Pasaulyje yra daugybė satanistinių brolijų, vienos iš jų vadina save ordinais, kitos gi bažnyčiomis. Satanistines grupuotes galima suskirstyti į keturis lygius, priklausomai nuo veiklos rimtumo ir žmonių pritraukimo: Pirmasis lygis – tai asmeniškai studijuojantys, mėgėjai. Šiam lygmeniui priklauso individai, kuriuos pritraukė populiarios knygos ar kiti prieinami šaltiniai. Antrajam priklauso psichopatiniai satanistai, kuriems atrodo, jog satanizmas skatina taurius ir kilnius jausmus, kurie jau yra pačiuose individuose. Trečiasis – vadinamas religiniu satanizmu. Jam priskiriamos gerai žinomos grupuotės, tokios kaip Šėtono bažnyčia, Seto šventykla, Pietų kryžius....
Satanizmas atsirado 15 – 16a. Prasidėjus renesanso epochai ir humanizmui atsirado žmonių, kurie nusisuko nuo bažnyčios ir teigė: „Tu pats sau esi Dievas. Gyvenk taip, kaip nori. Neribok savęs. Nesi atsakingas prieš nieką. Gyvenki sau ir būki sau tiesa“. Satanizmo pradininkais laikomi Iliuminatai (apšviestieji) ir laisvųjų klubų pavyzdžiu veikiantys masonai. Satanistai savo ideologijas skleidė žaibišku greičiu, jų pagalba žmonės aukščiau visko iškėlė savo ego. Satanizmas visuomenėje išryškino nihilizmą. Bažnyčia stengdamasi kovoti su vis labiau besiplečiančia organizacija apšaukė satanistus – šėtonais, baudė juos mirtimis....
Kas yra satanizmas? Daugeliui ši sąvoka siejasi, maždaug, su tokiu paveikslu: tamsiame kapinių fone keletas jaunuolių, murmančių makabriškus užkeikimus, aukoja šėtonui juodą katę arba nekaltą mergelę, o visa tai vainikuoja „iškilminga" seksualine orgija velnio garbei. Neretai satanizmui priskiriama ir tokia atributika, kaip ilgi vyrų plaukai, tamsūs drabužiai, apversti kryžiai, sunki muzika. Tokius vaizdinius pateikia populiarioji kultūra, o pagimdo – mitologinė sąmonė, linkusi konkretizuoti abstrakčias sąvokas. Norima, kad mįslingas ir sunkiai apčiuopiamas reiškinys būtų kuo lengviau atpažįstamas pagal konkrečius bruožus. Tokiu būdu, kažkada raganos...
Satanizmas dažniausiai laikomas religine srove. Iš tiesų, tai - daugiau, nuostata, galinti įgauti tiek religinę, tiek sekuliarią (pasaulietinę) išraišką. Satanizmo formų spektras gali būti itin platus: nuo patologinės agresijos, iki gan užslėptų formų. Tas, kuris planuoja prisistatyti nauju žmonijos lyderiu - negali rinktis atgrąsių priemonių. Bent jau - iki laiko. Žmonija prie satanistinių vertybių turi būti pratinama labai palaipsniui, idant - ilgainiui, pati nebesugebėtų atsirinkti gėrio nuo blogio. Tam pasitarnauja nihilizmas. Tai - bene subtiliausia satanizmo forma. Tačiau nihilistinės pasaulėžiūros ideologai - pvz.,...
Daugelis religijų daugiau ar mažiau kalba apie lemiamą mūšį tarp gėrio ir blogio jėgų. Krikščionybėje tai išsakoma ypač aiškiai. Čia įvardinamas konkretus asmuo - Antikristas, ateisiąs ir įsiviešpatausiąs laikų pabaigoje, iki būsiąs sunaikintas Dievo. Akivaizdu, jog, siekiant pasaulinės valdžios, reikalinga vieninga sistema. Viena religija, viena valstybė, vieninga ekonomika. Beje - pastarasis, atrodo, visiškai nedvasinis aspektas, minimas ir Biblijoje, kalbant, jog niekas negalės nieko pirkti ar parduoti, neturėdamas Žvėries ženklo (Apr 13:16-18). Antikristas Biblijoje įvardinamas konkrečiu simboliu - Žvėris. Pati Biblija - aiškiai atsako...
