A

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį nusprendė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybes suteikti pabėgėliui iš Afganistano ir JAV pilietei. Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus pirmadienį dalyvavo Pilietybės komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas 31 asmens prašymas dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka. Pilietybės komisija pasiūlė Prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę dviem asmenims. Atsižvelgdamas į pareiškėjų nuopelnus šaliai, jų ryšius su Lietuva bei integraciją į visuomenę, valstybės vadovas nutarė išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pabėgėliui iš Afganistano Mohammadui Mirvais Anvari, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje ir čia sukūręs šeimą. Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikta ir dešimtmetį labdaringa veikla Lietuvoje užsiimančiai JAV pilietei Barbarai Clow. Pagal Pilietybės įstatymą Prezidentas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka gali suteikti nusipelniusiems šaliai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį apsilankė Baltarusijos ambasadoje Vilniuje, kur dalyvavo Minsko išvadavimo nuo nacių okupantų ir Baltarusijos nacionalinės dienos proga surengtame priėmime. Dienraščio “Lietuvos rytas” žiniomis, kvietimą dalyvauti Baltarusijos ambasados priėmime prezidentas gavo iš kaimyninės valstybės ambasadoriaus Vladimiro Gorkuno. “Iš prezidento pusės buvo parodytas draugiškumo ir pagarbos gestas kaimyninei šaliai ir dėl to nieko bloga įžiūrėti nereikėtų”, – prezidento apsilankymą “paskutine diktatūra Europoje” vadinamos šalies surengtame priėmime komentavo jo patarėjas užsienio politikos klausimais Valteris Baliukonis. Autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos vadovaujama Baltarusija nuolat susilaukia kritikos iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir užsienio vyriausybių dėl žodžio laisvės ribojimo ir opozicijos slopinimo. Šiomis dienomis prezidentas V.Adamkus kritikavo žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės sprendimą vykti į Karaliaučiaus įkūrimo 750-ąsias metines, nors Užsienio reikalų ministerija ministrei rekomendavo to nedaryti. Aukščiausieji Lietuvos asmenys asmenys Rusijos kvietimo dalyvauti šiose iškilmėse negavo.

Pirmadienį sukanka metai, kai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus antrą kartą išrinktas Lietuvos prezidentu. Politologai skirtingai vertina antrosios kadencijos pradžią. Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, pirmasis prezidento vadovavimo pusmetis buvo pasyvesnis, tačiau vėliau prezidentas ėmėsi iniciatyvos sprenžiant svarbius buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho ir Vilniaus mero skandalus, skatino mokslo ir studijų reformą. „Pasyvus laikotarpis tęsėsi ilgesnę metų pusę ir dabar mes turime politinio aktyvymo, taip galima vadinti, priepuolį. Dar vienas dalykas, kurio trūksta šioje kadencijoje – Valdas Adamkus neatlieka savotiško tarpininko tarp visuomenės ir institucijų vaidmens“, – sakė A.Krupavičius. Politologo Lauro Bielinio nuomone, per šiuos metus V.Adamkus įgijo autoritetą visuomenėje, kuriuo vadovaudamasis ir veikė, nes politinių partijų paramos užsitikrinti nepavyko.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad praėjus dešimtmečiams skaudi lietuvių tautos patirtis nenuvertėja ir nepraranda savo aktualumo. “Iš jos mokomės, ja remiamės, ja drąsiname save iškilus moralinio apsisprendimo būtinybei”, – sakė prezidentas, kalbėdamas penktadienį Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje “Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva”. “Galutinio, objektyvaus atsakymo šiandien tikriausiai nėra. Per daug sunaikinta gyvybių, per daug sulaužyta likimų ir per mažai praėjo laiko, kad į šiurpią statistiką galėtume žvelgti be emocijų. Pas mus dar gyvi atsiminimai laiko, kuris, formaliai laikytas pokariu, tačiau Lietuvai iš tikrųjų reiškė okupacijos tąsą”, – konferencijoje kalbėjo V.Adamkus. Jis pabrėžė, kad apie to meto įvykius esama daug nuomonių, išsakoma daug komentarų, o kiekvienas žmogus, remdamasis savo patirtimi ir savo sąžine turi teisę į savąją tiesą. Tačiau, anot prezidento, esama vienareikšmių faktų, kurie leidžia skirti gėrį nuo blogio, okupaciją ir aneksiją nuo normalių valstybinių santykių, išdavystę ir kolaboravimą nuo pasiaukojimo.

Valstybės vadovo posto pakartotinai siekiantis kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per antrąją savo kadenciją žada rūpintis socialinės ir ekonominės gerovės Lietuvoje kūrimu. “Pirmuosius penkerius metus daugiau dėmesio kreipiau į užsienio politiką. Siekiau, kad Lietuva būtų priimta į Vakarų struktūras, kad jos pasiekimai būtų įvertinti. Tai buvo padaryta”, – Eltai tvirtino V. Adamkus. Jo žodžiais, atėjęs laikas mažinti Lietuvoje pavojingai didėjančią socialinę nelygybę. Pasak V. Adamkaus, Prezidentas turi pakankamai teisių ir galių daryti įtaką Seimui ir Vyriausybei, kad būtų priimamos bei deramai įgyvendinamos skurdo ir nepritekliaus įveikimo programos. “Prezidentas nekels atlyginimų, pensijų, nedirbs ministerijų darbo, bet jis turi moralinį autoritetą ir gali spausti Seimą ir Vyriausybę, kad tokios programos būtų įgyvendintos”, – pažymėjo kadenciją baigęs šalies vadovas.

