| | |

Komercinis šunų klonavimas tampa realybe

Amerikos kompanija BioArts International pateikė savo klientams Nina ir Etgaras Otto jų mylimo labradoro Lanceloto, mirusio nuo vėžio 2008 m., kloną. Šuniukas pirmas iš visos plejados planuojamos šios kompanijos. Apie tai rašoma BioArts tinklapyje. Teisę klonuoti augintinį amerikiečiai laimėjo internet-aukcione, vykusiame 2008 m. birželio mėn. Paslaugos kaina 155 tūkstančiai dolerių. Šuiniukas gavo Lancelot Encore vardą (Lancelot Encore, galima išversti kaip „Bis Lancelotas“ arba „Geresnis Lancelotas“). Jis buvo užaugintas iš užšaldytų Lanceloto audinių. Šuniukas išvydo pasaulį Pietų Korėjoje. Jo sukūrime dalyvavo Hwang Woo-Suk, žimomas plačiąjai mokslinei ir ne tik visuomenei, kai 2004m. sufabrikavo kamieninių ląstelių tyrimus ir pabandė rezultatus paskelbti „Science“ žurnale. 2005 metais Hwang Woo-Suk dalyvavo klonuojant afganų kurtą, kuris tapo pirmuoju sėkmingai klonuotu šuniu pasaulyje. Otto šeimos augintinis atsirado dėka „ Best friends again“ projekto. Be Lanceloto kompanija ketina klonuoti dar keturi gyvūnus. Be šito dar numatyta nemokamai klonuoti šunį didvyrį dalyvavusi 2001m rugsėjo 11 gelbėjimo operacijoje. Pirmą kartą Pietų Korėjos universiteto mokslininkai 2005 m. klonavo Afganų kurtų veislės šunį, kuris gavo SNUppy vardą. SNU – Seoul National University sutrumpinimas. Šių metų balandžio 24 SNUppiui sukaks 4 metai. Pirmas komercinis klonavimas atliktas ten pat po 2.5 metų.

| | |

Kaip du vandens lašai? Klonavimas: pasiekimai ir reali grėsmė

Kai buvau maža mergaitė, man paaiškino, kad antro tokio pat žmogaus kaip aš nėra visoje Žemėje. Man ši mintis labai patiko, netgi didžiavausi savo išskirtinumu, nesvarbu, kad buvau dar tik maža mergaitė. Šiandien mokslas net prie neabejotino išskirtinumo fakto rašo klaustuką. Netrukus išsamiau skaitykite apie klonavimą bei tai, kas kelia daugiausia diskusijų. Klonavimas – tai metodas, kuriuo laboratorinėmis sąlygomis išauginama genetiškai tiksli gyvo organizmo kopija (pradedant musėmis ir baigiant žmogumi). Patį procesą galima suskirstyti į kelias stadijas. Pirmiausia iš moteriškos lyties organizmo imama kiaušialąstė, mikroskopine pipete pašalinamas kiaušialąstės branduolys, tuomet į jo vietą patalpinama mums reikalingo individo (klonuojamo individo) ląstelė. Faktiškai toji ląstelė atlieka spermatozoido vaidmenį. Kiaušialąstė ima dalytis, toliau viskas vyksta kaip ir įprasto naujo organizmo vystymosi metu. Žmonių klonavimas pasaulyje yra uždraustas įstatymų tvarka. Tačiau kai kuriose šalyse mokslo tikslais leidžiama auginti embrionus iki 14 dienų amžiaus. Būtent 14 dienų daugėja embriono ląstelių, o po 14 dienų ima vystytis būsimo žmogaus nervų sistema. Daugelis mokslininkų sutinka su tuo, kad po 14 dienų embrioną galima vadinti gyvu organizmu. Gal teko girdėti apie naują daugybės ligų gydymo metodą, paremtą kamieninių ląstelių panaudojimu?

| | |

Klonavimas: nepagarba žmogaus gyvybei ir orumui

Gyvybės gynėjai ir Bažnyčia su dideliu susirūpinimu priėmė gegužės pabaigoje atėjusias žinias iš Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos apie pirmųjų klonuotų žmogaus embrionų sukūrimą. Kaip pranešama, proveržį šioje srityje padarė Pietų Korėjos sostinės Seulo nacionalinio universiteto mokslininko dr. Vu Suk Hvango vadovaujama grupė, kuri panaudojo genetinę medžiagą, paimtą iš vienuolikos pacientų, sergančių diabetu bei kitomis sunkiomis ligomis ar turinčių stuburo smegenų pažeidimų. Įterpdami iš jų odos ląstelių gautą DNR į savanorių moterų dovanotas ovules (kiaušinėlius), iš kurių prieš tai buvo pašalinti branduoliai, dirbtinai buvo sukurta 46 chromosomas turinti zigota, kuri įprastai susidaro per seksualinį reprodukcijos aktą. Korėjiečiams mokslininkams sėkmingai pagaminus kelias blastocistas, tai yra pirminio vystymosi tarpsnio embrionus, iš jų buvo paimtos kamieninės ląstelės, atitinkančios pacientų turimas, ir šiame procese patys embrionai buvo sunaikinti. Tvirtinama, kad tai kol kas tik teorija, dėl kurios kuriama ir žudoma embrioninė gyvybė, kad embrionų kamieninės ląstelės, genetiškai atitinkančios pacientų audinį, bus pastarųjų imuninės sistemos neatmestos ir galės pakeisti ligos sunaikintas organų ląsteles.

| | |

Klonavimo istorija

Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas – jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 dieną Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį vardu Doli (Dolly). Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 dieną JAV prezidentas B. Clintonas, minėdamas “sudėtingas etines problemas”, išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 dieną prie Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė du šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 dieną Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 dieną avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni (Bonnie). 1998 m. liepos 22 dieną Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 dieną Japonijos kabinetas patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.

