|

V. Adamkus: Lietuvą ištiko valstybės tapatybės krizė

Bendrų tikslų, socialinės partnerystės, tikėjimo valstybe ir pasitikėjimo bendrapiliečiais stoka, pilietinis ir politinis susvetimėjimas privedė Lietuvą prie valstybės tapatybės krizės, sakė Prezidentas, ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą. Jame šalies vadovas itin daug dėmesio skyrė dvasiniam Lietuvos klimatui. Prezidentas taip pat akcentavo, kad ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos nepajudėjo į priekį nei per žingsnį. Anot V. Adamkaus, 2006-ieji tapo mūsų demokratinės sistemos išmėginimo metais. „Šiandien juos apžvelgdami dar kartą įsitikiname – demokratija neįmanoma be tokių paprastų, tačiau pamatinių dalykų, kaip tikėjimas idealais ir vertybėmis, pasitikėjimas bendrapiliečiais ir valstybės institucijomis, bendros pastangos kurti mūsų valstybę. Kai viešojoje erdvėje nelieka vietos vertybėms, idėjoms ir jų sklaidai, įsigali visų nepasitikėjimas visais”, – sakė Prezidentas. Prezidento teigimu, dėl politinių ambicijų, kovos dėl valdžios, neprofesionalumo, intrigų, korupcijos ar populizmo nesugebėta išjudinti nė vienos reikšmingos mūsų šalies vidaus ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos, o būtent reformos, V. Adamkaus įsitikinimu, leistų sulaikyti bent kiek reikšmingesnę emigruojančių piliečių dalį ir pritraukti naujų užsienio investicijų.

| | |

A. Kubilius: Džiaugiamės rinkimų rezultatais

Džiaugiamės rinkimų rezultatais. Po ganėtinai ilgo laiko smagu jaustis rinkimų nugalėtojais. Nuoširdžiai dėkojame rinkėjams, partijos nariams, rinkimų štabams – tai visų mūsų triūso bendras rezultatas. Dėkojame ir žiniasklaidai, ypač tai, kuri tikėjosi kitokių rinkimų rezultatų. Esminis šių rinkimų rezultatas – pralaimėjo populizmas ir nesąžiningi merai. Tik kai kur laimėjo administraciniai mero resursai. Iš tiesų, pats svarbiausias šių rinkimų rezultatas tai, kad, lyginant su ankstesniais rinkimais, pralaimėjo populizmas ir tai yra labiausiai charakteringas ne tik pas mus, bet ir kaimyninėse Baltijos valstybėse pastaruoju metu vykstančių rinkimų bruožas. Noriu priminti, kad 2004 metų Seimo rinkimuose Darbo partija ir Liberalai demokratai kartu surinko 470 000 balsų. 2007 m. savivaldos rinkimuose abi partijos surinko tik 200 000 balsų. Atidžiau pasižiūrėjus į rinkimų skaičius reikia pastebėti, kad R.Pakso liberaldemokratai šiuose rinkimuose per Lietuvą surinko praktiškai tiek pat balsų, kiek ir per Seimo rinkimus 2004 metais. Vilniuje jie perėmė Darbo partijos elektoratą, kuris 2004 m. Darbo partiją Vilniuje buvo padaręs rinkimų laimėtoja. Kalbant apie Vilnių reikia atsiminti, kad Vilniuje gyvena tik 52 proc. lietuvių. Lyginant atskiras apylinkes labai nesunku pastebėti, kad Vilniuje už R.Pakso partiją daugiausia balsuota tose apylinkėse, kuriose tradiciškai gyvena daug nelietuvių.

