fekalijas. Infekcija nuo sergančio ar nugaiš! usio pau kščio šiais keliais perduodama kitiems paukščiams ar žmonėms. Fekalijos yra svarbiausias viruso plitimo būdas, jose randamos didžiulės viruso sankaupos. Paprastai virusai aplinkoje išsilaiko neilgai, bet dulkėse, paukščių fekalijose išlieka gyvybingi keletą dienų ar net savaičių. Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Įrodyta, kad šaltoje ir drėgnoje aplinkoje virusas gali išgyventi apie tris mėnesius.

Lietuvoje pasigirsta nuomonių, kad prie namų esantys gandralizdžiai, lesyklos, inkilai ar kregždžių lizdai, pasaulyje plintant paukščių gripui, gali kelti grėsmę, todėl, siekiant apsisaugoti nuo galimo pavojaus, siūlyma juos ardyti ar naikinti paukščius. Jau dvidešimt vienoje Europos Sąjungos valstybėje rasta nuo paukščių gripo kritusių vandens paukščių. Lietuvoje ligi šiol šio susirgimo atvejų nenustatyta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastaruoju metu ištyrė daugiau kaip du šimtus rastų negyvų laukinių sparnuočių, bet visi jie krito dėl kitų priežasčių. Sunerimti verčia tai, kad kaimyninėje Lenkijoje išaiškinti pirmieji paukščių gripo atvejai. Tačiau Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius teigia, kad dėl šio susirgimo keliamo pavojaus neturi pasikeisti požiūris į pačius paukščius. Prie namų esančių gandralizdžių, lesyklų, inkilų ar kregždžių lizdų ardymas ar paukščių naikinimas, net jeigu šios priemonės būtų įgyvendintos, veterinarijos specialistų tvirtinimu, neduotų jokių rezultatų, nes gripo sukėlėją – virusą H5N1 – perneša migruojantys paukščiai.

Šalies ornitologai susirūpinę dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio į laukinius paukščius. Lietuviai visada buvo gamtą mylinčia tauta. Savo vaikams skiepijome pagarbą ir meilę gamtai, mokėme globoti ir saugoti kiekvieną gyvybę. Lietuviai visada gyveno kaimynystėje su laukiniais paukščiais, o šių santykių darną iliustruoja tautosakoje ir liaudies papročiuose pagarbiai minimi vieni ar kiti sparnuočiai. Iki šiol kiekvieną pavasarį prisimename vieversio, varnėno, pempės ir gandro dienas, laukiame sugrįžtančių paukščių, nes jie yra tikrieji ateinančio pavasario pranašai. Rudeniop nenoromis su jais atsisveikiname, tačiau žinome, kad po žiemos kiekvienas gandras, varnėnas ar kregždė galės vėl saugiai sugrįžti į savo namus. Nemažai Lietuvoje gyvenančių paukščių nuo seno susiję su mūsų gyvenamąja aplinka ir yra tiesiogiai priklausomi nuo įvairios žmogaus veiklos. Neatskiriami nuo mūsų kaimo kraštovaizdžio ir baltieji gandrai, kuriuos vadiname nacionaliniais paukščiais, taip gerbdami jų ištikimybę mūsų kraštui. Negi mūsų taip puoselėti paukščiai staiga ėmė kelti tokią grėsmę, kad ketintume griauti gandralizdžius, naikinti inkilus, baidyti sparnuočius ar draskyti ir naikinti jų lizdus?

