Betono ir jo gaminių naudojimas šalies statybose turi senas tradicijas – siekia XIX šimtmetį. Natūralių gamtinių žaliavų gausa cemento ir betono gamybai Lietuvoje lėmė statybų pobūdį – pagrindine pastatų laikančiųjų konstrukcijų statybine medžiaga tapo betonas ir gelžbetonis. Šiandien šalyje veikia daugiau kaip 20 surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų įmonių, kurios susivienijusios į Statybos industrijos asociaciją. Vieninga asociacijos techninė politika, vaisingos pastangos, diegiant naujų europinių standartų techninius reikalavimus bei bandymo metodus, užtikrina nuolatinį ir spartų šios ūkio šakos vystymą. Iš buvusių praėjusio šimtmečio pabaigoje daugiau kaip...
Peršviečiamas portlandcementinis betonas su atitinkamai išdėstytomis šviesolaidžio gijomis sukėlė didelį Miuncheno „BAU 2005” ir kitų panašių parodų lankytojų susidomėjimą. Jis buvo pripažintas vienu įdomiausių pastarųjų metų išradimų statybos srityje. Išradimo autorius – vengrų architektas Aronas Losonczi. Sukurti tokį betoną paskatino matyti skulptorių darbai – dekoratyvinės betono ir stiklo kompozicijos. Užpatentuotas ir pavadintas „LiTraCon” vengro išradimas nuo įprasto sunkiojo portlandcementinio betono skiriasi ne vien tam tikra kryptimi išdėstytomis šviesolaidžio gijomis. Nors jos sudaro apie 4–7% tokio betono tūrio, ir 1 m³ permatomo betono pagaminti...
Kai reikia projektuoti naują pastatą istorinėje aplinkoje, architektus visada užklumpa dilema: ar kurti savarankišką išraiškingą darinį, ar imituoti senbuvius, o gal projektuoti užslėptą pastatą? Būtent šį kelią pasirinko austrų firmos „MSPH Architekten” architektai Herwigas Mayeris (proj. vadovas), Christophas Schwarzas, Karlas Peyrer-Heimstättas, Karl-Hansas Heindlas (konstruktorius), projektuodami naująjį 2845 m² Lankytojų centrą Mauthauzeno Žydų genocido – koncentracijos stovyklos – memoriale Austrijoje. 2003 m. gegužę duris atvėręs Lankytojų centras nustebino ir sužavėjo tiek muziejaus lankytojus, tiek architektūros žinovus. Architektūriškai naujasis Lankytojų centras, kurio didžioji dalis glūdi...
2001 metais Europos kultūros sostine buvęs Porto uostamiestis (Portugalija) puošėsi ne tik dekoracijomis, bet ir naujais statiniais. Architektūrinės programos ašis turėjo būti visuomeninis statinys – Koncertų rūmai „Casa da Música”, nespėję iki to laiko atverti durų. Vis dėlto pernai į atidarymą pakviesti svečiai negalėjo nuslėpti susižavėjimo naujuoju Porto deimantu. Šio 30 tūkst. m² ploto architektūros kūrinio, vadinamo „Casa da Música” („Muzikos namai”), autorius – garsusis olandų architektas Remas Koolhaasas. Jam talkino didelis kolektyvas: ne tik 25 jo architektūrinio biuro OMA architektai (kartu su...
Statybinės įmonės veikla neįmanoma be gero planavimo ir vykstančių procesų analizės. Atsargų valdymas, gamybos paruošimas, planavimas, dokumentacija, vykdymo kontrolė ir t.t. - tinkamai nesuderinus šių aspektų pelninga įmonės veikla tebus laikinas reiškinys, sąlygotas atsitiktinumo ("užsakovas turėjo daug pinigų, neturėjo, kur jų leisti", ir pan.). Stiprėjant konkurencijai techninis ir finansinis "rezervas" mažėja, dalyvauti konkursuose ar pradėti statybas, tik galbūt tikintis pelno, kaip kad buvo neseniai, tampa visiškai beprasmiška. Reikalavimai kokybei nuolat didėja, tad statybinės įmonės priverstos ieškoti būdų, kaip darbus atlikti taupiau bei sparčiau,...
