Tikras vyras ne tik nurengia, bet ir aprengia moterį
| | |

Tikras vyras ne tik nurengia, bet ir aprengia moterį

„Kai ką mes slepiame tam, kad paryškintume“, – sakė Montenis. Moteriškų apatinių drabužių mados egzistuoja nuo civilizacijos atsiradimo pradžios. Jas lėmė daugybė veiksnių: dėl visuomeninių pokyčių (moterų savigarbos jausmo kitimas, hipių ir feminizmo judėjimai, apatinio trikotažo parodų atsiradimas, bendrų viso mados bruožų ir kitimas ir kt.), naujų medžiagų, naujų technologijų atsiradimo, gamintojų konkurencijos. Antrajame tūkstantmetyje egiptietės vilkėjo lengvas palaidines, kurios, užuot pridengę, palikdavo neuždengtas moters krūtis. Korsetas – itin moteriškas apatinis drabužis, kuriuo iki šiol be galo žavimasi. Pirmieji korsetai atsirado dar antikos laikais. Tai buvo odiniai raiščiai, skirti prilaikyti ir liekninti biustui. Dėvimi jie buvo dviem būdais – aptempiant ant krūtinės ar po ja. Moteriškas keliaraištis šiuo metu dėvimas tik kaip erotinis aksesuaras. Kai kuriose šalyse dar išlikęs paprotys dovanoti keliaraištį nuotakai, numauti keliaraištį nuotakai nuo kelio po stalu arba mesti jį pabroliams – kuris sugaus, tas pirmasis ves.

Paslaptis po palaidine
| | | |

Paslaptis po palaidine

Sunku pasakyti tikslią šios intymios aprangos dalies išradimo datą. Per žmonijos istoriją liemenukas buvo išrandamas kelis kartus. Kretoje, maždaug 2100 metais prieš Kristų moterys nešiojo iki juosmens atvirą stuomenį, kuris apnuogindavo vieną krūtį, kaip taisyklė kairiąją. Jau tada buvo pastebėta, kad 80 procentų moterų kairioji krūtis didesnė už dešiniąją. Moterys taip pat vilkėjo apodesme – nedidelę juostelę, kurią rišdavo apie torsą, ir kuri prilaikydavo krūtį judant. Vienas iš seniausių meilės laiškų, kurį dar VI amžiuje prieš mūsų erą rašė egiptietis skamba maždaug taip: “Norėčiau tapti tavo krūtį juosiančia juosta”. 1370 metų Strasbūro nutarimas reikalauja, kad “visos moterys prilaikytų krūtis arba marškiniais, arba raišiojama suknele”. Karolio VII valdymo metu ant krūties vilkdavo trikampę atraižą ir lengvą nosinę – gorgerette. Napoleono laikais korsetininkas Lerua išrado korsetą su kauliukais. Liemenėlė buvo išrastas kelis kartus. 1887 metais Anglijoje patentuotas įrengimas krūties formai palaikyti. Pagal išvaizdą ir lytint panašus į du arbatos sietelius. Liemenėlė pagal šiuolaikinę sampratą pasirodė 1889 metais kai Ermine Kaddol savo korsetų dirbtuvėjė parodė gaminį, kuris buvo pavadintas “le Bien-Etre”. Išvertus tai reiškia “sėkmė”. Liemenėlės kaušelius laikė dvi satininės juostos, o nugaroje ši konstrukcija tvirtinosi prie korseto. Nedidelė kolekcija buvo pasiūta iš šilko, tiulio ir nėrinių.

Maudymosi kostiumėlis – bikinis
| | | |

Maudymosi kostiumėlis – bikinis

1946 metų liepos 5 diena dizaineris Louis Reard pristatė naują moterų maudymosi kostiumą – bikinį. Atrodo, kad tik išprotėjęs scenaristas ar pamišęs Green Peace aktyvistas galėjo susieti maudymosi kostiumų madą su branduoline grėsme. Tačiau tuom ir nuostabus XX amžius, kad jis išmoke iš traukti naudą iš pačių neperspektyviausių situacijų. 1946 metų liepos 5 dieną Christian Dior mados namai Louis Reard asmenyje pristatė naują maydymosi kostiumėlio modelį. Sakyti, kad jis toks buvo – reiškia nepasakyti nieko. Kolekcija ilgam šokiravo visuomeninę nuomonę: naujovė buvo laikoma mažiausiai nepadoria. Jis buvo pavadintas vienos salos vardu iš Maršalo archipelago Ramiajame vandenyne – „bikinis“. Reikalas tame, kad 1945 metų vasarą Jungtinės valstijos pradėjo eilę branduolinių bandymų. 1946 metais vieno atolo lagūnoje bomba sunaikino ištisą nurašytų laivų flotiliją, kie vėliau po vandeniu suprogdintas galingas užtaisas. Kai Reard galvojo, kaip pavadinti naują kostiumėlio modelį, jam papuolė laikraštis, kur pirmajame puslapyje buvo sensacingas pranešimas apie JAV branduolinius bandymus Bikini atole. Modeliuotojas nutarė sužaisti kontrastu dėl visuomeninio protesto sunaikinant rojaus salą. Jis pristatė gana atvirus kostiumėlius „sėkmingų JAV eksperimentų“ šviesoje.

