| | |

Kun. Kęstutis Rugevičius. Esu laimingas kunigas

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios klebonas Kęstutis Rugevičius augo didelėje tikinčioje šeimoje. „Būdavo, kad paauglystėje prailgdavo Mišios, norėdavosi kitur praleisti tą laiką, bet tėvai natūraliai lankydavosi bažnyčioje, ir mes neįsivaizdavome, kad gali būti kitaip. Mamos brolis buvo kunigas ir mano apsisprendimui, kuris įvyko jau paskutinėse klasėse, turėjo įtakos, nes vasaras praleisdavau pas dėdę. Tada ir suvokiau, kad noriu įprasminti savo gyvenimą būtent taip. Kančių seminarijoje neišgyvenau, žinojau, ko noriu, tikslingai siekiau. Dažnai klausdavau savęs, ar tas noras neprapuolė ir nuolat išgirsdavau atsakymą – ne. Esu laimingas, kad kunigas, kad turiu galimybę siekti žinių, lavinti intelektą. Pažinimas, mokslas suteikia solidumo“, – sako kunigas Kęstutis. Kuo reikšmingas Gavėnios metas žmogui? Gavėnia – tai toks šventas laikas, kuris pakviečia žmones atsigręžti į Dievą. Toks palaimingas laikas, kuris padeda susivokti savyje. Jis nėra nei liūdnas, nei kažkoks gedulingas, tai yra prasmingas laikas – tai ypatingo pasirengimo laikas. Pažiūrėkime į gamtą – ji kaupiasi prieš atbudimą. Gavėnia sutampa su pavasariu, su beprasiveržiančiu pavasariu. Tai metas kiekvienam krikščioniui pažvelgti į save ir suderinti savo vidines nuostatas, savo žemiškosios kelionės kryptį. Aišku, visuomet krikščionis yra kviečiamas išreikšti savo gyvenimą darbais.

| | |

Kun. Audrius Mikitiukas: Kunigas privalo ieškoti, o ne laukti

Žeimiai – nedidelis miestelis, o bažnyčia miesto centre tikrai įspūdinga. Ar ne per didelė tokiam miesteliui – ar kada nors prisipildo, ar visada yra pustuštė? Tais laikais, kai bažnyčią statė, buvo labiau atsižvelgiama ne į praktiškus dalykus, o į fundatorių galimybes ir pageidavimus. Vietos dvarininkams buvo prestižo reikalas, kad šventovė būtų kuo didingesnė ir gražesnė. Kita vertus, turime nepamiršti ir to, jog Žeimiai anksčiau buvo dekanato centras. Juk Jonava pradėjo plėstis tik po karo, kai buvo pastatytos didžiosios gamyklos ir čia pradėjo plūsti žmonės, ieškantys darbo. Prieš karą Žeimiai buvo net geriau žinomi nei Jonava. Ar ne per didelė bažnyčia miesteliui? Mano supratimu, Žeimių parapijai šiuo metu negresia finansinis ar dvasinis bankrotas. Nemanau, kad galėtų atsitikti taip, kad tektų tenkintis tik aptarnaujančiu kunigu. Parapija kol kas sugeba išlaikyti kunigą bei patarnaujančius žmones. Tiesa, už surinktas aukas nepadarysi net kosmetinio bažnyčios remonto, reikia ieškoti rėmėjų, nuolat rūpintis, kur rasti geradarių. Tačiau parapijiečiai sugeba užtikrinti parapijos struktūrų minimalų funkcionavimą. Parapija šiandien iš surenkamų lėšų gali gyvuoti. Kalbėdamas apie dvasinį parapijos gyvenimą, aš vadovaujuosi optimistiniu šūkiu – kad tik būtų taip, kaip dabar yra. Sekmadieniais į Mišias susirenka apie tris šimtus žmonių. Per didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas – bažnyčia būna artipilnė. Žinoma, galima dūsauti, jog žmonės nesuvokia sekmadienio šventimo svarbos.