Lietuvos kompiuterinės programinės įrangos rinkoje yra keletas taip vadinamų sąmatinių programų, t.y. programų, kurių pagalba galima pasiskaičiuoti statybos ar remonto darbų kainą, išanalizuoti resursų poreikį, paruošti sąmatinę dokumentaciją (pavyzdžiui, konkursui). Visos šios programos suteikia vienokias ar kitokias primones, reikalingas sąmatoms, atliktų darbų aktams, kompleksinėms suvestinėms, resursų išrankoms bei kitiems dokumentams sudaryti, pateikia vienokio ar kitokio pilnumo normatyvinę bazę (bei galimybę sudaryti ir naudoti t.v. “firmines” darbų, resursų bei kainų bazes), tačiau daro tai skirtingai: vienos akcentuoja vienus dalykus, antros – kitus, o trečios...
Miestų plėtra – akivaizdi krašto augimo išraiška. Investicijų bumas sostinėje, provincijos kompleksų beatsikratantys kiti Lietuvos miestai demonstruoja kryptingą judėjimą, leidžiantį puoselėti socialinės gerovės, kultūrinės atgaivos, tautinės tapatybės viltis. Miestai vystosi kaip gyvi organizmai: derinami įvairūs poreikiai, patenkami tinkamiausi laikmečiui sprendimai. Iš ekskurso į Vilniaus miesto plėtros istoriją matyti, kad pagrindiniai plėtrą formuojantys veiksniai buvo palankių gamtinių sąlygų, patogumo, ekonominės naudos ir saugumo siekimas. Pirmiausia buvo įsisavinamos tinkamiausios tam tikru požiūriu teritorijos (vanduo, saugumas, prekybos keliai), po to palaipsniui apgyvendinamos ir prastesnės vietos. Patogumo...
Organizacijoms, kurios siūlo integruotus sprendimus visose su statyba susijusiose srityse, turėtų būti aktuali techninės dokumentacijos valdymo sistema. Ši sistema leistų optimaliai valdyti techninę dokumentaciją bet kurioje jos kūrimo stadijoje, sumažintų projekto parengimo laiką bei kainą, suteiktų galimybę rangovams, užsakovams ir projektuotojams dalytis bei keistis technine informacija realiu laiku įmonės viduje ir už jos ribų. Techninės dokumentacijos valdymo sistema į vientisą grandinę sujungia įmonės viduje egzistuojančius standartus. Vienas jų – techninės dokumentacijos struktūros kūrimas, archyvavimas, saugojimas bei platinimas vartotojams. Kad techninės dokumentacijos valdymo sistema...
1907 m. statinėmis bei dinaminėmis apkrovomis buvo išbandytas beveik penkerius metus projektuotas ir statytas 91,2 m ilgio ir beveik 12 m pločio metalinis trijų arkų Žvėryno tiltas per Nerį. Metalines Žvėryno tilto konstrukcijas prieš šimtą metų pagamino Varšuvos firma „Rudzkis ir Co”. AB „Paminklų restauravimo institutas” paminklotvarkos sąlygų byloje rašoma, kad šis tiltas yra romantiškas inžinerinis statinys, kurio konstrukciniai sprendimai, architektūra ir statant panaudotomis medžiagomis reprezentuojantis daugelį to laikmečio Vakarų Europos ir Rusijos metalinių tiltų. Tiltas smarkiai susidėvėjo per amžių trukusią eksploataciją bei...
Visa statybų istorija rodo, kad geriausi architektų darbai pasižymėjo architektūros ir kitų menų sinteze. Naujosios statybos Lietuvoje jau baigia pripratinti mūsų akis prie interjerų, kurie dažnai nepasižymi savitumu. Originalumo jiems galėtų suteikti atidus žvilgsnis į šiuolaikiškai interpretuojamą kalvių meną. Tiek visuomeninių pastatų vestibiuliuose, tiek individualių namų holuose dominuojantys interjero elementai, į kuriuos krypsta pirmieji lankytojų žvilgsniai, dažniausiai būna kaip tik laiptai. Todėl svarbu, kokį įspūdį jie palieka. Anksčiau kalvio darbo laiptus galėjome įsivaizduoti tik individualiuose gyvenamuosiuose namuose, gi dabar galimybės kitos – originaliais...