Prezidentas Valdas Adamkus žada vetuoti Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios sugriežtino Lietuvos pilietybės įgijimo per santuoką sąlygas. Kaip BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja Toma Birmontienė, atitinkamą dekretą šalies vadovas turėtų pasirašyti dar šią savaitę. Pasak patarėjos, prezidentui abejonių sukėlė dar praėjusios kadencijos Seimo lapkričio 11 dieną priimta pataisa, numatanti, kad susituokusiam su Lietuvos piliečiu asmeniui pilietybė gali būti suteikta tik po dešimties bendro gyvenimo šalyje metų. Iki šiol galiojančiame Pilietybės įstatyme šis terminas yra perpus trumpesnis – pilietybei gauti užteko su sutuoktiniu Lietuvoje nuolat gyventi penkerius metus. Pailginti natūralizacijos terminą pasiūlė Valstybės saugumo departamentas, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Europos konvencija dėl pilietybės leidžia nustatyti dešimties metų natūralizacijos terminą.

Susitikime su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistais V.Adamkus sakė, kad didžiausias rūpestis dabar – kaip paimti Europos Sąjungos (ES) paramą. Tai, kad Susisiekimo, Aplinkos ministerijos vėluoja pateikti projektus ir kyla rizika Lietuvai netekti šimtų milijonų – didžiulis skandalas. V.Adamkus įsitikinęs, kad jis sugebėtų kontroliuoti pareigūnų darbą ir pareikalauti atsakomybės. Jis atkreipė dėmesį ir į Žemės ūkio ministerijos darbą. Ji atsakinga už tai, kad tik 10 proc. žemdirbių deklaravo pasėlių plotus. Iki birželio 1 d. nesuspėjusieji jų deklaruoti negaus tiesioginių išmokų. „Šalčininkuose kalbėjausi su ūkininkais. Žemės ten blogos, žmonės nusiminę, jie mano, kad negalės pasinaudoti ta parama, kuri išsiderėta iš ES. Žmonės kaltina Vilnių, ministeriją, kad nepadėjo parengti planų, nekonsultavo. Savivaldybė nesugeba jiems padėti. O laiko beveik nebeliko. Reikia visoms institucijoms sukrusti, važiuoti į kaimą ir padėti žmonėms užpildyti deklaracijas“, – kalbėjo V.Adamkus. Jis prisiminė, kaip viename susitikime moteris sakė: „Aš turiu tris vaikus, gaunu 300 Lt. Batų vaikams negaliu nupirkti“. „Ką aš turiu atsakyti šitaip vargstantiems žmonėms? Meluoti kaip R.Paksas aš negaliu. Galiu tik pažadėti pagalbą paimant ES paramą, galiu patikinti, kad dabar visi, norintys dirbti, galės užsidirbti“, – aiškino V.Adamkus.

Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių; gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą.
1949 metais atvyko gyventi į JAV. Iš pradžių Valdas Adamkus dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje. Vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais baigė Ilinojaus universitetą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją- Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais Valdas Adamkus tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.
Valdas Adamkus buvo aktyvus sporto veiklos dalyvis ir organizatorius. 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. Buvo Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto generaliniu sekretoriumi ir pirmininku.

Prieš kopdamas į Šeimyniškėlių piliakalnį, esantį Anykščių rajone, šalies vadovas Valdas Adamkus pareiškė, kad ši vietovė jam asocijuojasi su karaliaus Mindaugo Vorutos pilimi bei Lietuvos valstybingumo ištakomis. Netrukus Prezidentas pratęsė prieš kelias savaites prasidėjusį ir vis atsinaujinantį žodžių mūšį su premjeru Algirdu Brazausku dėl Valdovų rūmų Vilniuje statybos. Išgirdęs apie anykštėnų ketinimus jau kitąmet ant šio piliakalnio pastatyti pirmąjį Vorutos pilies kuorą, V.Adamkus pritarė šio statinio idėjai. Lygindamas karaliaus Mindaugo laikų medinės Vorutos pilies ir Valdovų rūmų statybas, šalies vadovas pareiškė: “Būtent statykite, o ne ką nors atstatinėkite!” Tačiau anykštėnai neskubėjo džiaugtis valstybės vadovo suteiktu prioritetu Vorutos piliai prieš Valdovų rūmų statybą Vilniuje. Miestiečiai, gausiais būriais laukę Prezidento kiekvienoje numatytoje jo trumpo vizito vietoje, pirmiausia pasigedo šalies vadovo pokalbio su jais apie sunkų dabartinį gyvenimą. Algų laiku negaunantys Anykščių rajono mokytojai Prezidento atvykimo proga ketino surengti piketą, tačiau vėliau nusprendė nedrumsti šalies vadovo ramybės.