| | |

Padangėse skraidantis kunigas

“Ar jau abiem kojomis tvirtai stovite Lietuvoje?” – klausiu kapeliono, stovinčio ant kilimo tako Aleksoto aerodrome Kaune. “Tikrai taip, jau įleidau šaknis ir niekur nebenoriu važiuoti”, – šypsosi V.Veilentas stebėdamas, kaip leidžiasi nedidelis karinių oro pajėgų transportinis mokomasis lėktuvas, kuriuo atskrenda ir buvęs jo instruktorius Romanas Azarevičius. Pasak kapeliono, atėjo laikas atiduoti. Po 15 Italijoje praleistų metų, po tikrai įdomaus, turiningo ir materialiai gero gyvenimo, akivaizdu, kad ne tik tokia gerovė yra svarbi. Ne vien duonos žmogui reikia. Reikia ir dvasios, ir idėjų. Pagaliau Romoje pabaigti du universitetai, gautas daktaro laipsnis įpareigoja ne tik imti, bet ir duoti. Dabar kaip tik vyksta tas davimo procesas. Atidavimo to, kas prikaupta, sužinota, išmokta, išgyventa, kuo dabar galima labai drąsiai pasidalyti su kitais. “Turėjau dar vieną išskirtinę dovaną: du su puse mėnesio teko pabūti Afganistane, keturis – PAG kapelionu. Ten bendravimas su žmonėmis irgi buvo labai tikras ir manau, kad labai naudingas. Kai žiūriu į Lietuvos kariuomenę, man labai gera matyti, kad investuojama ne vien į techniką, bet ir į žmogų. Prisimenu savo kelio pradžią, kai teko dirbti su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. Jis sakydavo: “Matai, mūsų vienybė turi būti ne kaip silkių statinėje, kur visi susispaudę, bet kaip orkestre.” Aš maždaug tokiu principu gyvenime ir vadovaujuosi.

| | |

Satanizmas ir media

Pirmosios Antikristo garbinimo pasekmės tarp jaunimo – vis atviresni reiškiniai: Stiprios antikrikščioniškos nuostatos. Šventų dalykų niekinimas, piktžodžiavimai, tikėjimo išsižadėjimas, neapykanta popiežiui. Panieka religiniams simboliams, paveikslams, kapinių ir tabernakulių išniekinimai. Savižudybės ir desperacijos „kultūra“. Naujų apeigų, tokių kaip juodosios mišios, atsiradimas. Antikristo kultas šiandien tarp jaunimo pasireiškia: Tam tikros estetikos ieškojimu: kraujo ir tamsos kultas, „juodosios idėjos“, juodos žvakės, galiausiai… juodosios mišios. Vaikščiojimu į kapines: eina vaikai ir paaugliai, dieną arba naktį, ten fotografuojasi. Brovimusi į mirties slėpinį, noru kaip nors patirti mirtį. Vis didėjančiu potraukiu kraujui, savižudybei ir suvaidintoms savižudybėms. Interneto pokalbių svetainėse siuntinėjamomis kruvinų žudynių nuotraukomis ir jų komentarais. Savo odos susipjaustymu, savęs žalojimu, kūno susibadymu… Tai nėra tik mazochistinės tendencijos ir prisitaikymas prie mirties kultūra alsuojančios aplinkos. Kiti paaiškinimai: Satanizmo poveikis: „kraujas šaukiasi kraujo“. Gausybės ultra-žiaurių filmų įtaka. Savižudybės kultūra. Paroksistinės visų rūšių patirtys. Visiškas realaus ir virtualaus pasaulio supainiojimas. Paranormalių reiškinių išplitimas. Aplinka, kurioje dominuoja magija ir šamanizmas. Trumpai tariant – Antikristo tironija! Video ir kibernetinė priklausomybė: Strateginiai žaidimai, karai. Kova ne už gyvybę, bet priešingai, už jos sunaikinimą.

| | |

Antikristinis kultūros nuosmukis?

Vasario pradžioje Egzorcistų Asociacijos kvietimu Lietuvoje lankysis kun. Benoit Domergue iš Prancūzijos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Teologijos mokslų daktaras ir demonologijos specialistas kalbės apie satanistinių subkultūrų poveikį jaunimui. Susitikimai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Anot organizatorių, labai svarbu, kad kunigai, seminaristai, pedagogai, gydytojai, psichologai ir visi žmonės žinotų, kuo gyvena jaunimas, kas ir kokią jiems daro įtaką. Kun. Benoit Domergue gvildenamos temos taip pat labai svarbios tėvams ir mokytojams, kad galėtų apsaugoti jaunąją kartą nuo labai subtiliai rezgamų piktojo pinklių. Po savo daktarinės disertacijos Romos Grigališkajame universitete tėvas Benoît Domergue, Bordo vyskupijos kunigas, ėmė gilintis į roko kultūros nukrypimus. Tyrimo tikslais jis netgi lankydavosi roko koncertų salėse. «Juodasis metalas aiškiai parodo savo giminystę su velniu. Geriausias satanizmo iniciatorius yra Marilyn Manson, kuris subūrė 5 millijonus gerbėjų visame pasaulyje, ir kuriam yra skirta 300 internetinių svetainių!» Marilyn Manson – tai didžiuliai turtai ir milžiniška įmonė, leidžianti milijonus diskų.

| | |

Kas keičiasi, kai meldžiamės Dievui?