Specialistai prognozuoja, kad per 10 dienų Lietuvą gali pasiekti paukščių gripas. Prognozės nėra optimistinės, kadangi už 300 km nuo mūsų, Lenkijoje, nustatyti jau trys paukščių gripo židiniai. Per 10 dienų toks susirgimas Lietuvą gali pasiekti per laukinius paukščius, po Seime įvykusio pasitarimo žurnalistams pasakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas. Politikai ir specialistai svarstė, ar valstybės institucijos yra pasirengusios tinkamai reaguoti į galimus paukščių gripo pavojus bei kilsiančias grėsmes. Tokį pasitarimą surengė trys Seimo komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos bei Kaimo reikalų. K. Lukauskas informavo pasitarimo dalyvius, kad situacija yra kontroliuojama ir specialistai yra pasirengę izoliuoti ligos plitimą. Pasak jo, šiais metais ištirtos 23 gulbės, tačiau paukščių gripo neaptikta. Prie padidintos rizikos zonos, anot K. Lukausko, priskiriami Šilutės, Klaipėdos, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus rajonai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pažymėjo, kad padidinto pavojaus zona yra sąvartynai, kur didelė paukščių migracija. Jos nuomone, į paukščių gripo prevencinį darbą turėtų įsitraukti savivaldybės, Savivaldybių asociacija.

Lenkijos pareigūnai sekmadienį patvirtino, kad šalies šiaurėje nugaišusios laukinės gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripo virusu. Šiuo metu Didžiosios Britanijos laboratorijoje tiriama, ar sparnuočiai nešiojo viruso atmainą H5N1, kuri yra mirtina žmonėms. Tyrimų rezultatai turėtų būti paskelbti trečiadienį. Nugaišusios gulbės buvo rastos kovo 2 dieną Torūnės mieste, Vyslos upės pakrantėje. Praeitą mėnesį, netrukus po to, kai paukščių gripas buvo nustatytas Vokietijoje, Lenkijoje, imantis atsargumo priemonių, buvo uždrausta naminius paukščius laikyti lauke. Sekmadienį apie naujus paukščio gripo atvejus pranešė Prancūzija, Šveicarija ir Rumunija. H5N1 virusu žmonės gali užsikrėsti tik turėdami tiesioginį kontaktą su nugaišusiais paukščiais. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad paukščių gripas ateityje gali mutuoti į formą, perduodamą žmogaus žmogui. Būgštaujama, kad tokiu atveju kiltų pandemija, galinti nusinešti milijonus žmonių gyvybių.

Lazdijai, kovo 3 d. Iš Lazdijų rajono, įtarus paukščių gripą, į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją ištirti pristatyta dešimt naminių ir laukinių paukščių. Laimei, nė vienas iš nugaišusių paukščių nesirgo gripu. Ruošiantis galimiems paukščių gripo atvejams, Lazdijų rajone rengiamas veiksmų ir priemonių planas, numatytos vietos, kur bus užkasami sunaikinti paukščiai. Kokių priemonių imtis, jei rajone kiltų paukščių gripo plitimo pavojus, svarstė Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai, įvairių institucijų atstovai. Lazdijų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Auridas Marcinkus supažindino, kaip dirbtų gelbėjimo tarnybos, kaip būtų ženklinami ligos židiniai, apsaugos zonos, kokių atsargumo priemonių laikytis. Pasak A. Marcinkaus, rajone nustatytos 4 vietos (sąvartynų teritorijose), kur bus laidojami toje zonoje sunaikinti paukščiai. Dar viena laidojimo vieta parengta prie Ginto Cimakausko kalakutų fermos. Technika duobėms kasti suteiktų UAB ,,Lazdijų komunalinis ūkis“ ir ūkininkai, gyvenantys netoli židinio zonos. Jiems už paslaugas bus sumokėta. Kaip žinia, Lietuvoje įsigaliojo draudimas laikyti naminius paukščius lauke. Kai kurie gyventojai savo sparnuočiams jau nukirto galvas, kad išvengtų grėsmingos ligos ir baudų.

