Meditacijoms nereikalingas joks specialus pasiruošimas ar ypatingos sąlygos. Jos yra tiesioginio mūsų perdavimo linijos palaiminimo dalis ir yra kaip dovanos mums, vakariečiams. Meditacijas galite daryti ir vieni, tačiau geriau tai pavyksta grupėje. Kviečiame jus išbandyti šias meditacijas tiek patiems vieniems, tiek mūsų centruose.
Budizmo pradininkas yra Sidarta, istorinis asmuo, gimęs daugiau nei prieš 2500 metų, vėliau pavadintas Buda Šakjamuniu. Jo mokymo, dabar vadinamo dharma arba budizmu, pagrindinis teiginys yra tas, kad visi reiškiniai tarpusavyje susiję. Tai dar vadinama priežasties – pasekmės dėsniu. Jis paprastas – viskas, ką individas patiria, kyla dėl jo paties veiksmų motyvacijos. Taigi motyvacija yra ir veiksmų, ir potyrių šaltinis. Iš to kilo budistinės teorijos apie sąmonę ir atgimimą. Pirmoji teigia, kad priežastis sukelia pasekmę, kuri savo ruožtu tampa priežastimi dar kitai pasekmei; taigi sąmonė yra nenutrūkstama. Tai tęsiasi ir tęsiasi, patyrimai ir įspūdžiai nepaliaujamai kaupiasi. Fizinės mirties metu būtybių sąmonė talpina savyje visų buvusių potyrių ir įspūdžių atspaudus, o taip pat tuos veiksmus, dėl kurių visa tai atsirado. Tai vadinama karma. Sąmonė, lydima savosios karmos, atgimsta naujame kūne: gyvulio, žmogaus ar dievybės. Pavyzdžiui, žmogiškoji būtybė, kuri visą gyvenimą neteisingai elgėsi su gyvuliais, kitame gyvenime gali atgimti šunimi, turinčiu blogą šeimininką, o tinkamas elgesys šiame gyvenime savo ruožtu nulemia palankų atgimimą.
XIV Dalai Lama Tenzinas Gjaco yra Tibeto valstybės tremtyje vadovas, tibetiečių dvasinis vadovas. Gimė šiaurės-rytų Tibete, Takcero kaimelyje 1935 metų liepos 6 dieną. Dar neturėdamas nė trejų metų, buvo atpažintas kaip XIII Dalai Lamos, Tubteno Gjaco reinkarnacija. Mokytis vienuolynuose pradėjo šešerių ir baigė mokslus būdamas 23 metų, turi aukščiausią budistų filosofijos laipsnį, tibetietiškai – gešė. 1949-1950 metais, Kinijai okupavus Tibetą, Dalai Lama visaip bandė išsaugoti Tibeto savarankiškumą, 1954 metais buvo nuvykęs į Kiniją tartis su jos vadovais dėl Tibeto ateities. Nepavykus susitarti su Kinija dėl autonomijos, 1959 metų kovo 10 d. tibetiečiai prieš okupantus sukilo. Sukilimą kinai žiauriai numalšino, šalyje dar labiau sustiprėjo represijos – griaunami vienuolynai, žudomi vienuoliai, naikinamas unikalus ir nepakartojamas kultūrinis palikimas. Buvo ruošiamasi suimti Dalai Lamą. Kovo 31 dieną, Dalai Lama su artimaisiais ir kai kuriais vyriausybės nariais ištrūko iš rūmų apsupties ir slapta per kalnus pasitraukė į kaimyninę Indiją, kur pasiprašė prieglobsčio.
“Tai tik laiko klausimas iki mūsų meditacija suteiks pastovią palaimos būseną, palyginamą tik su mylėjimusi su geriausiu partneriu. Jokios išorinės priemonės negali suteikti džiaugsmo, kuris nebūtų mums jau būdingas. Laimės ieškojimas siekiant kažką turėti arba vaikymasis ypatingų pojūčių – tai lyg bandymas pajudinti kažką iš labai toli su klibančia kartimi. Tai labai netikslu ir dažniausiai neduoda norimų rezultatų.”
Seni budistiniai tekstai sako, kad žmogus, kuris klauso kito žmogaus mokymų, yra kaip gyvatė, kuri šliaužia bambuko vamzdeliu. Turime būti labai atsargūs ir labai kritiški. Kritiškasis mūsų proto aspektas mums garantuoja, kad nebūsime apgauti. Kai kuriose šalyse jeigu žmogus sako “klausyk manęs” ar “tikėk manim”, tai kiti žmonės laikosi tam tikros distancijos, kadangi galvoja, kad gali būti apgauti. Žinoma, ne visi žmonės taip mano. Kartą buvo tokia akimirka, kai užmiršau savo vardą. Maniau, kad tai yra neįmanoma, kad tai rodoma tik filmuose, tačiau įsitikinau, kad tai įmanoma. Kartą prieš paskaitą Gdansko universitete žiūrėjau televizorių. Atsitiktinai žiūrėjome katalikišką programą, kurioje du katalikai žurnalistai, turintys tą patį požiūrį, įdomumo vardan pykosi tarpusavy. Vienas pasakė “jeigu dievas yra visagalis ir visa užjaučiantis, tai kodėl pasaulyje egzistuoja kentėjimas? Kadangi dievas labai geras ir gali viską padaryti, kodėl jis nespragteli pirštais ir kentėjimas neišnyksta?” Oponentas turėjo atsakyti į šį klausimą. Aš tiesiog apmiriau – buvo labai įdomu, ką jis atsakys. Ir pamiršau net savo vardą, kai išgirdau atsakymą. Viso to paaiškinimas buvo įvardintas kaip paslaptis. Taigi, jei kurį nors patenkina tokie paaiškinimai, manau, jis turėtų praktikuoti dualistinę religiją. Taip pat labai nustebau, kad klausėjas buvo patenkintas atsakymu. Turėjo praeiti šiek tiek laiko iki prisiminiau savo vardą.
