Pasaulį išgelbės įkaitintos liemenėlės
| | | |

Pasaulį išgelbės įkaitintos liemenėlės

Moteriško apatinio trikotažo gamintoja prisijungė prie Japonijos kovos prieš didelį kuro sunaudojimą, pristatydama įkaitintą liemenėlę žiemai. Šis kūrinys susideda iš specialaus pagrindo su ekologiškai švaria želė, kurią lengva pašildyti mikrobangų krosnelėje arba karšto vandens buteliu. Į komplektą taip pat įeina kailinis boa, kuris naudojamas kaip šalis žiemai. Apatinio trikotažo gigantas “Triumph” pristatė liemenėlę kelis mėnesius po to, kai premjeras Junichiro Koizumi paragino japonus biurų tarnautojus nebenešioti kaklaraiščių, kad būtų galima sutaupyti oro kondicionavimo sąskaita. Naujosios liemenėlės yra šiek tiek didesnės nei paprasti modeliai, tačiau “Triumph” komanda Japonijoje užtikrino, kad jos atrodo puikiai. “Tikimės, kad tai ne tik padės apsisaugoti nuo globalaus klimato atšilimo, bet ir suteiks biurui šiek tiek elegancijos”, – teigiama kompanijos pranešime. Šis liemenėlės ir trumpikių komplektas visuotinai dar neparduodamas. Tai prototipas, pirmasis žingsnis į masiškai gaminamus ekologiškus drabužius.

Socialiniai moters vaidmenys ir mada
| | |

Socialiniai moters vaidmenys ir mada

Požiūris į moteris ir jų socialiniai vaidmenys pirmuosius penkis XXa. dešimtmečius dramatiškai keitėsi, – moterys gavo teisę balsuoti, pradėjo dirbti, o po II-ojo pasaulinio karo vėl grįžo į namus. Šiame pasakojime moterų mados pokyčiai nuo 1930 iki 1950 m. susiejami su pačios visuomenės ir požiūrio į moteris pokyčiais. 1929-ųjų prekybos krizė lėmė laiko, pavadinto Didžiąja depresija, pradžią, – ji tęsėsi visą ketvirtąjį dešimtmetį. Bedarbystės lygis kartais siekė 25 procentus. Darbo buvo labai mažai, ir įdarbinant dažniausiai pirmenybė buvo teikiama vyrams. Daug moterų, ypač valstybės tarnautojų, būdavo atleidžiamos, jei ištekėdavo; tokiu būdu labai sumažėjo dirbančių moterų procentas. Prezidentas Ruzveltas pristatė Naująjį kursą, – įstatymus, kurie skatintų užimtumą, įvairias pagalbos programas, tokias kaip Darbo projektų administravimą, Socialinio saugumo aktą. Vokietijoje Adolfas Hitleris 1933 m. buvo paskirtas kancleriu, Japonija mėgino išplėsti savo valstybę, ir 1939 m. prasidėjo II pasaulinis karas. Dešimtmečio pabaigoje atsiradęs spalvotas kinas toliau darė įtaką žmonėms, kurie troško pabėgti nuo kasdienybės skurdo ir mėgdžiojo mėgstamas filmų žvaigždes. 1934 m. pasirodė filmas “Tai atsitiko vieną naktį”, ir Klarko Geiblo, nusimetančio švarką bei nedėvinčio apatinių marškinių, vaizdas lėmė vyriškų apatinių marškinių pardavimo sumažėjimą. Taip pat pasirodė tokie šedevrai, kaip “Vėjo nublokšti” ir “Ozo šalies burtininkas”.

Tikras vyras ne tik nurengia, bet ir aprengia moterį
| | |

Tikras vyras ne tik nurengia, bet ir aprengia moterį

„Kai ką mes slepiame tam, kad paryškintume“, – sakė Montenis. Moteriškų apatinių drabužių mados egzistuoja nuo civilizacijos atsiradimo pradžios. Jas lėmė daugybė veiksnių: dėl visuomeninių pokyčių (moterų savigarbos jausmo kitimas, hipių ir feminizmo judėjimai, apatinio trikotažo parodų atsiradimas, bendrų viso mados bruožų ir kitimas ir kt.), naujų medžiagų, naujų technologijų atsiradimo, gamintojų konkurencijos. Antrajame tūkstantmetyje egiptietės vilkėjo lengvas palaidines, kurios, užuot pridengę, palikdavo neuždengtas moters krūtis. Korsetas – itin moteriškas apatinis drabužis, kuriuo iki šiol be galo žavimasi. Pirmieji korsetai atsirado dar antikos laikais. Tai buvo odiniai raiščiai, skirti prilaikyti ir liekninti biustui. Dėvimi jie buvo dviem būdais – aptempiant ant krūtinės ar po ja. Moteriškas keliaraištis šiuo metu dėvimas tik kaip erotinis aksesuaras. Kai kuriose šalyse dar išlikęs paprotys dovanoti keliaraištį nuotakai, numauti keliaraištį nuotakai nuo kelio po stalu arba mesti jį pabroliams – kuris sugaus, tas pirmasis ves.

