Sienų dangų įvairovė
Klasikinio stiliaus interjeras neįsivaizduojamas be dekoratyvinių sienų dangų: antikinės freskos ant drėgno tinko; tradicinis venecijietiškas tinkas baroko ir rokoko metu; modernios stilistikos palydovas – sgrafitas. Dekoratyvinis tinkas nuolat tobulėjo, tad natūralu, jog šiandien technikų ir medžiagų apstu. Populiarėja ir klasikinis venecijietiškas, ir unikalus marokietiškas (tinkas su natūraliais pusiau brangiais akmenimis), ir reljefinės medžiagos su natūraliu bičių vašku bei dirbtinai sendintas sienų paviršius. Be tradicinių tinko rūšių – skirtingų atspalvių tirštos pastos pavidalo masės, yra ir keleto rūšių sienų dangos, kurios taip pat priskiriamos tinkamas (greičiau dėl to, kad nėra kokiai grupei jų priskirti). Tokios, pavyzdžiui, yra „flock” apdaila arba akmens skaldelė. Įpročiai mums kužda, kad įprastas tinkas – tik pagrindas prabangesnėms dangoms, tačiau ši nuomonė gerokai pasenusi. Prisiminkime, pavyzdžiui, struktūrinį tinką: keletas priedų (mažų akmenėlių, medienos, kvarco gabalėlių, žėručio ir t. t.) leidžia ant sienos sukurti nepakartojamą piešinį, o daugelyje erdvių šis tinkas atrodo puikiai ir be jokių priedų. Priklausomai nuo faktūros grūdėtumo ir dengimo ant paviršiaus būdo gaunamas skirtingas piešinys. Struktūrinį tinką dizaineriai taiko tais atvejais, kuomet susiduria su nelygiais paviršiais.