Ginklai

Lietuvoje karo technologijų srityje puikiai darbuojasi Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų institutas. Instituto specialistai sukūrė kelių modifikacijų šaulių lazerinius treniruoklius, kurie sėkmingai panaudoti Lietuvos karo akademijos ir kitų šalies gynybos struktūrų personalui mokyti. Gynybos technologijų institute sukurti treniruokliai pasižymi daugeliu naujovių ir pranašumų, kurie sėkmingai demonstruoti tarptautinėse parodose “Balt Military EXPO” (Gdanskas, Lenkija) ir “Milipol Paris 99” (Paryžius, Prancūzija). Gerai įvertinus šaulių treniruoklius Lietuva buvo pakviesta dalyvauti NATO Partnerystės ginkluotės (CNAD) programoje.

Po kelių tragedijų Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, kai šaunamaisiais ginklais apsiginklavę vaikai išaudė savo bendraklasius, o nestabilios psichikos suaugę – savo kolegas, visame pasaulyje pradėta diskutuoti apie ginklų kontrolę. Kol kas neatrasta universali formulė, kas, kada ir kaip gali turėti teisę naudotis įvairiais ginklais, kad tokių incidentų būtų mažiau. Tačiau daug kur jau rengiami sugriežtinti įstatymai. Šioje srityje neatsilieka ir Lietuva. Pasak pareigūnų, naujasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas rengiamas jį derinant prie Europos Sąjungos normų. Pasak viešosios policijos komisaro Vytauto Veličkos, įstatymas tiesiog užpildys iki šiol egzistavusias spragas – pavyzdžiui, įvedė naują sąvoką – nepriekaištingos reputacijos asmuo.

Atskira ieties atmaina yra protazanas. Protazanas turi platų antgalį, kuris užsibaigia dviem sparneliu formos atsikišimais. Šie atsikišimai neleisdavo ginklui per daug giliai įsmigti. Atskira protazano be sparnelių atmaina buvo vadinama “buliaus liežuviu”. Ji išsiskyrė labai ilga į apačia platėjančia geležte. Paveikslėje Nr2 pavaizduotas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV gvardijos karininko paradinis protazanas 1670-1680m. Sekira tai ilgakotis ginklas su kirvio ašmenimis. Škotijoje panašus ginklas vadinosi lochaberu. Kai kurie lochaberai gale koto turi kablį. Iš sekiros išsivystė alebarda. Rusijoje sekira buvo vadinama berdišiumi ir naudota XV-XVIIa. Paveikslėlyje Nr3 pavaizduotas tipiškas rusiškas berdišius pagamintas XVIa pabaigoje.

Automatas, dar vadinamas automatiniu šautuvu (eng. Assault Rifle) tai tarpinis variantas tarp pistoleto-kulkosvaidžio ir šautuvo. Bandymai sukurti automatinį ginklą, galėsiantį pakeisti armijoje šautuvus (pistoletai-kulkosvaidžiai tam netiko dėl labai riboto efektyvios ugnies radiuso) ir šaudantį mažesnio galingumo nei šautuvas šoviniais buvo jau 20a. pradžioje (Rusijoje – Fedorovo automatas, 1913-16 m.). Tačiau masinė gamyba ir tyrimai prasidėjo tik nuo II-ojo pasaulinio karo (JAV – Garand M1, M1A1 – 1941-42 m., TSRS – AK, AK47 – 1946-47 m., Vokietija – MP43, SG44 (SturmGewehr) – 1943-44 m.). Automatams yra sukurti specialūs šoviniai, mažesni nei šautuvo, tačiau galingesni nei pistoleto (Pvz., Lee Enfield karabinas – 7,62×54, AK-74S automatas – 5,45×39, Glock 17 pistoletas – 9×19).

Pistoletas-kulkosvaidis – tai kompaktiškas automatinis ginklas, galintis šaudyti pistoletiniais šoviniais nepertraukiama (kulkosvaidine) ugnimi. Dėl žemo efektyvios ugnies radiuso ir aukštos greitošaudos, ginklas tinkamas naudoti daugiausia artimam mūšiui (tuo pakeisdamas šautuvus). Gamyba pradėta apie 1920 metus, didžiausią populiarumą tokie ginklai įgijo nuo 1940 m.- prasidėjus karui. Anot kai kurių šaltinių, pirmasis pistoletas-kulkosvaidis buvo sukurtas 1915 metais italų konstruktoriaus Ravelli. Jau 1918 m. Vokietijoje buvo pasirodęs gana neblogas Bergmano konstrukcijos ginklas. Daugumoje, tiek ankstesni, tiek dabartiniai pistoletai-kulkosvaidžiai veikia tuo pačiu principu – laisva spyna, naudojant atatrankos energiją.