| | |

Per sėkmingus savivaldos rinkimus LiCS dar padidino simpatikų gretas

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), nepaisant politologų ir sociologų pranašauto kracho bei tendencingos žiniasklaidos atkakliai pirštų kalbų apie “politinį užribį”, sėkmingai ir solidžiai pasirodė 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Rinkimų rezultatai parodė, kad pagal gautų tarybų narių mandatų skaičių LiCS yra 3-čia partija Lietuvoje, kuria pasitiki daugiau nei 120 tūkstančių balsavusių šalies piliečių. Lyginant su 2004 m. Seimo rinkimais LiCS sustiprino savo pozicijas, o simpatikų būrys padidėjo dar 10-čia tūkstančių. “Per šiuos rinkimus Liberalų ir centro sąjunga, rinkėjams, rėmėjams, sau pačiai įrodė, kad yra stipri, solidi, viena pirmaujančių šalies partijų. Nuoširdus ačiū visiems rinkėjams – jūsų balsai, o ne surežisuotos politologinės akcijos bei sociologinės apklausos parodė tikrąjį partijos pajėgumą”, – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjunga nugalėjo 10 savivaldybių: Kazlų Rudoje, Visagine, Elektrėnuose, Rietave, Palangoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Prienuose, Šilalėje, Trakuose. Dar 8 savivaldybėse LiCS buvo antra: Anykščiuose, Jurbarke, Plungėje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Švenčionyse, Tauragėje, Birštone. Liberalų ir centro sąjunga taip pat turi puikias galimybes dar keliolikoje savivaldybių dalyvauti valdančiųjų koalicijų formavime. “Iškelti strateginiai tikslai bei planai – įvykdyti”, – įsitikinęs LiCS rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis.

| |

A.Čaplikas: prieš ką atsakingas Lietuvos Konstitucinis teismas?

Seimo vicepirmininkui Algiui Čaplikui kelia pagrįstą abejonę Konstitucinio teismo (KT) sprendimas išimties tvarka, pagreitintai, prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus paskelbti savo galutinę ir neginčijamą nuomonę dėl to, ar turi teisę savivaldos rinkimuose dalyvauti partijų sąrašuose nesantys piliečiai. “Nekvestionuojant pačio kreipimosi į KT turinio ir net nesvarstant koks galėtų būti KT sprendimas, jau dabar aišku, jog pats KT apsisprendimas specialiai paspartinti šios bylos nagrinėjimą (netgi į šalį atidedant kitas bylas), o verdiktą skelbti jau finišuojant savivaldos rinkimų kampanijai bei likus vos kelioms savaitėms iki faktinio balsavimo, rodo, kad KT pritrūko ir išminties, ir valstybinės nuovokos. Mat jau dabar akivaizdu, kad bet koks KT sprendimas geriausiu atveju įneš nereikalingų spekuliacijų, o blogiausiu – sukels visiškai nereikalingą, visomis prasmėmis brangiai kainuosiančią bei nežinia kada ir kaip pasibaigsiančią, teisiškai politinę sumaištį šalyje”, – teigia A.Čaplikas. Seimo vicepirmininko įsitikinimu, Konstitucinio teismo itin lengvabūdiški ir vienpusiški veiksmai, jau antrą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje, sudarko civilizuotą savivaldos rinkimų kampaniją. “Panašu, kad KT teisėjai pernelyg įsijautė į “vienintelių teisiųjų”, istorijos kūrėjų vaidmenį. Taip, vardan teisinės logikos yra grubiai paminami visi kiti interesai.

| |

A.Čaplikas: ar normalu politikuojantis lauko kariuomenės vadas?