Lengvas ir grakštus
| | |

Lengvas ir grakštus

Kas gali moteriai būti maloniau už lengvus ir trapius, lygvoratinklis, apatinius rūbus! Rugpjūčio mėnuo yra pats tinkamiausiaslaikotarpis šiems mieliems pirkiniams, kurie jus džiugins visą sekantį sezoną- iki kitų nuolaidų. La Perla, kaip žinia, gamina nuostabiai prašmatnius, gražius ir patogiusapatinius rūbus. Svarbiausia yra apsispręsti, kaip jūs iš tiesų noriteatrodyti: kukliai, drąsiai, seksualiai ar rafinuotai. Lengvų nėrinių gerbėjosįvertins gelsvai rausvos spalvos, papuoštus nedideliu gėliųkompozicijomis, vos juntamo svorio komplektus. Įdegusiam kūnui pritrenkiančiaidera keletas pusiau permatomų, vos dengiančių kūną, otuo pačiu ir pabrėždamas jį, audinio skiautelių. Yra apatinių rūbųkomplektai, kurie savo spalvine gama ir fasonu neabejotinai primena maudymosikostiumėlius. Pavyzdžiui, “tigrinis” bikini – be jokių juosteliųar užrišimų. Arba kitas derinys – tai mažučiai šortai ir push up liemenėlė- pagaminti iš elastinės spalvingos medžiagos visiškai gali atstotimaudymosi kostiumėlį. La Perla Marvel savo kolekcijoje siūlo ryškius, drąsius,seksualius apatinius rūbus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo pagaminti išvienintelė rūšies aplikacijų – lapelių. Jie išdėlioti vienas ant kito irsudarovientisą filigraninį piešinį. Peršviečiamas kūno “body” pačiose pikantiškiausiosevietose papuoštas siuvinėtomis ryškiomis rožėmis – modelis labaiprovokuojantis.

Armani manija
|

Armani manija

Mados pasaulyje nuolat gimsta naujų žvaigždžių. Deja, dauguma jų — tik sezoninės: jos greitai išsisemia ir užgęsta. Drabužiai turi būti nuosaikūs ir šiuolaikiški — tokie kaip Giorgio Armani. Tai ir yra sėmės mados pasaulyje paslaptis. Ką mes žinome apie G.Armani? Kad jis — vienas garsiausių drabužių dizainerių, aprengęs pusę Holivudo, išpopuliarinęs kostiumą bei smėlio spalvą. G.Armani — įvairiaspalvė asmenybė, kuri savo odisėją pradėjo nuo didelio apvalaus nulio. Šiandien mados genijus Giorgio Armani valdo milijardais pelną skaičiuojančią savo vardo mados ir stiliaus imperiją, kurios prabanga pasimėgauti jau galima čia ir dabar. G.Armani gimė 1934 metais liepos 11 dieną Piacenzoje (Italija). Jo motina siuvėja nuo mažens diegė vaikams gero skonio subtilybes. Sulaukęs 18 metų Giorgio išėjo tarnauti į kariuomenę ir tapo lauko daktaru. Vėliau studijavo mediciną. Deja, studijas teko nutraukti, mat Giorgio negalėjo priprasti prie kraujo vaizdo. Jis laikinai įsidarbino „La Rinascente“ prekybos centre. 2Turėdamas ypatingą nuovoką, ko parduotuvėse ieško vyrai ir moterys, 27-metis G.Armani šešeriems metams užstrigo dizainerio Nino Cerruti dirbtuvėse, kur kūrė vyriškų drabužių liniją. Čia jis išmoko visko, ko reikia savo verslui pradėti. 1975 metais jau 40-metis G.Armani jautėsi įgijęs pakankamai patirties. Su draugu Sergio Galeotti pardavę jųdviejų „Volkswagen“ automobilį (bene vienintelį savo turtą) jie įkūrė „Giorgio Armani S.p.A.“. „Mes nesupratome, ko ėmėmės. Tik žinojome, kad trokštame tai daryti“, — taip jie anuomet kalbėjo vietos spaudai. Vėliau G.Armani pasakojo: „Mačiau, jog tam, kad įtvirtinčiau savo ženklą, privalau sukurti ką nors nauja. Taigi nutariau eiti prieš srovę“.

|

Vestuvinių drabužių salonas-parduotuvė “Pronuptia”

