Stilius

Dar iki architektūros, muzikos ir tuo labiau madų atsiradimo, mūsų protėviai puošė savo gyvenvietes piešiniais ant uolų, o kūnus – tatuiruotėmis. Sunku pasakyti, kada pirmą kartą žmogus papuošė savo kūną piešiniu, tačiau mokslininkai spėja, jog tatuiruotės istorija tęsiasi keliasdešimt tūkstančių metų. Archeologiniai duomenys mažai ką gali patikslinti, mat jei ir randami senovės žmonių kaulai, tai odos audiniai jau būna seniai sunykę. Seniausios tatuiruotės rastos tiriant Egipto piramides. Mat čia palaidotų mumijų oda, nors ir sudžiuvusi, išsilaikė tiek, kad dar buvo galima įžiūrėti ir ištatuiravimus. Tatuiravimosi papročio atsiradimo priežastys taip pat nėra aiškios. Viena iš teorijų – tai loginė pažanga, prasidėjusi nuo savaiminių odos sužalojimų, atsitiktinai gautų akmens amžiaus žmonių. Žaizdos ir kraujo susikaupimai susiliedavo į įvairiausius randus, kurie išskirdavo jų savininkus iš kitų genties narių. Tai buvo drąsaus kario ir gero medžiotojo ženklas.

NY tattoo stiliaus ištakos siekia devynioliktąjį amžių, kai Manhattan`o pietinėje dalyje (‘Chatham Square’) įsikūrė maža jauki tattoo studija ‘Vagių Greitkelis’. Čia dažnais svečiais buvo tiek užkietėję jūreiviai, tiek gatvės chuliganai, greitai išgarsinę studiją ir visą rajoną kaip vieną labiausiai gerbiamų tattoo centrų pasaulyje. Pagrindiniai ankstyvųjų NY tattoo bruožai buvo tiesmukumas, stori juodi apvadai ir ryškios, grynos spalvos. Paprasti piešiniai simbolizavo sentimentalumą meilei ir ištikimybei.
ilgą laiką prieš oficialų NY tattoo istorijos startą, kai Samuel`is O`Reilly įkūrė pirmą studiją Chatham Square, tatuiravimas jau užėmė svarbią poziciją New York gatvės gyvenime. Kiekvienas jūreivis nuklydęs keletą kvartalų į pietus nuo paskutinių dokų, patekdavo į painų siaurų gatvelių raizginį, kur paprastai ‘patruliuodavo’ dabar legendomis tapę gangsterių būriai Patsy Conroy arba Daybreak Boys.

Prieš tatuiruotės darymo seanso pradžią meistras bendrauja su klientu, pagal katalogus parenka paveikslėlį ir, remdamasis lankytojo pageidavimais daro eskizą. Po to piešinys pernešamas ant kūno. Meistrai tatuiruotes atlieka specialiomis mašinėlėmis – rotorinėmis arba elektromagnetinėmis. Jų pagalba galima padaryti sudėtingus piešinius. Plonute adata, kuri juda labai greitai į odą prasiskverbia 0.1 – 0.2 mm. Skausmingumas priklauso nuo vietos ant kūno, piešinio didumo ir nuo žmogaus jautrumo. Skausmingiausios tatuiruotės daromos ant šono, pilvo, stuburo, sėdmenų, pažastyse ir intymiose vietose. Skausmą daugelis prilygina pastoviam uodo kandimui. O beje kaip žinote šuo ir kariamas pripranta :). Viskas yra daroma vienkartinėmis adatomis ir pirštinėmis. Mašinėlė valoma antiseptiniu tirpalu.

Jei Jūs susigundėte pasidaryti pigią tatuiruotę, tai Jūs turite žinoti tokius dalykus: kas ir kodėl daro tatuiruotes pigiai. Neigiami veiksniai. Nekokybiškas atlikimas. Neteisingas piešinio išdėstymas ant kūno. Specialių anatominių žinių neturėjimas gali sąlygoti nevykusį piešinio vaizdą arba piešinys bus deformuotas dėl netaisyklingo jo išdėstymo ant kūno. Blogas piešinio vaizdas. Jei nėra patirties ir “įgudusios akies”, piešinio linijos bus nelygios, kontūro linijos bus išsiliejusios ar pastorėjusios (kontūro linijos – nevienodo storio). Užtušavimas būna margas, nekokybiškas vietoje idealiai lygaus. Piešinio ryškumo trumpalaikiškumas. Greitas piešinio spalvų ryškumo ir kontrasto praradimas. Nekokybiškų (pigių) dažų naudojimas lemia tai, kad organizmas greitai ir sėkmingai jų atsikrato, “išstumia”. Todėl po vienerių – dvejų metų Jūsų piešinys taps blyškus ir neaiškus, tuo tarpu kai piešinys, atliktas originaliais, brangiais dažais bus ryškus visada. Šioje vietoje galima būtų pateikti pavyzdį: palyginkime brangius prancūziškus kvepalus ir pigius, padirbtus kvepalus. Abeji turi kvapą, tačiau tuo tarpu kai brangių kvepalų aromatas išliks keletą parų, pigių kvepalų kvapas išgaruos po pusvalandžio.