Paslaptis po palaidine
| | | |

Paslaptis po palaidine

Sunku pasakyti tikslią šios intymios aprangos dalies išradimo datą. Per žmonijos istoriją liemenukas buvo išrandamas kelis kartus. Kretoje, maždaug 2100 metais prieš Kristų moterys nešiojo iki juosmens atvirą stuomenį, kuris apnuogindavo vieną krūtį, kaip taisyklė kairiąją. Jau tada buvo pastebėta, kad 80 procentų moterų kairioji krūtis didesnė už dešiniąją. Moterys taip pat vilkėjo apodesme – nedidelę juostelę, kurią rišdavo apie torsą, ir kuri prilaikydavo krūtį judant. Vienas iš seniausių meilės laiškų, kurį dar VI amžiuje prieš mūsų erą rašė egiptietis skamba maždaug taip: “Norėčiau tapti tavo krūtį juosiančia juosta”. 1370 metų Strasbūro nutarimas reikalauja, kad “visos moterys prilaikytų krūtis arba marškiniais, arba raišiojama suknele”. Karolio VII valdymo metu ant krūties vilkdavo trikampę atraižą ir lengvą nosinę – gorgerette. Napoleono laikais korsetininkas Lerua išrado korsetą su kauliukais. Liemenėlė buvo išrastas kelis kartus. 1887 metais Anglijoje patentuotas įrengimas krūties formai palaikyti. Pagal išvaizdą ir lytint panašus į du arbatos sietelius. Liemenėlė pagal šiuolaikinę sampratą pasirodė 1889 metais kai Ermine Kaddol savo korsetų dirbtuvėjė parodė gaminį, kuris buvo pavadintas “le Bien-Etre”. Išvertus tai reiškia “sėkmė”. Liemenėlės kaušelius laikė dvi satininės juostos, o nugaroje ši konstrukcija tvirtinosi prie korseto. Nedidelė kolekcija buvo pasiūta iš šilko, tiulio ir nėrinių.

Maudymosi kostiumėlis – bikinis
| | | |

Maudymosi kostiumėlis – bikinis

1946 metų liepos 5 diena dizaineris Louis Reard pristatė naują moterų maudymosi kostiumą – bikinį. Atrodo, kad tik išprotėjęs scenaristas ar pamišęs Green Peace aktyvistas galėjo susieti maudymosi kostiumų madą su branduoline grėsme. Tačiau tuom ir nuostabus XX amžius, kad jis išmoke iš traukti naudą iš pačių neperspektyviausių situacijų. 1946 metų liepos 5 dieną Christian Dior mados namai Louis Reard asmenyje pristatė naują maydymosi kostiumėlio modelį. Sakyti, kad jis toks buvo – reiškia nepasakyti nieko. Kolekcija ilgam šokiravo visuomeninę nuomonę: naujovė buvo laikoma mažiausiai nepadoria. Jis buvo pavadintas vienos salos vardu iš Maršalo archipelago Ramiajame vandenyne – „bikinis“. Reikalas tame, kad 1945 metų vasarą Jungtinės valstijos pradėjo eilę branduolinių bandymų. 1946 metais vieno atolo lagūnoje bomba sunaikino ištisą nurašytų laivų flotiliją, kie vėliau po vandeniu suprogdintas galingas užtaisas. Kai Reard galvojo, kaip pavadinti naują kostiumėlio modelį, jam papuolė laikraštis, kur pirmajame puslapyje buvo sensacingas pranešimas apie JAV branduolinius bandymus Bikini atole. Modeliuotojas nutarė sužaisti kontrastu dėl visuomeninio protesto sunaikinant rojaus salą. Jis pristatė gana atvirus kostiumėlius „sėkmingų JAV eksperimentų“ šviesoje.

