Mergvakario priesaika
Mergvakario priesaika gali būti sakoma naktį, mėnulio šviesioje, gražioje gamtos vietoje (prie ežero, upės, miške, ant piliakalnio, prie rusenančio laužo, ant tilto, prie jūros ir t.t.). Jos tekstas turi būti sakomas vienos iš draugių, kuri gali iškilmingumo dėlei pasilypėti ant bačkos, kelmelio, suolelio ar pan. O jaunoji turėtų kartoti paskui ją. Jaunąją taip pat galima parklupdyti, išrengti iki apatinių, aprengti kaip nuotaką (apdengti užuolaida ir t.t.). Pats priesaikos tekstas gali būti parašytas ranka kaligrafiniu raštu arba atspausdintas kompiuteriu, galima šalia pridėti piešinėlių. Priesaiką galima įrėminti arba įrišti į knygelę “Jaunamartės elementorius”, arba laikraštuką “Mergvakario žinios”, arba susuktas ir sujuostas kaspinu kaip senovinis pergamentas, arba pateiktas kaip laiškas butelyje ir pan. Tekstas galėtų būti toks: Aš (vardas, būsima pavardė ar kad ir kokia pavarde besivadinčiau) būdama sveiko proto ir ramios sąžinės, prieš tapdama homo sapiens žmona savo ištikimų draugių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad sutelkdama visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios priesaikos.