Žemės ūkio rūmuose Lietuvos putpelių ir naminių paukščių augintojų draugijos nariai aiškinosi Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) įsakymų, kuriais draudžiama leisti naminius paukščius į lauką bei nurodoma prekiauti paukščiais tik tam pritaikytose patalpose, nuostatas. Paukštininkų manymu, prevencinės priemonės galėtų būti liberalesnės. Su minėtų įsakymų reikalavimais susirinkusius supažindino VMVT Administravimo ir skubios prevencijos skyriaus vedėjas Vidmantas Svečiulis. Diskusijoje dalyvavę paukščių augintojai ir pardavėjai sakė, jog pritaria VMVT pastangoms išvengti ligos protrūkio, tačiau jiems atrodo per griežtas reikalavimas prekiauti paukščiais tik tam pritaikytose patalpose. „Kas gali užtikrinti, kad pirkėjas, atvažiavęs į ūkį su savo dėžėmis ir juose užsilikusiu kraiku paukščiams gabenti, neužneš ligų sukėlėjų? Ar neatsitiks taip, kad labiausiai nukentėsime mes – legalūs paukščių pardavėjai“, – naujos tvarkos efektyvumu abejojo Algis Bielinis, auginantis genofondines žąsis. Pasak paukštininkų, verslas dėl perdėtos žmonių baimės apsikrėsti paukščių gripu ritasi žemyn, o dėl prekybos apribojimų pajamos dar labiau sumažės. Kad prekybos patalpos atitiktų reikalavimus, reikia daug investicijų. Augintojai prognozuoja, kad iš dešimties nuolatinių paukščių pirkėjų trys šiemet jų nepirks.

Pastaruoju metu paukščių gripą sukeliančiu virusu H5N1 užsikrėtę paukščiai buvo aptikti įvairiose Europos valstybėse. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pritaria valstybės institucijų siekiams kovoti su viruso plitimu ir siekia, kad visuomenė būtų kuo geriau informuota apie realias grėsmes ir geriau suprastų taikomas prevencines ir ligos kontrolės priemones. Tačiau mes taip pat raginame atitinkamas valstybės institucijas parengti aiškų tolimesnių ligos prevencijos, kontrolės ir visuomenės informavimo veiksmų planą ir efektyviai kontroliuoti pavaldžių tarnybų priimamus sprendimus ir jų vykdymą, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos specialistų ir mokslininkų teikiamas rekomendacijas. Lietuvos ornitologų draugija, kaip laukinių paukščių ir jų buveinių apsauga besirūpinanti visuomeninė organizacija, suinteresuota visišku viruso H5N1 plitimo sustabdymu, nes šio labai pavojingo paukščių gripo sukėlėjo buvimas aplinkoje ir galimi neadekvatūs kovos su šiuo ligos sukėlėju būdai kelia grėsmę natūralioms ekosistemoms ir ateityje gali turėti neigiamų pasekmių biologinės įvairovės apsaugai. Taip pat mes visiškai sutinkame su tuo, kad ligos plitimas gali turėti didelį poveikį šalies ūkiui ir, kad visomis pastangomis turi būti siekiama užkirsti kelią galimai gripo pandemijai.

Egzistuoja daugybė įvairių paukščių gripo viruso variantų (kamienų), tačiau tik nedaugelis iš jų gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų gyvūnams ir žmonėms. Laukiniai paukščiai nuolat nešioja daugybę skirtingų šio viruso variacijų, tačiau natūraliai tik labai nedidelė paukščių dalis būna jais užsikrėtę. Šie virusai sukelia tik nedidelius sveikatos sutrikimus, kurie dažniausiai nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais. Mažai patogeniški virusai nepavojingi ir naminiams paukščiams. Tačiau kai kurie H5 ir H7 viruso kamienai naminiams paukščiams gali būti labai pavojingi ir būtent šie paukščių gripo viruso variantai įvardijami kaip labai patogeniški. Labai patogeniški virusai pas laukinius paukščius paprastai neaptinkami. Šių virusų židiniai išryškėja naminių paukščių fermose, kur intensyviai veisiant paukščius ir juos laikant ypatingai dideliu tankumu susidaro idealios sąlygos virusams intensyviai daugintis ir įgyti didelį patogeniškumą lemiančių savybių. Laukiniai paukščiai taip pat gail užsikrėsti labai patogeniškais paukščių gripo virusais ir nuo jų žūti. Manoma, kad laukiniai paukščiai virusu gali užsikrėsti turėdami tiesioginį ar netiesioginį kontaktą (pvz.: bendrai naudojamus vandens telkinius, maisto šaltinius ir pan.) su virusą nešiojančiais naminiais paukščiais.