Jau šį šeštadienį Kovo 11-osios Patriotinės Eitynės Vilniuje! 16.00 S.Daukanto aikštėje bus perskaitytas viešas Tautininkų sąjungos laiškas LR prezidentei D.Grybauskaitei. 17.00 Katedros aikštėje eitynių pradžia, kryptis Gedimino prospektu link Seimo rūmų.
Prie Seimo balandžio 28 dieną susirinkę mitinguotojai skandavo: “Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!” Valdžia raginta nepaisyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų. Sekmadienį 14 val. į skverelį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo rūmų, suplūdo pora tūkstančių mitinguotojų. Susirinkusiųjų minioje būriavosi patriotai, laisvės kovų dalyviai, intelektualai, politikai, jaunimas. “Tautinė valstybė – vertybė”, “Vilniaus krašto polonizacijai – ne”, “Apginkime protėvių žemę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą”, – vėjo plaikstomų trispalvių jūroje mirguliavo mitinguotojų plakatai.
Balandžio 22 d. keliasdešimt garsių Lietuvos menininkų, mokslininkų, rezistentų, rašytojų ir Sąjūdžio veikėjų išplatino viešą kvietimą į balandžio 28 d. 14 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamą mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“. Pasak kvietimo autorių, mitinge bus protestuojama prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas bei Lietuvos valstybę žeminančią užsienio politiką ir palaikomi tautos interesus ginantys žingsniai. Išplatintame viešame kvietime teigiama, kad šiandien šalies valdžia, vykdanti neapgalvotą ir neatsakingą pataikavimo visiems kaimynams politiką, pasirengusi nuolankiai tenkinti net antikonstitucinius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijos primetamus reikalavimus. „Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais. Tokie procesai turi būti sustabdyti, o tai galime padaryti tik mes patys“, – rašoma viešame kvietime.
Prieš 30 metų Vilniuje pastumtas po sunkvežimio ratais žuvo vienas žymiausių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius (1913–1981). Sovietų laikais jis buvo vienas drąsiausių kovotojų už žodžio ir tikėjimo laisvę, vienas aktyviausių Lietuvos „Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbių, nuolat persekiotas KGB. 2000 m. kun. B. Laurinavičius įrašytas į Katalikų Bažnyčios kankinių sąrašą. Po mirties Lietuvos Prezidentas jį apdovanojo Vyčio kryžiaus II-ojo laipsnio ordinu už narsą, ištvermę ir pasiaukojimą kovojant dėl tautos laisvės. Atkūrus Nepriklausomybę, kun. B. Laurinavičiaus atminimas buvo pagerbtas jo vardu pavadinant jo žūties vietą – skverą Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje. Skveras buvo sutvarkytas, pastatytas koplytstulpis, šalia esanti transporto stotelė pavadinta kunigo B. Laurinavičiaus vardu (deja, po metų pavadinime kunigo titulo nebeliko). 2010 m. koplytstulpio vietoje atidengta ir pašventinta skulptoriaus prof. A. Kmieliausko skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“. Šiandien aikštėje priešais šį paminklą Vilniaus savivaldybė pastatė viešą tualetą (7 metrai nuo paminklo).
Kovo 11 d., 9.15 val. nuo Arkikatedros aikštės Seimo link pajudės maždaug šimto tamsiai raudonomis vėliavomis su Gedimino stulpų ir Geležinio vilko simboliais nešinų „frontininkų“ kolona. Kaip teigia akcijos organizatorius „Fronto“ partijos prezidiumo narys Audrius Butkevičius, „frontininkai“ prie Seimo paminės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Prisiminsime prieš devyniolika metų gyvavusią ir galingu varikliu mums visiems buvusią laisvės euforiją bei šiandien jau išsisklaidžiusias iliuzijas turėti tikrai Nepriklausomą valstybę, – sakė jis. Jo teigimu, dabartinė valdžia neatstovauja tautai taip, kaip tai buvo Nepriklausomybės atstatymo išvakarėse. „Valdžia nutolo nuo tautos ir net veikia prieš tautą, – sakė jis, – todėl taikus pilietinis nepaklusnumas šiuo metu yra vienintelis būdas priversti valdžią atsitokėti.“ A.Butkevičius įsitikinęs, kad leidimo eisenai nereikia. Konstitucinis teismas dar 2000 m. sausio 7 d. išaiškino, kad įstatymais yra nustatyta ne leidiminė, o pareikštinė Konstitucinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka. „Teisę į susirinkimus garantuoja Konstitucija, – sakė jis, – todėl tais atvejais, kai nėra pažeidžiamos kitų piliečių teisės, niekas neturi drausti Lietuvos žmonėms laisvai susirinkti.“ Be to, jo teigimu, prie Seimo Lietuvos žmonės susiburs minėti šventinės Kovo 11 dienos. „Argi tai galima drausti? – retoriškai klausė A.Butkevičius.
