Leo LT

Panašu, jog viskas pagaliau stoja į savo vietas. Atrodo, kad visi pasakos apie atominę Lietuvą pagrindiniai veikėjai nusprendė, jog darbas jau atliktas, todėl nebėra reikalo nieko slėpti ir ką nors vynioti į vatą. Gediminas Kirkilas, dar visai neseniai gulęs kryžiumi bandydamas visus įtikinti, jog 2,7 mlrd. litų vertės biznis su „Maximos” savininkais būtinas tam, kad su Europos Komisija būtų galima derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, prabėgus vos savaitei po to, kai prezidentas pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, ramiausiai pareiškia, kad „šansų susitarti išlieka nedaug”. Ar galima buvo tikėtis ko nors kito? Vargu, ypač turint galvoje, kad Europos Komisijoje jau senokai guli Lietuvos Vyriausybės pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad Lietuvai nekils jokių problemų uždarius Ignalinos elektrinę. Buvęs Gedimino partneris A. Kubilius taip pat pagaliau užėmė teisingą poziciją. Pašūkavo, paaimanavo, net ranką „prieš” pakėlė, kai valdančioji dauguma balsavo už įstatymą, atveriantį kelią didžiausiai aferai Lietuvos istorijoje. Tačiau po to ėmė ir nusiramino. „Būtų klaida ieškoti būdų, kaip toliau stabdyti „liūto gimimą”, pareiškė opozicijos (?) lyderis ir pasiūlė Seime įkurti komisiją, kuri kontroliuotų nacionalinio investuotojo kūrimą. Įdomi pozicija. Ją būtų galima palyginti su situacija žmogaus, stebinčio, kaip plėšikas bando įsilaužti į svetimą butą.