Tautinio bikinio mados
| | | |

Tautinio bikinio mados

Dizaineriai pataria viršutinę maudymosi kostiumėlių dalį rinktis gausiau puoštą ir ryškių spalvų, o apatinę – vienspalvę. Nerekomenduojami vientisi vienspalviai ar horizontaliomis juostelėmis marginti kostiumėliai. Jei ir tai neatrodo geriausia išeitis, galite naudoti silikono įdėklus. Nepamirškite ryškiaspalvių skarelių ir šalių, kuriomis galite slėpti pečius ar juosmenį. Besiplaikstantis vėjas ir plazdančios skarelių klostės pridengia kūną. Nepamirškite įsigyti maudymosi kostiumėlių dar prieš vykdamos atostogauti. Kurortiniuose miesteliuose jie daug brangesni, be to, poilsiaujant gaila daugiau laiko skirti tinkamo drabužėlio paieškoms. Jei norite turėti išskirtinį maudymosi kostiumėlį, kai kuriose parduotuvėse leidžiama pirkti atskirai liemenėlę ir atskirai kelnaites. Nesidrovėkite pasiteirauti. Keli žvilgsniai prie didesnio veidrodžio, tinkamai parinktos spalvos (nepamirškite: vienos lieknina, kitos storina), ir jūs atrodydite nuostabiai. O jei vis tiek jaučiatės beviltiškai, įsigykite tamsintą veidrodį. Jame atrodysite lieknesnė ir daili. Kai pati tuo patikėsite, patikės ir aplinkiniai! Naujausia šių metų tendencija – dryžuoti, su jūreiviškais ženklais ir virvelėmis, ryškūs atskirų dalių maudymosi kostiumėliai. Dominuoja ryškūs priedai: šifono skaros ir apsiaustai. papuošalai, paplūdimio krepšiai, net rankšluosčiai, ant kurių gulima deginantis.

Vakarinis puošnumas
| |

Vakarinis puošnumas

Norisi atrodyti grakščiai, patraukliai, madingai, bet kartu ir nepretenzingai. Vakariniai drabužiai padeda sukurti gerą, šventišką nuotaiką. Jie labiau negu bet kurie kiti rūbai turi atitikti individualias išvaizdos ir charakterio savybes, laikyseną, stilių, suteikti kuklumo arba ekstravagantiškumo. Paprastai vakarinės suknelės siuvamos ilgos, tačiau, atsižvelgiant į progą ir vietą, galimi ir kiti variantai. Vakariniai drabužiai, skirti namų iškilmėms, įgauna ramią, santūrią formą. Juose vengiama labai aštrių spalvinių sprendimų, brangių blizgančių audinių. Be suknelių, kostiumėlių, dėvimi ansambliai iš tamsaus lygaus sijono ir puošnios baltos ar kitos šviesios spalvos palaidinukės su rankovėmis ar be jų. Vakariniam premjeriniam spektakliui tinka puošnesnės, atviresnės vakarinės suknelės, naudojama daugiau dekoratyvinės apdailos. Eilinių spektaklių metu dėvimuose drabužiuose vyrauja neutralios spalvos ir formos. Per kokteilių tipo pobūvius, kurie organizuojami 17-19 val., dėvimos nesudėtingo kirpimo, kokybiško audinio neilgos suknelės. Vakariniai drabužiai, skirti šokių baliams ar kitiems iškilmingiems pobūviams, atspindi pačius įvairiausius sprendimus. Suknelės gali būti labai atviros, paliekami nuogi pečiai, rankos, kaklas, modeliuojami gilūs skeltukai ir pan. Atsisakoma praktišką paskirtį turinčių elementų, tokių kaip rankovės, apykaklės arba joms suteikiama nauja dekoratyvi forma, nepriimtina kukliems kasdieniams modeliams.

Koks mano paplūdimio stilius
| | | |

Koks mano paplūdimio stilius

Parduotuvės “Miglė” pardavėja-konsultantė Živilė Narmontienė sako, kad šiemet, kaip ir pernai, populiarūs įvairūs dryžuoti, ryškių spalvų maudymosi kostiumėliai. Sezono naujiena – ryškūs floristiniai motyvai, siuvinėjimai karoliukais, įvairios grandinėlės, kriauklės, vėl populiarėja megzti maudymosi kostiumėliai. Pašnekovė sako, kad rinkoje atsiradus įvairioms paplūdimio skaroms, net ir vyresnio amžiaus moterys vis dažniau renkasi drąsesnius variantus, su kuriais patogu kaitintis saulėje, o skaros tampa ypač patogiomis skraistėmis einant kad ir pasimėgauti gaiviaisiais gėrimais. Tačiau kurortinis stilius – ne tik maudymosi kostiumėliai. Jis dar nelabai pripažįstamas. Tai liudija vaizdai iš lietuvių atostogų sostinės Palangos. Turbūt niekur kitur Lietuvoje neišvysi tokios nenusakomos, keistos, margos minios: ant aukštakulnių stypčiojančios paauglės ir margas sukneles klasikiniais švarkais apsigaubusios solidžios damos, sportinius kostiumus dėvintys ir į šlepetes įsispyrę jauni vyrai ir elegantiškos, lyg iš iškilmingo vakarėlio ištrūkusios porelės. Vilniaus modelių namų dizainerė Renata Maldutienė sako, kad Palanga – deja, tipiškas provincijos kurortas. Juokingai, o kartais ir graudžiai atrodo jaunos vežimėlius stumiančios moterys, bijančios pašėlti su vaikais, nes nusilauš aukštakulnius ar susigadins kruopščiai dailintą, iš serialo nusižiūrėtą šukuoseną.