2001 m. pavasarį “Talibano” judėjimo dvasinis lyderis Muchamedas Omaras paskelbė, kad Afganistane bus sunaikinti visi kultūros paminklai, sukurti iki islamo periodo pradžios ir kurie neatitinka islamo keliamų reikalavimų apie žmogaus atvaizdo vaizdavimą. Kabulo ir kitų stambesnių Afganistano miestų muziejuose buvo saugomos ankstyvojo budizmo materialinės kultūros pavyzdžių kolekcijos, įskaitant unikalias akmenines heleninės kultūros įtakoje pagamintas statulas, kelias dešimtis medinių ir molinių Budų. Prieš šį barbarizmo aktą protestavo Jungtinių Tautų Organizacija, UNESCO; Niujorko muziejaus “Metropiliten” direktorius prašė talibų leidimo išgabenti iš šalies bent dalį paminklų, jeigu jie nepriimtini islamiškoje valstybėje, Indijos vyriausybė taip pat bandė susitarti su talibais dėl jiems nereikalingų kultūros vertybių saugojimo savo šalies teritorijoje.
1997 m. pasirodė režisieriaus Martino Scorsese filmas “Kundunas”, kuriame labai tikroviškai ir kartu subtiliai pasakojama Tenzino Gjatso, XIV Dalai Lamos gyvenimo istorija. Filmo scenarijų parašė Melissa Mathison, Harrison’o Ford’o žmona, sukūrusi taip pat scenarijų filmui “E.T. the Extra-Terrestrial” (1982). 1999 m. “Kundunas” buvo nominuotas dviems “Oskarams”. Lietuvoje jį kelis kartus galėjote pamatyti įvairiais TV kanalais. “Kundunas” nėra vienintelis meninis filmas apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Čia galima paminėti ir režisieriaus Jean-Jacques Annaud filmą “Seven Years In Tibet” su Brad Pitt’u.
Istorinis Buda gimė apie 570 metus pr. Kr. šiaurės Indijoje. Jaunuolis šešerius metus ieškojo ir meditavo iki pažino proto prigimtį, taip tapdamas Buda – “pabudusiu”. Jo mokymai suteikia bebaimiškumą, džiaugsmą ir gerumą, ir yra kelių rytų Azijos šalių pagrindinė religija.
Tibete egzistavo daug nepriklausomų meditacijos mokyklų, ir tarp jų buvo labai ryškūs skirtumai. Seniausia mokykla buvo Ningma – šios mokyklos mokymus 750 metais į Tibetą atnešė Guru Rinpočė (Padmasambhava). Jis buvo labai ypatingas mokytojas, turėjo išskirtinę charizmą ir buvo visiškai prašvitęs – realizavęs budos būseną. Jis galėjo įkvėpti laukinius tibetiečius. Vėliau, po jo mirties, mokymai buvo sunaikinti, liko tik labai siauras, nedidelis perdavimas, įkvėpęs tam tikrą kontr-reformacijos laikotarpį Bonpo religijoje. Ši, iš vienos pusės, buvo labai artima šamanizmui, o iš kitos pusės, turėjo labai išvystytą filosofinę sistemą. Vėlesniais laikais Bonpo daug ką perėmė iš budizmo tradicijų, ir kai kas netgi galvoja, kad taip susikūrė penkta Tibeto budizmo mokykla.
Bamijano Buda – už 250 km nuo šalies sostinės Kabulo, Bamijano miestą juosiančių kalnų šlaite yra unikalus akmeninis V a. po Kr. budistinės šventovės kompleksas, kurį sudaro beveik 2000 dekoruotų patalpų, laiptų ir perėjimų, besitęsiančių 1,8 km išilgai šlaito bei šešios iškaltos uoloje Budos statulos, iš kurių dvi kolosalaus dydžio: 37 ir 53 metrų aukščio. Tai didžiausias pasaulyje stovinčio Šakjamunio atvaizdas. VII a. po Kr. kinietis piligrimas savo užrašuose mini dar kelis paminklus, bet jie iki mūsų dienų neišliko. Iki VII a. po Kr. Bamijano miestas ir jo šventyklų kompleksas buvo vienas didžiausių budistinių religinių centrų.