Pistoletas – individualaus naudojimo šaunamasis ginklas, skirtas priešininko sustabdymui 20-50 metrų atstumu. Atskiri ginklo modeliai gali būti efektyviai panaudojami 70-200 metrų ir didesniu nuotoliu. Praktiškai visi dabartiniai pistoletai yra automatiniai, su apkaba, įstatoma į rankeną. Vamzdžio ilgis paprastai svyruoja nuo 50-60 mm pas trumpavamzdžius, skirtus nepastebimam nešiojimui iki 300 mm ar daugiau pas sportinius. Kalibras dažniausiai būna tarp .22 (5.6 mm) ir .50 AE (12,7 mm – pas Desert Eagle). Apkabos talpa priklauso nuo jos tipo (vienaeile, dvieilė), šovinio kalibro, taip pat ir nuo paties ginklo. Yra pistoletų modeliai, galintys šaudyti ir serijomis (Beretta 93F, Glock 18).

Labai seniai, gal nuo tada, kai mažylis Dovydas “nuskynė” akmeniu milžiną Galiotą, žmonės suprato, kad jėga ir ūgis nebūtinai lemia pergalę. Matyt tai paskatino juos kurti įvairias mėtykles, lankus ir arbaletus. Tik kad iš toliau, kad smarkiau, kad mirtinai … Kas pirmas sugalvojo šitiems daiktams pavadinimą GINKLAI, t.y. žodžio GINTIS ir GINTI bendrąšaknį?! Na, ne tai svarbu. Žmonės žudė, žudo ir žudys vieni kitus kol suksis Žemė, su reikalu, be reikalo ar netyčia ir visuomet suras tam pasiteisinimą, rimtą priežastį. Vieni gina savo garbę, žemę, rasės grynumą, kiti gina kažkieno kito interesus, treti – idėjas, ketvirti – turtą ar gyvybę…o dauguma bando išgyventi kitų sąskaita. Ne paslaptis, joga karai skatino žmonijos progresą. Buvo kuriami vis tobulesni žudymo įrankiai, o po parako išradimo Kinijoje XIV a. pradžioje prasidėjo nauja era – šaunamųjų ginklų (t.y., kuriuose žudančio elemento metimui naudojama sudegančio parako energija) era.

Pačiai pavojingiausiai A kategorijai priskiriami kariniai ginklai, ginklai, skirti specialiosioms tarnyboms, kiti panašūs ginklai, taip pat ir visi automatiniai ginklai. A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje bus draudžiami. B ir C kategorijoms priskiriami pusiau automatiniai, pertaisomi ir vienašūviai šaunamieji, pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J, bei templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N. Pistoletai (revolveriai), kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę įsigyti savigynai, pagal naująjį įstatymą būtų priskiriami kategorijai.

Kare svarbiausia nukenksminti priešininką, kad šis negalėtų pasipriešinti. Dažniausiai tai daroma nužudant kuo daugiau jo karių. Masinio naikinimo ginklais laikomos toksinės ar nuodingos cheminės medžiagos, įvairių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) bei radioaktyvios medžiagos – ginklai, kuriais naudojantis žūva didelis skaičius žmonių per trumpą laiko tarpą, tagi jie yra tinkamiausi šiam darbui. Geriausiai žinomas masinio naikinimo ginklas yra atominė bomba. Ištisus 50 metų pasaulio tautos bijojo supervalstybių atominio konflikto. Per tą laiką atsirado teroristų grupuotės ar net valstybės, siekiančios kariauti su galingesnėmis valstybėmis nestandartiniais masinio naikinimo ginklais ir priemonėmis. Nors biologinės ir cheminės medžiagos tiesiogine prasme nėra ginklai, jos gali pridaryti daug žalos. Pakliuvusios į teroristų rankas jos kelia vis didėjančią grėsmę žmonijai.

Arbaletas susideda iš medinės buožės (naujesni modeliai – iš metalinės) bei lanko, pagaminto iš medžio, geležies ar plieno, kuris eina skersai ginklo. Arbaleto timpa šonuose laikoma specialios skląsties, o pati yra įtempiama sverto, kuris ankstesniuose modeliuose tiesiog buvo naudojamas kaip koja ar ranka. Įtempus timpą, į tam skirtą vietą buožės viršuje įdedamas ginklas (strėlė, akmuo), kuris paleidžiamas su žymia jėga, kuomet nuspaudžiamas nuleistuką. Paruošti didesnius arbaletus, kurie svaidydavo sunkius krovinius (akmenis, smalos statines), prireikdavo iki 3-5 vyrų. Šiuolaikinis arbaletas yra daug silpnesnis, palyginus su viduramžių analogais. Šiandien arbaletuose naudojamos strėlės išvaizda beveik idėntiška normaliuose lankuose naudojamoms strėlėms, tačiau yra gaminamos iš trumpesnių ir sunkesnių aliuminio tiūbelių. Dėl konstrukcinių savybių su arbaletu sunku pasiekti didelį iššaunamų strėlių greitį: 80 m/sek yra geras greitis, o 90 m/sek apskritai retai pasiekiamas.