Kaip išsirinkti liemenėlę?
| | | |

Kaip išsirinkti liemenėlę?

Išsiruošėte į apatinio trikotažo parduotuvę, tačiau iki šiol tiksliai nežinote kokia liemenėlė geriausiai tinka jūsų krūtinei? Renkantis liemenėlę, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į krūtinės dydį, bet ir į figūros tipą bei drabužių stilių. Jeigu nežinote tikslaus savo krūtinės dydžio, pirkdamos liemenėlę būtinai ją pasimatuokite. Pakelkite rankas- jei iš šonų krūtys tiesiog veržiasi iš liemenėlės, vadinasi, liemenuko kaušelis jums per mažas. Taipogi liemenėlė neturi per daug “keltis” nugaroje, įsirėžti į odą po krūtimis, o petnešėlės slysčioti pečiais. Tam, kad skaičiukai ir raidelės ant apatinio trikotažo etikečių jums nebebūtų jokia paslaptis, išmatuokite savo krūties pilnumą – etiketėse jis žymimas raidėmis, ir kūno apimtį po krūtine (etiketėse nurodomas skaičiumi, pavyzdžiui, 65, 70, 75). Beje, nesidrovėkite pardavėjos dar kartą paprašyti išmatuoti jūsų apimtis – juk, pavyzdžiui, per vasaros didelius karščius arba priaugus svorio mūsų krūtys būna šiek tiek pilnesnės. Išmatavę krūties pilnumą, sužinosite kokio dydžio kaušelio reikia jūsų liemenėlei. Jei gamta jus apdovanojo dideliu biustu, geriau rinkitės liemenėles su plačiomis petnešėlėmis ir šoninėmis dalimis. Liemenėlė turi būti pasiūtas iš medžiagos, kuri gerai išlaiko krūtinės formą. Jeigu didelė krūtinė yra praradusi savo stangrumą, liemenėlė turėtų būti su stipriais įsiūtais lankeliais.

Kas tinka paplūdimyje, arba tautinio bikinio mados…
| | | |

Kas tinka paplūdimyje, arba tautinio bikinio mados…

Šiandieninė mada labai eklektiška, todėl žengiant koja kojon su ja neišsiverčiama be dizainerių. O šie prognozuoja, kad 2006 m. vasara nepašykštės vaivorykštės ryškumo spalvų, tačiau netrūks ir subtilios, juodos ir baltos spalvų. Apie neatsiejamą vasaros atributą – jūrą – bylos mėlyna, žydra ir balta spalvos. Šiemetinės vasaros išrinktasis – minimalistinis stilius, parduotuvių stendų reklamose plyšos apie maudymosi kostiumėlių kokybiškumą ir švarą. Lengviau atsipūs visi tie, kurie nesiryžtų pereiti naujojo sezono podiumu demonstruodami netobulas kūno linijas ar pernelyg „ištryškusias“ kai kurias kūno vietas. Šį sezoną paplūdimyje ─ jokių amžiaus ribų ir jokių griežtų tabu. Šią vasarą maudymosi kostiumėlių stilistiką lemia individualios manekenų figūros ir jų charakterio savybės. Panašu, kad nuvargę nuo madų žurnalų sklaidymo ir ,,Fashion TV“ kanalo diktato poilsiautojai susigražins sveiką nuovoką. XX a. 5-ajame dešimtmetyje sukurta V. Šeldono pagrindinių kūno tipų teorija buvo pagrįsta trijų žmogaus kūno audinių sluoksnių vyravimu: endoderma (virškinimo sistema), mezoderma (raumenys ir kraujo apytakos sistema) ir ektoderma (išorinis odos sluoksnis). Kiekvienas iš išvardintų kūno tipų susijęs su asmenybės ypatumais. Remiantis šiais dėsniais buvo sukurtas Vyrų atlasas, kuriame pateiktos visų tipų nuotraukos. Įdomu tai, kad atlasas buvo skirtas tik vyrų tipologijai, o moterų atlasas dienos šviesos taip ir neišvydo.