Pasiruošimas vestuvėms – atsakingas ir sudėtingas procesas. Jaunoji būtinai nori būti pati gražiausia, stilingiausia ir įsimintiniausia šventėje, o tam reikia nepriekaištingai atrodyti. Nuotakoms skirtų salonų – daugybė, suknias juose galima išsirinkti įvairiausias, tačiau kas pasirūpins jaunikiu? Nes kitaip jaunikis pasirūpins savimi pats: įsigys juodą kostiumą, baltus marškinius ir kaklaraištį, ir manys, kad nieko gudriau sugalvoti buvo neįmanoma. Tačiau vestuvinių rūbų salone “Pronuptia” jums greitai įrodytų, kad jaunikiams nedera atsilikti nuo savo išrinktųjų ir paisrūpinti išvaizda kur kas atidžiau. “Pronuptia” – tai garsi prancūzų kompanija, siuvanti apdarus įvairioms iškilmėms. Tai visų įsivaizduojamų stilių, fasonų, spalvų suknios, skirtos tuoktuvėms ir kokteilių suknelės, ir, aišku, platus vyriškų kostiumų pasirinkimas. Daugelis klaidingai mano, kad vyriškų kostiumų mada sustabarėjusi, ir vienintelis dalykas, kurio galima tikėtis iš švarko – kad jis nespaus per pečius. Brangūs užsienietiški kostiumai dažnai peikiami, kad jie mūsų vyrų ūgiui nepritaikyti, rankovės neva per trumpos, – marškiniai išlenda… Kaip mums paaiškino salono “Pronuptia” konsultantai, marškinių rankovė ir turi išlįsti iš po švarko pusantro – du centimetrus, koketiškai parodydama sagutę ar sąsagas. Tokiai iškilmingai progai, kaip vestuvės, būtina yra liemenė, kurią mūsų vyrai nepelnytai pamiršę. Liemenė parenkama priklausomai nuo kostiumo stiliaus – ne tik paties jaunikio, bet ir nuotakos. Ponų kaklaraiščiai ir kaklaskarės, kurių salone – daugybė, derinami prie ponių rūbų.

|

Kodėl drabužiai išblunka?

Pateikiame jums keletą pagrindinių drabužių išblukimo priežasčių: Blogos kokybės dažai. Audinio nudažymo kokybė priklauso nuo naudojamų dažų, audinio struktūros, pluošto ir dažymo metodo. Bet koks netikslumas visame dažymo procese lemia spalvos trumpaamžiškumą. Per šiltas vanduo. Skalbiant rūbą šiltesniame vandenyje nei rekomenduojama, jis gali išblukti greičiau nei skalbiant šaltesniame vandenyje. Per šiltas džiovinimas. Dažnai pasitaikanti klaida – per ilgas arba per karštas tamsių skalbinių džiovinimas. Kaip apsaugoti rūbus nuo išblukimo? Laikykitės instrukcijų nurodytų rūbų etiketėse. Prieš skalbdami bet kokį rūbą, atidžiai perskaitykite jo etiketę. Jei rūbą norite ilgai nešioti, būtinai laikykitės etiketėse nurodytų skalbimo, džiovinimo bei lyginimo instrukcijų. Teisingai surūšiuokite skalbinius. Norėdami, išsaugoti unikalias drabužio spalvas kartu skalbkite panašių atspalvių rūbus.

|

Drabužiai

Pagrindinis medvilnės ir lino gaminių privalumas – higieniškumas. Jie lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę ir pralaidūs orui (drėgmę išgarina į aplinką). Pluoštai, esant aplinkos drėgmei 65%, sugeria 7-8% drėgmės, o esant 95% aplinkos drėgmei – 17-18%. Tuo pačiu jie tampa gerais laidininkais – pluoštas nesielektrina. Baltiniai betarpiškai liečiasi su žmogaus kūno paviršiumi, sugeria prakaitą, riebalus, epitelio daleles. Jie gaminami iš lengvų ir minkštų, higroskopiškų, hidrofiliškų, laidžių drėgmei ir orui audinių. Geriausiomis higieninėmis savybėmis pasižymi audiniai iš natūralios medvilnės ir iš plonos vilnos. Baltiniai iš sintetinių audinių gaminami, bet jų dėvėti nepatartina, nes jie blogai sugeria drėgmę, įsielektrina. Vidurinis drabužių sluoksnis suteikia papildomą šilumos izoliaciją. Jiems geriausiai tinka medvilniniai, lininiai ir šilkiniai audiniai. Žiemą šis drabužių sluoksnis turi sumažinti šilumos pralaidumą, todėl naudotini tankūs ir poringi, geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis pasižymintys audiniai: vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai bei trikotažiniai gaminiai. Viršutinių drabužių (kostiumų, paltų) paskirtis – padidinti šilumos izoliaciją, todėl jie siuvami iš storesnių ir poringesnių audinių. Drabužiai neturi varžyti judesių, trukdyti kvėpavimo, kraujotakos.