Mormonai

Šios bažnyčios įkūrėjas – Jozefas Smitas (1805-1844). Jo šeima buvo krikščioniška, tačiau nesusijusi su jokia konkrečia bažnyčia. Pirmoji vizija aplankė keturiolikmetį Jozefą. Jam pasirodė Dievas Tėvas bei Jėzus Kristus ir pasakė, jog žemėje kol kas nėra tikros krikščionių bažnyčios, ir todėl jis neturėtų skubėti rinktis. Antrąją viziją J.Smitas pamatė būdamas septyniolikos – jam apsireiškė angelas Moronijus ir nurodė vietą, kur užkastos auksinės plokštės, ant kurių aprašyta senovės Amerikos civilizacijos istorija. Ketverius metus J.Smitas dirbo, kol išvertė tekstą ir išleido jį, pavadinęs Mormono knyga. 1830-aisiais J.Smitas Niujorke įkūrė Kristaus bažnyčią, kurią 1838 metais pervadino į Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią. Nauja bažnyčia patyrė persekiojimų, nes buvo manoma, jog mormonai skelbia naująją teokratiją bei poligamiją. Didelio pasipriešinimo sulaukė ir mormonų teiginys, jog Mormono knyga yra apreikštasis Dievo žodis, toks pat kaip hebrajų ar krikščionių raštai. Nors opozicija ir trukdė, bažnyčia augo. Jos nariai buvo persekiojami, tremiami, todėl 1847 m., vedami antrojo bažnyčios prezidento Brighamo Youngo (1801-1877), jie atsidūrė Druskos ežero slėnyje (Salt Lake Valley) ir čia įkūrė Salt Lake Sičio miestą, dabartinės Jutos valstijos sostinę.

JAV Jutos valstijos Vasačo kalnuose esančiame granito bunkeryje yra saugoma labai neįprasta kolekcija. Čia mikrofilmuose yra sukaupti duomenys apie ne mažiau kaip du milijardus asmenų. Bet šis rinkinys priklauso ne Centrinei žvalgybos valdybai, o mormonais vadinamiems Paskutinių dienų šventųjų bažnyčios tikintiesiems, ieškantiems savo protėvių religiniais sumetimais. Duomenyse yra aprašyti ne tik dabar gyvenantys, bet ir prieš 100 ar 400 metų gyvenę žmonės. Dabar mormonams nutarė padėti ir genetikas James L.Sorensonas, turintis savo firmą tos pačios valstijos Salt Lake City mieste. Jo firma ieškos protėvių pasitelkdama 140 000 genų, kurie yra kiekvieno žmogaus DNR molekulėse. DNR molekulė ne tik Leidžia suprasti daugelio susirgimų priežastis; ji yra savotiškas mūsų asmenybės žemėlapis. Lyginant genų seką atskirų žmonių DNR molekulėse galima nustatyti ne tik tokius požymius, kaip “rasė” ar “tauta”, bet netgi ir giminystės ryšius. Sorensonas pasiryžo panaudoti genų analizę genealogijos tyrimuose. Jis padės iš įvairių Europos vietų kilusiems amerikiečiams rasti savo šeimos šaknis. Idealiu atveju jie gali Senajame žemyne rasti gimines, kurie jau turi dokumentais besiremiančią genealogiją.

Jau pačią pirmąją dieną “nulūžo” Interneto tinklapis, kurį Mormonų bažnyčia sukūrė siekdama padėti žmonėms atsekti savo šeimos istoriją. Į tinklapį, kuriame yra sutalpintos 500 metų laikotarpį apimančios žinios apie 400 mln. žmonių, kiekvieną sekundę kreipėsi apie 500 internetinių lankytojų. Mormonų bažnyčia reikalauja iš jai priklausančių tikinčiųjų žinoti savo šeimos šaknis, todėl atitinkamus archyvus kaupia jau virš šimto metų. Iki metų pabaigos mormonai žada į savo kompiuterinę duomenų bazę, pavadintą “FamilySearch” (www.familysearch.org), įtraukti dar 200 mln. pavardžių. Genealogija jau senokai yra viena pačių populiariausių informacijos paieškos Internete temų. Jai yra paskirta daugiau kaip 40 000 įvairių internetinių svetainių.