Gundančios grožybės
| | |

Gundančios grožybės

Visais laikais mada įvairiai formavo moters figūros siluetą – kai kurias kūno dalis išryškindavo arba maskuodavo, o kartais visiškai deformuodavo natūralias moters proporcijas. Šiuo metu moteriški apatiniai drabužiai yra gražūs, patogūs ir erotiški. Tačiau ir šiandien moterys nevengia pakoreguoti savo netobulumo: renkasi liemenėles su įdėklais, kad kilstelėtų nedidelę krūtinę, arba sukonstruotas taip, kad optiškai sumažintų per didelę. Užsukus į apatinių drabužių parduotuvę sunku iš jos išeiti – knieti išsimatuoti visas liemenėles: įvairių formų, spalvų, kirpimų ir išdailinimų. Dizaineriai neriasi iš kailio, kad įtiktų net pačioms įnoringiausioms klientėms, tad išsirinkti kokybišką apatinį drabužėlį – vienas malonumas. Bet taip buvo toli gražu ne visada. Dar apie 1900 metus kilmingos aukštuomenės damos sugaišdavo pusdienį, kol įsisprausdavoį prašmatnų korsetą. Ispanijos aristokratės liemenį suverždavo iki keturiasdešimties centimetrų – it širšės. Nenuostabu, kad moterys alpdavo ir kentė net fizinius skausmus. Todėl nuo seno vyko kova su šiuo kankinimo įrenginiu – Bažnyčios ir net karaliaus įsakymai drausdavo dėvėti korsetus. XX amžiaus pradžioje korsetas palaipsniui trumpėjo, kol galų gale apėmė tik liemenį bei klubus ir atvėrė kelią rastis naujam gaminiui.

|

Vasaros pabaigos aksesuarų tendencijos

Pirmieji žmonių papuošalai turėjo maginių reikšmių: amuletai saugodavę nuo blogos akies, piktų dvasių, talismanai – pritraukdavę sėkmę einant į žvejybą, medžioklę ar karo žygį. Papuošalas žymėdavo ir bendruomenės nario statusą: vienaip puošdavosi žyniai ar vadai, kitaip – kariai, trečiaip – jaunos ar vyresnės moterys. Šiandien papuošalus galima rinktis pačius įvairiausius – nuo originalaus autorinio darbo iki pigaus kiniško blizgučio. Parduotuvės „Moscoso“ Vilniuje direktorius Žilvinas Kalinauskas sako, kad juvelyriniai dirbiniai nuo bižuterijos skiriasi visų pirma tuo, kad nėra tiražuojami – tai ne masinė produkcija, o kruopštus juvelyro darbas. Jie gali būti pagaminti nebūtinai iš tauriųjų metalų – juvelyrinių dirbinių esama ir iš plieno. O bižuterija būna ir iš paprastų, ir iš tauriųjų metalų, tačiau ji tiražuojama ir labai susijusi su mados tendencijomis. Parduotuvių „Ibero“ komercijos direktorė Nijolė Bajoriūnienė pasakoja, kad anksčiau Lietuvą madinga bižuterija pasiekdavo vėluodama apie metus, tačiau dabar ją Europoje populiarios tendencijos pasiekia iškart. Anot pašnekovės, lietuvės mėgsta net ir bižuterija puoštis taip, kad papuošalas įsilietų į aprangos ir makiažo visumą ir būtų pastebimas ne pats aksesuaras, bet graži bendra visuma. Tiesa, vis dažniau galima išvysti ir besipuošiančiųjų ryškiais, masyviais, dėmesį patraukiančiais aksesuarais.

Patarimai kaip išsirinkti laikrodį
|

Patarimai kaip išsirinkti laikrodį

Nuo seno geras laikrodis – tai vertinga dovana. Renkant laikrodį dovanai ir turint konkrečią pinigų sumą taip pat svarbu nuspėti to žmogaus, kuriam skiriama dovana, stilių. Pavyzdžiui, daugeliu atveju, kaip pataria patys laikrodžių gamintojai ir įvairūs konsultantai, vidutinio amžiaus žmonėms, dėvintiems kostiumą ir kaklaraištį, labiausiai tiks klasikiniai laikrodžiai (iš kolekcijos CITIZEN CLASSIC ), (parduotuvė “LAIKRODŽIAI” , čia ir toliau, siūlo laikrodžius iš savo asortimento). Jauni sportinio stiliaus žmonės mėgsta laikrodžius tvirtais, vandeniui atspariais korpusais ir stambiomis apyrankėmis (kolekcija CERTINA CASCADEUR DS). Veikliai, atsakingą darbą dirbančiai moteriai tiks klasikinio stiliaus, solidaus dizaino odiniu dirželiu laikrodis (kolekcija ORIENT LADY GOLD PLATED), na o prie išeiginių rūbų puikiai derės nedideli laikrodukai apyrankės kolekcija (ROMANSON LADIES WATCH). Studentai mėgsta iššaukiančio dizaino ir daug galimybių turinčius įvairius “CASIO” laikrodžius, o vaikams galima nupirkti nebrangius, ciferblatą su arabiškais skaitmenimis turinčius “Q&Q”. Vyresni ar konservatyvesnių pažiūrų žmonės geriausiais laiko mechaninius arba automechaninius laikrodžius (kolekcija SEIKO 5). Na, o jei turite pakankamai pinigų ir norite išrinkti dovana solidžiam žmogui, galite užsisakyti prestižinių, šveicariškų laikrodžių (iš RADO, LONGINES kolekcijų).