Visos šios mintys gali pasirodyti keistokos tiems, kurie nelaiko šėtono realia asmenybe, tačiau - patinka mums tai, ar ne, krikščionybė būtent tokiu jį ir pristato. Žinoma, galime kalbėti apie šėtoną ir kaip apie abstrakčios blogio jėgos personifikaciją. Esmės tai - nekeis, o tik dar labiau pabrėš. Įdomiausia, kad satanizmas, atrodo, ir nesiekia asmeninio šėtono garbinimo. Bent jau - kol kas. Tiesiog, „daryk tai, kas tau patinka". Nėra pats svarbiausias satanizmui ir Dievo, kaip asmens, paneigimas. Daugelis satanistų - tiki Dievu (pasak Biblijos, tiki...
Šiuolaikinis satanizmas jau yra tapęs atskiru religinio gyvenimo fenomenu, tačiau religijotyrininkai vis dar yra linkę atsargiai vertinti ir tyrinėti šio religinio judėjimo apraiškas šiuolaikinėje visuomenėje. Pirmiausia susiduriama su satanizmo apibrėžimo ir jo kaip religinės srovės apibūdinimo problema. Satanizmo terminas yra kildinamas iš lotyniško žodžio satan, reiškiančio velnią, šėtoną, taigi jis reikštų velnio arba šėtono kultą. Jau šiame apibūdinime galime aptikti tam tikrą nuorodą į krikščionybę, kurioje blogio jėgoms atstovauja šėtonas arba velnias. Šio kulto garbintojas satanistas ieško šėtono maldomis, ritualais, gyvenimo būdu,...
„Smurtas Lietuvoje vykstant gėjų eitynėms“, – skelbė Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė. Čia pažymėta, kad renginį sutrikdė susirėmimai. Kai protestuotojai ėmė mėtyti į dalyvius petardas ir akmenis, policijai teko panaudoti ašarines dujas ir areštuoti keliolika žmonių. Kaip teigiama bbc.co.uk, saugumą renginio metu užtikrino šimtai policininkų. Jie stengėsi sulaikyti daugiau nei tūkstantį protestuotojų, iškėlusių įvairius plakatus ir skandavusių įžeidimus eisenos dalyvių pusėn. Tarp pastarųjų buvo nemažai užsieniečių, diplomatų ir europarlamentarų. Viena žinomiausių pasaulyje žiniasklaidos priemonių priminė, kad teismas buvo sustabdęs leidimą eisenai,...
Prieš porą savaičių įvyko tai, kam mes leidome įvykti. Triukšmingai ir spalvingai pražygiavo pirmasis Lietuvoje vykęs homoseksualistų paradas. Sako, Lietuva buvo paskutinė šalis Europoje, kurioje tai įvyko. Paskutinis bastionas krito, ir mes – bastiono gynėjai – šitą mūšį pralaimėjome. Tačiau kiekvienas pralaimėjimas tampa dar didesniu, jeigu iš jo nepasimokoma. O teisingai išanalizavus padarytas klaidas ir padarius išvadas, pralaimėjimas gali atnešti daug daugiau naudos, nei svaiginanti, spontaniška pergalė. Tai lyg šachmatai – pradėjęs pirmauti, pradedi nebegalvoti, ir iniciatyvą perduodi pralaiminčiam priešininkui, kuris įtempia visus...
Britų rašytojo Erikas Artūras Bleras, labiau žinomo Džordžo Orvelo slapyvardžiu novelėje „1984“ sukūrė įtampos, priespaudos ir smurto kupiną totalitarinę visuomenę. Savo žanro genijumi vadinamas autorius sistemą pavaizdavo taip tiksliai, kad jo knyga tapo sinonimu, norint apibūdinti reiškinius, kurie gavę per didelę valdžią, išsigimsta ir pamina pirminius savo principus – tampa visą apimančia priespaudos mašina. Istorija mums pateikia eilę panašių pavyzdžių. Vienas iš esminių totalitarizmo, sukurto kūrinyje „1984“ bruožų – vadinamoji naujakalbė. Naujakalbę, esą, sukūrė visuomenę pavergusi sistema, siekianti sukurti „naują“ žmogų, sulaužyti jo...