Kodėl kapelionai, gydytojai ir kiti medicinos personalo darbuotojai meldžiasi už sergančius žmones ir kartu su jais? Ar tai turi kokią noras įtaką Dievui, tiems, už kuriuos mes meldžiamės, ir mums patiems? Ar malda gali ką nors pakeisti? Šis straipsnis – tai pamąstymas apie maldą. Čia neketinama leistis į nūdienos kontroversijas apie tai, kaip malda paveikia gydymo procesą ar jo nepaveikia, ar meditacija turi poveikį kraujospūdžiui ir t. t. Čia bus kalbama apie maldos dinamiką (ypač prašymo maldos) ir apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, kai meldžiamės. Kad ir kas įvyktų ar neįvyktų, prašymo malda nekeičia Dievo minties ir širdies. Bent jau aš taip manau. Jei mes iš tikrųjų tikime, jog Dievas yra amžina, nekintanti ir besąlygiška meilė, tai kodėl norėtume pakeisti Dievo širdį ir mintį? Į ką pakeisti besąlygišką meilę? Dievas negali mylėti labiau, jis nė vieno iš mūsų nemyli labiau ar mažiau ir negali mūsų rytoj mylėti labiau nei šiandien. Jis mus tiesiog myli besąlygiškai. Tad kas gi vyksta, kai meldžiamės už ką nors, ar ko nors prašydami? Savo gyvenimo rūpesčius iš esmės pavedame besąlygiškai Dievo meilei. Juos išvardijame vieną po kito, smulkiai, ar išsakome bendrais bruožais, kol mūsų rankos ir širdys lieka tuščios ir jas pavedame Dievui. O paskui laukiame tuščiomis atviromis rankomis. Prašymo malda iš esmės mes užimame pasitikėjimo laikyseną, be jokių konkrečių reikalavimų. Malda nekeičia Dievo, tačiau ji keičia mus!

| | |

Mano gyriaus malda

Visatos Dievas yra mano Viešpats. Dievas, kurį aš myliu, kuriam dėkoju. Kuriam priklausau, nes esu išpirktas Jo auka. Auka, kurią Jis sumokėjo už mane ir mano išpirkimą. Auka, kurios mokestis už mane buvo priimtinas. Tebūnie šventas Jo vardas. Tebūnie Jo valia. Tegul mano valia ir mano supratimas nekliudo Jo tobulai valiai mano gyvenime. Meldžiu vieno – MANO VIEŠPATIE, NIEKADA NEAPLEISK MANĘS, būk su manimi kiekvieną mano gyvenimo akimirką, dabar ir visada ir per amžius. Tegul Tavo jėga supa mane, tegul Tavo malonė palaiko mane. Tavimi gyvenu, Tavimi džiaugiuosi, Tau priklausau visas be išimties, visas mano gyvenimas, visa mano aplinka, visas mano nuodėmingas kūnas, visa širdis su jos jausmais, visas mano protas su jo mintimis, visa mano siela ir Tavo malone atgaivinta bei duota man Dvasia, priklauso Tau, mano Viešpatie. Tu esi mano jėga, Tu esi mano ganytojas, Tau kyla mano gyrius, nes Tu vienintelis Esi to vertas, Viešpatie. Prašau, palaimink mane ir padėk teisingai elgtis ir teisingai eiti tuo gyvenimo keliu, kurį Tu man davei, Tu esi mano Kūrėjas ir mano Viešpats, Viešpats, kuriuo pasitikiu, prie kurio glaudžiuosi, kurio malonę po malonės gaunu, mano Dieve, Tavimi žaviuosi, Tavimi giriuosi, Tavo tiesoje ir šviesoje gyvenu. Prašau Tavęs, Viešpatie, leisk man kreiptis į Tave ir prašau – atleisk man mano nuodėmes, išbalink mane Savo prisilietimu, atitolink mano kaltes ir nuodėmes nuo manęs taip toli, kaip rytai yra nutolę nuo vakarų.