Įdegio mados ir dirbtinė saulė
|

Įdegio mados ir dirbtinė saulė

Soliariumais dažniausiai naudojasi vidurinės klasės ir neturtingesni žmonės, t. y. tie, kurie negali sau leisti tikros prabangos ir tikro natūralaus grožio. Dirbtinis įdegis maskuoja papilkėjusią nuo užteršto oro, streso ir miego trūkumo odą, įkritusius paakius. Kai nėra laiko ir pinigų bent porą kartų per metus pasiilsėti kokioje nors rojaus saloje ar leisti sau nuolat naudoti kokybiškiausias odos priežiūros priemones ir rinktis ekologišką maistą – pigiau ir greičiau paslėpti išsiplėtusius kapiliarus ir raukšleles pasitelkus dirbtinę saulę. Dar 1996-aisiais Amerikos dermatologų asociacija išleido peticiją, esą naudoti soliariumus grožiui puoselėti yra žalinga, tačiau pasaulyje ir toliau plinta dirbtinio įdegio mada. Kartu ir visi dirbtinio grožio padariniai. Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė, onkologė Jolita Gibavičienė primena, kad kol įdegis buvo ne mados, o tiesiog žemės ūkio darbininkų išvaizdos ypatybė – melanoma (odos vėžys) buvo vadinta tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių liga, ir tik retas aristokratas ja susirgdavo. Šiandien tai – vienas dažniausių onkologinių susirgimų (dažniau pasitaiko tarp vidurinio visuomenės sluoksnio atstovų). Kodėl daugelis malonių užsiėmimų yra pavojingi arba rizikingi? Saldumynai, seksas, alkoholis, cigaretės, dabar jau ir soliariumai.

Armani manija
|

Armani manija

Mados pasaulyje nuolat gimsta naujų žvaigždžių. Deja, dauguma jų — tik sezoninės: jos greitai išsisemia ir užgęsta. Drabužiai turi būti nuosaikūs ir šiuolaikiški — tokie kaip Giorgio Armani. Tai ir yra sėmės mados pasaulyje paslaptis. Ką mes žinome apie G.Armani? Kad jis — vienas garsiausių drabužių dizainerių, aprengęs pusę Holivudo, išpopuliarinęs kostiumą bei smėlio spalvą. G.Armani — įvairiaspalvė asmenybė, kuri savo odisėją pradėjo nuo didelio apvalaus nulio. Šiandien mados genijus Giorgio Armani valdo milijardais pelną skaičiuojančią savo vardo mados ir stiliaus imperiją, kurios prabanga pasimėgauti jau galima čia ir dabar. G.Armani gimė 1934 metais liepos 11 dieną Piacenzoje (Italija). Jo motina siuvėja nuo mažens diegė vaikams gero skonio subtilybes. Sulaukęs 18 metų Giorgio išėjo tarnauti į kariuomenę ir tapo lauko daktaru. Vėliau studijavo mediciną. Deja, studijas teko nutraukti, mat Giorgio negalėjo priprasti prie kraujo vaizdo. Jis laikinai įsidarbino „La Rinascente“ prekybos centre. 2Turėdamas ypatingą nuovoką, ko parduotuvėse ieško vyrai ir moterys, 27-metis G.Armani šešeriems metams užstrigo dizainerio Nino Cerruti dirbtuvėse, kur kūrė vyriškų drabužių liniją. Čia jis išmoko visko, ko reikia savo verslui pradėti. 1975 metais jau 40-metis G.Armani jautėsi įgijęs pakankamai patirties. Su draugu Sergio Galeotti pardavę jųdviejų „Volkswagen“ automobilį (bene vienintelį savo turtą) jie įkūrė „Giorgio Armani S.p.A.“. „Mes nesupratome, ko ėmėmės. Tik žinojome, kad trokštame tai daryti“, — taip jie anuomet kalbėjo vietos spaudai. Vėliau G.Armani pasakojo: „Mačiau, jog tam, kad įtvirtinčiau savo ženklą, privalau sukurti ką nors nauja. Taigi nutariau eiti prieš srovę“.