Seimo vicepirmininkui liberalcentristui Algiui Čaplikui kelia nerimą aplinkybė, jog šalies lauko kariuomenės vadas, brigados generolas Arvydas Pocius nusprendė aktyviai dalyvauti politinėje veikloje. “Tai, kad aukščiausio lygio kariškis, generolas, veliasi į viešą, agresyvią polemiką su J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančia Seimo komisija, rodo aklą generolo ištikimybę jį protegavusiems politikams arba visišką nesusivokimą, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis statutinis pareigūnas civilizuotoje demokratinėje valstybėje. Jeigu lauko kariuomenės vadas nori dalyvauti politikoje, jis turėtų atsisakyti užimamų pareigų, kitu atveju “politikuojančio generolo” atitikimą užimamoms pareigoms privalėtų svarstyti Kariuomenės vadovybė”, – mano Seimo vicepirmininkas A.Čaplikas. Seimo pirmininko pavaduotoją šioje situacijoje ypač stebina kariškio beatodairiškumas duodant itin prieštaringus parodymus Seimo komisijai. Pastarieji, laikinosios tyrimo komisijos narių neįtikino, o kelios visuomeninės organizacijos, J.Abromavičiaus našlė, generolo A.Pociaus parodymus pavadino atviru melu. “Toks iššaukiantis kariškio elgesys gali byloti nebent tai, kad vieši, tarp politikų gyvai aptarinėjami “gandai”, apie tai, jog A.Pocių remianti politinė partija už “teisingus” liudijimus komisijai jam yra pažadėjusi kariuomenės vado antpečius, galbūt yra arti tiesos”, – teigia A.Čaplikas.

| |

Liberalcentristai – už spartesnę e-demokratijos plėtrą

Vakar Seime vyko Liberalų ir centro sąjungos frakcijos organizuota apskrito stalo diskusija “Elektroninė demokratija Lietuvoje: problemos ir perspektyvos”. Renginyje nagrinėta e-demokratijos samprata, apžvelgti konkretūs užsienio šalių praktikos pavyzdžiai bei LR peticijų įstatymo pataisos, kurias įregistravo LiCS Seimo nariai Jonas Čekuolis ir Vytautas Bogušis, išsamiai pristatytas e-peticijų institutas. Renginio iniciatorė Indrė Jakaitytė, kalbėdama apie elektroninių peticijų įgyvendinimą Lietuvoje, atkreipė dėmesį į peticijų vertės klausimą. “Atsižvelgiant į tai, kad netolimoje ateityje peticijos bus skelbiamos valstybės institucijų oficialiuose tinklapiuose, reikia siekti vieno iš pagrindinių e-demokratijos tikslų – atspindėti kuo didesnio skaičiaus žmonių nuomonę, suteikiant galimybę pasirašyti jau esamas peticijas “online”. Tai reiškia, kad būtina keisti nuostatą dėl peticiją pasirašančių žmonių skaičiaus, kad neliktų tokios situacijos, kaip yra dabar, kuomet vieno, peticiją pasirašiusio asmens, parašas yra prilyginamas tūkstančiui parašų, t.y. nesureikšminamas pasirašančiųjų kiekis”, – pastebėjo e-peticijos įstatymo rengimo grupės vadovė I.Jakaitytė. Diskusijos dalyviai taip pat susipažino su daug technologinių pokyčių įnešiančiu e-Seimo projektu bei aptarė problemas, su kuriomis susiduriama identifikuojant asmenis elektroninėje erdvėje.

| |

A.Čaplikas: draudimas rūkyti kavinėse turi būti racionalus

Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas siūlo keisti dabar galiojantį Tabako kontrolės įstatymą taip, kad būtų sudaryta galimybė viešojo maitinimo įstaigoms pasirinkti: arba drausti lankytojams rūkyti jų patalpose, arba įrengti nustatytus reikalavimus atitinkančias atskiras uždaras patalpas rūkymui. “Vien tik draudimais rūkymo problemos neišspręsi. Kuomet kavinėse ir restoranuose įsigaliojo draudimas rūkyti, rūkoriai išėjo į lauką. Todėl dabar cigarečių dūmais “nuodijami” nebe kavinių lankytojai, o aplink viešąsias maitinimo įstaigas esančių namų gyventojai, nuorūkomis teršiama aplinka. Mano įsitikinimu, restoranuose galėtų būti atskira patalpa, kurioje būtų galima rūkyti. To nenorintiems ar negalintiems padaryti verslininkams liktų galioti draudimas rūkyti jų administruojamose viešojo maitinimo įstaigų patalpose”, – teigia Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. Liberalcentristas akcentuoja, jog įstatymo projektu nėra siūloma įrengti atskirų patalpų “rūkantiesiems”, kas leistų šiems lankytojams valgyti bei rūkyti tuo pačiu metu, tačiau siūloma leisti įrengti atskiras uždaras patalpas tik “rūkymui”. Jeigu Seimas pritartų A.Čapliko siūlomai Tabako kontrolės įstatymo pataisai, jį įsigaliotų nuo 2007 m. liepos 1 d.