Lengvas ir grakštus
| | |

Lengvas ir grakštus

Kas gali moteriai būti maloniau už lengvus ir trapius, lygvoratinklis, apatinius rūbus! Rugpjūčio mėnuo yra pats tinkamiausiaslaikotarpis šiems mieliems pirkiniams, kurie jus džiugins visą sekantį sezoną- iki kitų nuolaidų. La Perla, kaip žinia, gamina nuostabiai prašmatnius, gražius ir patogiusapatinius rūbus. Svarbiausia yra apsispręsti, kaip jūs iš tiesų noriteatrodyti: kukliai, drąsiai, seksualiai ar rafinuotai. Lengvų nėrinių gerbėjosįvertins gelsvai rausvos spalvos, papuoštus nedideliu gėliųkompozicijomis, vos juntamo svorio komplektus. Įdegusiam kūnui pritrenkiančiaidera keletas pusiau permatomų, vos dengiančių kūną, otuo pačiu ir pabrėždamas jį, audinio skiautelių. Yra apatinių rūbųkomplektai, kurie savo spalvine gama ir fasonu neabejotinai primena maudymosikostiumėlius. Pavyzdžiui, “tigrinis” bikini – be jokių juosteliųar užrišimų. Arba kitas derinys – tai mažučiai šortai ir push up liemenėlė- pagaminti iš elastinės spalvingos medžiagos visiškai gali atstotimaudymosi kostiumėlį. La Perla Marvel savo kolekcijoje siūlo ryškius, drąsius,seksualius apatinius rūbus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo pagaminti išvienintelė rūšies aplikacijų – lapelių. Jie išdėlioti vienas ant kito irsudarovientisą filigraninį piešinį. Peršviečiamas kūno “body” pačiose pikantiškiausiosevietose papuoštas siuvinėtomis ryškiomis rožėmis – modelis labaiprovokuojantis.

Geriau pamiršti namuose kelnaites nei sveiką protą
| | | |

Geriau pamiršti namuose kelnaites nei sveiką protą

Buvo laikai, kai save gerbianti moteris neišeidavo į gatvę be pirštinių, skrybėlaitės ir kojinių. Paskui atėjo laikai, kai geram tonui pakako jau tik skrybėlaitės ir kojinių. Dar vėliau – tik kojinių. O dabar kai kurios damos išdrįsta iš namų išeiti ir nemūvėdamos apatinių kelnaičių. Ir taip eina ne vien į gatvę, bet netgi į pačius Bakingemo rūmus, į etiketo ir protokolo citadelę! Būtent taip pasielgė 2002-aisiais dizainerė Vivienne Westwood, atvykusi atsiimti jai karalienės teikiamo ordino už nuopelnus Jungtinės Karalystės dizainui ir kultūrai. Ji visų susirinkusių fotokorespondentų akivaizdoje padaužiškai pasikėlė sijono palankas ir pademonstravo, jog po pėdkelnėmis nemūvi kelnaičių. Na, V.Westwood galima suprasti – ji visuomet buvo maištininkė, pankė ir iš karalienės besityčiojusių „Sex Pistols“ draugė, protestuojanti prieš „establišmentą“, iš kurio nūnai (o likimo ironija!) priima ordinus. Tačiau kai į prieš dvejus metus Bakingemo rūmuose karalienės surengtus priešpiečius nusipelniusioms karalystės moterims damos susirinko nemūvėdamos kojinių, daugelis suprato – geras tonas ir etiketo išmanymas nebėra savaime suprantami dalykai. Ne tik „valkatos“ įvaizdį demonstravusi V.Westwood ar tokios bohemiškos merginos kaip „Whitbread“ premijos laureatė rašytoja Zadie Smith ir manekenė Kate Moss nemūvėjo kojinių, bet nuogas, įdegusias blauzdas demonstravo ir daugybė solidžių verslininkių.