| | |

Tikiu, nes meldžiuosi

Šiuo K. Rahnerio SJ posakiu Insbruko universiteto profesorius K. H. Neufeldas SJ 2006-ųjų rudenį pradėjo paskaitų ciklą apie šį garsų praėjusio amžiaus teologą ir jo santykį su malda. Dar būdamas jėzuitų naujokyne, 1925 metais K. Rahneris publikavo straipsnį, pavadinimu „Kodėl mums būtina melstis“. Po keleto įžanginių pastraipų bus pateiktas šio originalaus straipsnio tekstas, o apie jo aktualumą tegul nuspręs skaitytojas. Jei tau rūpi kokia yra maldos prasmė, jei įdomu, kas vyksta ar gali vykti žmoguje, kai jis meldžiasi, jei manai, kad krikščioniška malda yra ne tik Dievo šlovinimas, ne tik skundas Jam ir tuo labiau ne mėginimas Jį perkalbėti, pagaliau, jei kada nors pagalvojai – ar jau pirma turi tvirtai tikėti, o tik po to pradėti melstis, tai šis K. Rahnerio straipsnis turėtų būti tau įdomus. Jo autorius mėgina į maldą pažvelgti savitu aspektu, iš neįprastos perspektyvos. Kas gali žinoti, gal būtent tuo jis kam nors atskleis naujų ir prasmingų motyvų melstis. Kuo gi ypatingas šis straipsnis ir kuo išsiskiria K. Rahneris iš kitų garsių teologų, rašiusių bei kalbėjusių maldos tema? Straipsnis ypatingas tuo, kad jis nėra apie maldą, o pats yra originali malda. K. Rahneris skiriasi nuo daugelio teologų tuo, kad jis ne tik rašė ir kalbėjo apie maldą, bet ir rašė maldas bei meditacijas, meldėsi vienas ir su kitais.

| | |

Tėve mūsų, kuris esi danguje

Kai mokiniai paprašė Jėzaus pamokyti juos melstis, jis davė jiems maldos „Tėve mūsų“ pavyzdį. Tad šioje maldoje tikėtina yra maldos bei maldingumo pagrindai, t. y. Tai, ką Viešpats laikė svarbiausia apreikšti savo mokytiniams. Luko evangelijoje ši malda pateikiama trumpesniu pavidalu, o Mato – taip, kaip perėmė ir iki šiol meldžiasi Bažnyčia. Tačiau, pasak prel. Antano Rubšio, nors „Luko forma nebuvo paplitusi pamaldose, bet turbūt yra artimesnė Jėzaus žodžiams negu Mato“.( Mt 6, 7-8) „Tėve mūsų“ Mato evangelijoje yra įterptas Kalno pamoksle. Svarbu paminėti ir įvadines Jėzaus mintis šiai maldai, kurios yra lyg rėmai kiekvienai maldai. Tikroji malda neturi būti parodomoji, ji yra širdies kalba, todėl dera slaptoje. Kaip tai priešinga anų ir šių laikų fariziejų maldoms ir kaip tai pažįstama mums patiems, tyrinėjant savo širdies slaptumas. Juk mes ne ką geresni už fariziejus: kaip malonu melstis aukštai iškėlus rankas sekmadienio susirinkime. Tačiau tik savas kambarėlis parodo tikresnius dalykus: kiek ir kaip išliejame savo širdį būtent čia. Vėlgi, esame greiti išlieti savo širdį prislėgus rūpesčiui, tačiau tikrieji garbintojai ieško savojo Dievo dvasioje ir tiesoje bet kuriuo metu. Ir čia kiekvienas galime sverti savo širdį ir mesti į save akmenį. Tad tikroji malda yra nuoširdi, neveidmainiška, neieško savo naudos ir visas viltis sudėjusi Dieve.

| | |

Piligrimystė – tapatumo raiškos kelionės

Prieš Šv. Kalėdas Vilniaus šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos namuose Lietuvos piligrimų bendrija pristatė 2009 m. pabaigoje išleistą socialinių mokslų daktaro Dariaus Liutiko monografiją „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse“. Tai pirmoji mokslinė monografija Lietuvoje tirianti piligrimines keliones, jų sampratą, piligrimystės ir turizmo ryšį. Pasak knygos autoriaus dr. Dariaus Liutiko, piligrimystė arba vertybinė kelionė – tapatumą ir vertybes išreiškianti, geografinėje erdvėje atliekama kelionė. Jos metu dėl dvasinių ar vertybinių motyvų keliaujama į šventas, gerbtinas ar kitas su asmens vertybėmis ir tapatumu susijusias vietas. Vertybinių keliautojų puoselėjamos vertybės gali sietis su religija, asmeninio dvasinio kelio paieška, taip pat įkūnyti nacionalinius, kultūrinius ar kitus kolektyvinius ar individualius idealus. Taigi, knygos autorius, praplečia piligrimystės sampratą, į ją įtraukdamas, ne tik religines keliones, bet ir tautinio tapatumo keliones, pavyzdžiui, keliones į gimtinę ar tėvynę ieškoti savo protėvių ir giminių, kultūrinio tapatumo keliones, kaip pavyzdžiui, kuomet keliaujama į gerbiamos grupės ar atlikėjo koncertus, taip pat sporto aistruolių keliones, vykstančias į kitą miestą ar šalį palaikyti sportininko ar mėgiamos komandos. Autorius piligrimines keliones atskiria nuo turizmo ir turistinių kelionių.