| |

Ešafoto koalicija (kas suvienijo konservatorių, darbiečių ir liberaldemokratų lyderius)

Ešafoto koalicijai reikia kraujo ir aukos, tiksliau galvos. Valdo Adamkaus “galvos”. Baisu? Skandalinga? Nejuokinga? Gal ir taip. Bet tai, kad apie galimą prezidento V.Adamkaus atstatydinimą ir pirmalaikius prezidento rinkimus kone sinchroniškai prabyla du “nesutaikomi” priešai – V.Uspaskich ir V.Landsbergis – prašosi komentaro. Kam naudingas V.Adamkaus nušalinimas? Beveik nėra abejonių, kad socialdemokratams – ne. Šiuo metu jie dominuoja Vyriausybėje, per biudžetą turi įtakos finansams, todėl mažumos Vyriausybei politinė sumaištis nereikalinga. Valstiečiai liaudininkai niekada nebuvo V.Adamkaus gerbėjai, tačiau ir stumti jį ant ešafoto taip pat nelabai turi dėl ko. Partija turi svorio Vyriausybėje, o bandymai padaryti K.Prunskienę revanšiste už pralaimėtus prezidento rinkimus, neatrodo solidūs. Liberalcentristams versti du kartus jų pačių iškeltą, rinktą, ir remtą prezidentą, būtų politiškai absurdiška bei ypač sunkiai savam elektoratui paaiškinamas žingsnis. Galimo sąmokslininko šešėlis, metamas Naujajai Sąjungai, kitomis aplinkybėmis gal ir turėtų pagrindo – A.Paulauskas niekada neslėpė, jog svarbiausiu savo tikslu visada laikė Prezidentūrą. Tačiau akivaizdu ir kita, kad pakartotinam žygiui į Daukanto aikštę, dėl dramatiškai pasikeitusių aplinkybių: triuškinančio A. Paulausko nušalinimo iš Seimo pirmininko posto bei pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos, socialliberalai kol kas nepasirengę.

| | |

Liberalų ir centro sąjunga “Savivaldybių tarybų rinkimų programa”