Klastingieji „stringai“
| | | | |

Klastingieji „stringai“

Kelnaitės su juostele vasarą ypač aktualios: jas galima dėvėti po aptemptais ir perregimais drabužiais, o su tokiu maudymosi kostiumėliu įdegis bus lygus. Tačiau nuolat dėvimi tokie apatiniai baltiniai gali būti pavojingi sveikatai. Žinoma ginekologė iš Los Andželo daktarė Laiza Masterson ilgą laiką tyrinėjo, ar saugu dėvėti siaurikes. Neseniai daktarė L. Masterson išspausdino netikėtas savo darbo išvadas. Ką pavyko išsiaiškinti? Remdamasi savo tyrimų rezultatais, L. Masterson pareiškė, kad daugelio moterų mėgstami koketiški „stringai“ nuolat dėvimi gali sukelti grėsmę jų sveikatai. Kodėl? Pirma, šios koketiškos kelnaitės skatina vystytis vaginalinį mielių užkratą bei šlapimo takų infekciją. Tokie baltiniai dažniausiai gaminami iš sintetinių audinių, pavyzdžiui, nailono. Šios medžiagos sulaiko drėgmę, o šilta drėgna terpė idealiai tinka pavojingoms bakterijoms veistis. Be to, kelnaitės su juostele padeda greitai plisti atsiradusiai infekcijai. Pasak daktarės L. Masterson, bakterijos turi galimybę iš tiesiosios žarnos greitai patekti į vaginą, „stringų“ juostelę panaudodamos kaip transporto priemonę.

Moteriško apatinio trikotažo istorija
| | |

Moteriško apatinio trikotažo istorija

Moteriškas apatinis trikotažas gali būti paprastas ar sportinio stiliaus. Jis būna raštuotas, puoštas nėriniais, pagamintas iš medvilnės, sintetinių medžiagų ar šilko, arba net koks nors ypatingas kūrinys. Jūs sprendžiate, ką pasirinkti, ir visiškai nesvarbu, kokius drabužius dėvite: nėriniuoti apatiniai visuomet derės prie jūsų drabužių, taip pat kaip ir be nėrinių. Svarbiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į apatinių drabužių medžiagą. Jei negalite dėvėti drabužių iš sintetinių medžiagų, būkite atsargi rinkdamasi nėriniuotus ar puoštus, nes papuošimai dažniausiai gaminami iš sintetinio pluošto. Neteisinga manyti, kad elegantiški drabužiai turėtų būti dėvimi kartu su puošniais apatiniais, arba kad prie paprastesnių drabužių labiau dera paprasti apatiniai. Jūs turėtumėte rinktis apatinius ne pagal viršutinius drabužius ir aksesuarus, bet pagal tai, ar jie teikia komforto ir lengvumo jausmą. Be to, nepamirškite, – o jei reikės nusirengti, ar galbūt kas nors kitas jus nurengs… Jei jus erzina nėriniai, ar jie dirgina odą, neturėtumėte savęs prievartauti ir dėvėti šiuos apatinius. Paprasčiausi apatiniai drabužiai gali būti gražūs ir net gundantys. Drabužio stilius ir kirpimas sąlygoja apatinių drabužių formą ir spalvą, bet ne jų stilių, – taip vienu balsu tvirtina ekspertai. Kitaip sakant, apatinių drabužių spalva turėtų derėti prie viršutinių.

Suknelė vienam vakarui
| | |

Suknelė vienam vakarui

Proginių drabužių salonai siūlo racionalią išeitį – pasipuošti tesumokėjus trečdalį ar penktadalį suknelės kainos. 150-300 litų už suknelę vienam vakarui atrodo daug, bet jei ji kainuoja per tūkstantį, yra atgabenta iš užsienio ir galima tikėtis, kad antros tame pat bendradarbių vakarėlyje nebus, pagunda didelė. Kas iš to, kad brangi suknelė po kelių pasirodymų kabės spintoje? “Birutės” salono savininkė Birutė Milienė sako, kad neretai savo klientes pamato žurnaluose. “Štai ši prancūziška suknelė kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. Šitą iš Roberto Cavali kolekcijos audinio siuvome Lietuvoje. Tai vienetiniai drabužiai. Labiausiai moterys pageidauja puošnių juodų suknelių, turime ir tokių, kurios tinka kokteilių vakarėliui”, – vardija B.Milienė. Ji neslepia, kad daugiausiai suknelių išnuomojama vestuvėms, tačiau žiemą jų palyginti nedaug ir jau kelerius metus džiaugiamasi augančiu poreikiu kiek kitokio tipo proginėms suknelėms. “Firmos pradėjo geriau gyventi ir rengia darbuotojams teminius vakarėlius, kartais moterims prireikia tam tikro stiliaus ar spalvų drabužių”, – sako salono šeimininkė. B.Milienė anksčiau gyveno Jonavoje ir dirbo vaikų darželio vedėja. Persikėlusi gyventi į Kauną vietoje darbo paieškų kibo į naują sritį – verslą. Sako, kad sekti madą, ieškoti naujų suknelių parodose ir firmų kataloguose jai labai įdomu.