“Mūsų visuomenė pati sukuria partizanus Kolumbijoje, fanatikus Irake, teroristus Afganistane, ekstremistus Irane”, – Europos Parlamente Briuselyje kalbėjo Kolumbijos politikė Ingrid Betancourt. 2002 metais pagrobta Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ir išbuvusi partizanų nelaisvėje 6,5 metų, ši aktyvi kovotoja su korupcija nesišaukia keršto, priešingai, stebina jos suvokimas, kad tie eiliniai partizanai taip pat yra aukos: jauni žmonės, skurdo ir korumpuotos valdžios nustumti prie išgyvenimo ribos, tampa įrankiais piktadarių, narkotikų verslo ir mafijos ryklių rankose. “Tai jauni valstiečiai, gyvenantys atokiuose regionuose, kurie televizijos ir satelitų dėka yra labai gerai informuoti, kas vyksta pasaulyje. Kaip ir mūsų vaikai, jie svajoja apie i-podą ar DVD grotuvą. Tačiau jų menkai apmokamas darbas leidžia įsigyti tik būtiniausių reikmenų…Jie nebūtų atsidūrę tokioje padėtyje, jei mūsų visuomenė nebūtų atsisakiusi tikrųjų vertybių ir nebūtų valdoma troškimo turėti kuo daugiau.”- teigia politikė. Derėtų į šiuos ponios Ingrid Betancourt žodžius įsiklausyti visiems mūsų valdžios vyrams, o ypač trims svarbiausiems Lietuvos pareigūnams- Valdui Adamkui, Andriui Kubiliui ir Arūnui Valinskui. Stebėjausi jų įnirtingu noru surasti “riaušių” kaltininkus sausio 16 dienos mitingo dalyvių tarpe. Šie vyrai pamiršo, jog savo skubotai kepamais ir sveiku protu nepaaiškinamais įstatymais jie patys supureno ir paruošė puikiausią dirvą žmonių pykčiui ir agresijai.
Vidurdienį Vilniuje, prie Seimo, į protesto mitingą susirinkę maždaug 7 tūkst. protestuotojų ketino įsiveržti į parlamentą, tačiau juos atrėmė specialiosios pajėgos. Praėjus keletui valandų po mitingo prie Seimo rūmų jau ramu. Policija dėl neramumų sulaikė 82 asmenis. Per neramumus sužeista 15 asmenų, vienas iš jų – sunkiai. Policijos vadovai sakė neabejojantys, kad neramumai buvo gerai organizuoti, nes jų dalyviai turėjo “molotovo koktelių”, peilių, akmenų. Naktį prie Seimo budės sustiprintos policijos pajėgos. Seime penktadienio vakarą surengtas susitikimas, kuriame padėtį po mitingo aptaria Premjeras Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Valstybės saugumo departamento direktorius Povilas Malakauskas, vidaus reikalų viceministru Algimantas Vakarinas ir Policijos departamento Generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Pareigūnų išvaikyti keli šimtai protestuotojų – daugiausia agresyviai nusiteikę jaunuoliai – jau buvo kartą po mitingo pabaigos grįžę prie Seimo. Skydais ginkluoti specialiųjų pajėgų pareigūnai juos pasitiko ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, o riaušininkai jiems atsako akmenų kruša. Pranešama, kad per policijos ir mitinguotojų susirėmimus sužeista 13 žmonių.