Liberalų ir centro sąjunga yra partija, vienijanti aiškias vertybes turinčius Lietuvos piliečius. Liberalizmo vertybių pagrindas – laisvė, demokratija, užtikrintos ir ginamos žmogaus teisės, lygybė prieš įstatymą, rinkos ekonomika, apsaugota nuosavybė, gyvenamosios aplinkos saugumas, išlaisvinta žmogaus iniciatyva, racionalūs ir pasverti sprendimai. Šiandien Lietuvoje, kaip niekada, reikia tvirtų įsitikinimų, sąžiningumo, doros ir pagarbos. Savivaldybių tarybų rinkimai vyksta nelengvu visuomenės vertybių perkainojimo laikotarpiu. Nepaisant ūkio pažangos, visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis ir politinėmis partijomis yra sumenkęs. Tai reikalauja iš politikų ryžtingų veiksmų pateikiant aiškią ir atpažįstamą savo vertybių skalę bei konkrečių veiksmų planą. Liberalų ir centro sąjunga, jos nariai, tiek išrinkti į valdžios institucijas, tiek dirbantys viešajame, privačiajame ar nevyriausybiniame sektoriuose, savo aktyvia pilietine pozicija ir kūrybinga kasdiene veikla ženkliai prisideda stiprinant Lietuvos, jos regionų konkurencingumą, gerinant žmonių gyvenimą. Ypač ženklus Liberalų ir centro sąjungos indėlis stiprinant Lietuvos vietos savivaldą, rodant Lietuvos žmonėms reikšmingą pavyzdį, kaip galima ir tiesiog būtina ryžtingai veikti, siekiant realių į gyventojų poreikius orientuotų rezultatų, akivaizdžiai gerinant bendruomenių gyvenamosios aplinkos kokybę, didinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinant savojo miesto ar krašto patriotizmą, puoselėjant vietos papročius ir tradicijas, stiprinant žmonių pasitikėjimą savo galiomis, tvirtinant bendruomeniškumą. Ypač didelė atsakomybė tenka lyderiams, asmenims, kuriais bendruomenės pasitiki, mato jų darbuose ir savo sėkmės laidą. Liberalų ir centro sąjungos gretose tokių lyderių turime daug. Liberalų ir centro sąjungą atstovaujantys merai ir merų pavaduotojai, savivaldybių tarybų nariai veiksmingai atstovavo ir atstovauja savo bendruomenėms, kviesdami ir toliau kartu žengti savivaldos plėtros, gero administravimo, viešųjų paslaugų teikimo nuolatinio gerinimo, vietos ekonomikos pažangos keliu. Kaip moderni ir pažangi partija, Liberalų ir centro sąjunga jautriai reaguoja į kintančius gyventojų poreikius diegdama naujosios viešosios vadybos priemones, savo veiksmus ir elgesį pirmiausiai grindžianti pagarba žmogui, jo teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Taip mes realiai įgyvendiname savo ilgalaikį programinį siekį kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems.

| |

BVS informuoja rinkėjus: Rusijos kunigaikštienės K. D. Prunskienės Valstiečių liaudininkų partija praktiškai įgyvendino ir savo rinkiminę programą ir vieną iš esminių savo programos nuostatų – “viskas galima, kas neuždrausta”.

Valstiečių liaudininkų vedlė Rusijos kunigaikštienė K.D. Prunskienė teigia: “Per dvejus metus Valstiečiams liaudininkams, iškovojusiems 10 mandatų per Seimo rinkimus, savo darbo efektyvumu ir rinkėjams duotų pažadų įgyvendinimu pavyko aplenkti kitas, daug daugiau Seimo narių turinčias partijas. Valstiečiai liaudininkai kitas politines partijas aplenkė ir priimtų įstatymų projektų (59), įgyvendinančių rinkimines nuostatas, skaičiumi. ” Demokratinės politikos bei Strateginių tyrimų institutų atlikto rinkimų pažadų vykdymo monitoringo duomenimis, prieš Seimo rinkimus LVLS savo rinkimų programoje, palyginus su kitomis partijomis, rinkėjams įsipareigojo įgyvendinti daugiausia nuostatų – net 52. Pusę rinkimų programos nuostatų partija jau yra įgyvendinusi. Buitinių vartotojų sąjunga neskaičiavo, kiek šios partijos priešrinkiminėje programoje yra iš viso nuostatų ir kiek jų įgyvendinta, tačiau jos nuomone Demokratinės politikos bei Strateginių tyrimų institutai aiškiai pasikuklino. Programa ištisai susideda iš nuostatų: sieksime, prisidėsime, raginsime, rūpinsimės, didinsime, palaikysime, remsime ir t.t. Taip, kad ji ko gero įgyvendino ~ 99 % rinkiminės programos nuostatų. Tiesa Buitinių vartotojų sąjungai nepavyko aptikti, kad ši partija būtų paruošusi ir pateikusi Seimui svarstyti bent vieną įstatymo projektą , juo labiau kad Seimas būtų jį priėmęs. Tikriausiai partija neskiria įstatymo projekto nuo įstatymo papildymo, pakeitimo projekto.