Paauglys nori būti išgirstas
Nebesusišneku su sūnumi. Viską suprantu, kad paauglystė sunkus amžius, na, bet ne tiek. Drasko akis, atsikalbinėja, kad ir ką bepasakyčiau. O svarbiausia, kad ir su tėvu nesiskaito. Ir geruoju, ir piktuoju bandau kalbėtis, o jis kaip kurčias. Bandžiau prikalbinti nueiti pas psichologą. Be šansų. Tik pasišaipė ir tiek. Kaip man elgtis? Psichologė Irena Ramoškaitė: Paauglių tėvai neretai skundžiasi atžariu atžalų elgesiu, per grubia kalba, vis dažniau pasitaikančiu melu ar iš viso nereagavimu į jų pastabas ar prašymus. Sociologinių tyrimų duomenimis, iš visų paauglių auklėjimo sunkumų būtent šie yra paplitę labiausiai. Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo “suaugimo” išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis “jau didelis”.