Vilniuje protestuojanti tūkstantinė žmonių minia buvo apsupusi Seimą, langus daužė sniego gniūžtėmis, kiaušiniais ir akmenimis bei skanduodama „Vagys, lauk“ mėgino veržtis į parlamentą. Iš minios paleistas šūvis išdaužė Seimo antrųjų rūmų langą. Protestuotojus policija bandė raminti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Per riaušes 86 asmenys suimti, maždaug dvidešimčiai prireikė medikų pagalbos, nukentėjo ir 4 pareigūnai. Vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad kol kas situacija Vilniuje yra stabili, viešąją tvarką mieste prižiūri sustiprintos policijos pajėgos. Anot VPK, policijos pareigūnai yra pasirengę atremti naujus riaušininkų veiksmus. Vilniaus apskrities policijos pajėgos yra mobilizuotos, pasitelktos pajėgos iš kitų apskričių policijos įstaigų, todėl žadama operatyviai reaguoti į bet kokius neramumus. Naujausiomis žiniomis (apie 19.30 val.), vakare vėl prie Seimo besibūriavę jaunuoliai išsiskirstė, tačiau prie Seimo rūmų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai tebebudi. Pareigūnai apjuosę visą Nepriklausomybės aikštę, riboja pėsčiųjų priėjimą prie Seimo pastato, arčiau praleidžiami tik žiniasklaidos atstovai. „Balsas.lt“ žinomis, kol kas draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalimi nuo Lukiškių iki Nepriklausomybės aikštės bei Goštauto gatve palei Neries upę prie Seimo rūmų. Seimo riaušininkai buvo išvaikyti, nors pavienės grupelės dar ilgai neapleido vietos. Dalis atstumtų riaušininkų siautėjo Gedimino prospekte ir Žvėryno mikrorajone.
Profesinių sąjungų kvietimas į prie Seimo rengiamą protesto akciją neliko be atsako. Daugybė valdžios veiksmais ir situacija šalyje nusivylusių žmonių susirinko prie Seimo rūmų ir tvirtino esą pasiruošę bet kam. Prieš mitingą aplink Seimą ėmė važinėti propagandiniai automobiliai, o galimoms riaušėms iš anksto ruošėsi sutelktos milžiniškos policijos pajėgos (apie 20 autobusiukų ir suėmimams perengti automobiliai). Į aikštę plūstantys žmonės buvo pakilios nuotaikos, grojo muzika ir visai nebuvo panašu, kad gali pasikartoti kaimyninės Latvijos įvykiai. Tačiau dar gerokai prieš dvylika prie Seimo jau būriavosi keli tūkstančiai mitinguotojų. Nemaža dalis jų – jauni žmonės, buvo ir slepiančių veidus. Paklausti, ar nebijo neramumų, beveik visi tvirtino esantys pasirengę viskam. Susirinkusi minia ėmė reikalauti Seimo narių pasirodyti ir vadino juos vagimis. Visur buvo girdėti skanduotės, o vėliau kilo ir susistumdymų. Į protestą susirinkę nacionalistai provokavo kol kas dar gana taikiai atrodžiusius mitinguotojus, o minioje buvęs M.Murza ragino ginti socialinį teisingumą ir solidarizuotis. Tačiau nors jis teigė negalintis nieko pasakyti apie galimus neramumus, pats tikino nieko neorganizuojantis. Provokacijos tęsėsi, o į lauką išėjusio A.Zuoko jį apsupusi minia neleido praeiti ir netgi apmėtė liberalcentristą kiaušiniais. Tuo tarpu įtampa ir toliau augo, o minia reikalavo pasirodyti Seimo Pirmininką A.Valinską.
Vilniuje surengta “Pirmoji tautos vienijimo akcija”. Į sostinės gatves prieš tariamus baubus buvo pasiųsti kovoti “tankų” baubai. Šią teatralizuotą akciją surengė vilniečių kūrybinė grupė “A. Nomeika ir draugai”. Akcijos sumanytojas Algirdas Nomeika sako, kad jau įkyrėjo “politiniai cirkai”, politikų tarpusavio kovos. Pasak akcijos organizatoriaus, “ne žmonės Lietuvoje yra susiskaldę, o politikai, nesiliaujantys drabstytis purvais, todėl akcija ir norima pasakyti: baikit rietis”.