Pietų Korėjoje klonuoti šviečiantys šuniukai
| | |

Pietų Korėjoje klonuoti šviečiantys šuniukai

Mokslininkų teigimu, ši technologija galėtų būti panaudota vaistų, skirtų žmonių ligoms gydyti, kūrimui. Keturi šuniukai, kurie pavadinti vienodais „Ruppy” vardais (tai dviejų žodžių – „ruby” (angl. rubinas) ir „puppy” (angl. šunytis) – junginys), dienos šviesoje atrodo visiškai įprastai. Tačiau ultravioletinėje šviesoje jie švyti raudonai, o šunų nagai ir pilvai, kur oda plona, raudonai šviečia ir žiūrint plika akimi, remdamasi naujienų agentūra AP praneša „Yahoo!”. Seulo universiteto profesorius Lee Byeong-chun, vadovavęs tyrėjų komandai, teigė, kad tai pirmieji pasaulyje transgenetiniai šunys, turintys fluorescencinius genus. „Šiame darbe svarbu ne tai, kad šunyčiai švyti, o tai, kad į juos perkėlėme genus”, – naujienų agentūrai AP teigė profesorius. JAV, Japonijos ir Europos mokslininkai jau anksčiau klonavo fluorescencines peles ir kiaules, tačiau tai gali būti pirmas atvejis, kai sėkmingai klonuoti modifikuotų genų turintys šunys.. Anot Lee Byeong-chun, mokslininkai paėmė skaliko odos ląstelę, įterpė į ją Lee fluorescencinių genų, o tada įdėjo į kiaušinėlį bei implantavo į surogatinės motinos gimdą. Šešios patelės gimė 2007 metų gruodį. Po klonavimo jos turėjo geną, gaminantį proteiną, kuris sukelia švytėjimą. Du šunyčiai neišgyveno. Švytintys šunys rodo, kad įmanoma sėkmingai įterpti specifines savybes turinčius genus, taigi ir tokius, kurie padėtų gydyti tam tikras ligas, teigė Lee Byeong-chun.

Galaktikos centre kvepia avietėmis
| |

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian”.
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių – pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido – tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių”, – „The Guardian” cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

Dinozaurai gyveno ir Arktyje
| |

Dinozaurai gyveno ir Arktyje

Juk žinote šį scenarijų: prieš 65 mln. metų į Žemę rėžiasi meteoras, išjudina vulkanus, dulkės ir dūmai pripildo orą, dinozaurai žūva.
Viena teorijų tokia, kad dinozaurų žūtį lėmė dėl užtemdytos saulės užslinkęs šaltis, tačiau Pascalio Godefroito iš Belgijos Karališkojo gamtos mokslų instituto vadovaujama paleontologų komanda tvirtina kitaip, rašo Livescience.com. Anot jų, kai kurie dinozaurai (galimas dalykas, šiltakraujai) buvo netikėtai gerai prisitaikę ištverti kone stingdančias temperatūras. Komandos pastarieji radiniai – įvairios dinozaurų fosilijos, datuojamos tik keliais milijonais metų prieš meteoro smūgį, rastos upėje šiaurrytinėje Rusijos dalyje. Net atsižvelgus į kontinentų poslinkius, šie dinozaurai gyveno daugiau nei 70 laipsnių Šiaurės platumos, gerokai pasistūmėję už Šiaurės poliarinio rato. Ir jie nebuvo paklydę keliautojai. Tarp fosilijų yra kiaušinių lukštų – pirmųjų tokiose platumose – bei kitų sėslios, gausėjančios populiacijos įrodymų. Tiesa, kad Arktis tuomet buvo gerokai šiltesnė, bet toli gražu ne juokas. Tarp fosilijų aptiktų lapų dydis ir forma bei kaulai leido P. Godefroito komandai manyti, kad metinė temperatūra siekė 50 laipsnių pagal Farenheitą [10 laipsnių Celsijaus – lrt.lt], o žiemos buvo stingdančios. Tačiau galima į dinozaurų išnykimo teoriją pažvelgti ir kitaip. Po meteoro smūgio dulkės atmosferoje turėjo apriboti fotosintezės procesą ir suardyti maisto grandinę bei lemti badą, o šis ir sunaikino dinozaurus.

Žmogaus klonavimas – iššūkis visai visuomenei
| | |

Žmogaus klonavimas – iššūkis visai visuomenei

Prieš kelias dienas britų dienraštis „The Independent” išplatino informaciją apie tai, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas iš Kipro pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas. Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris dienraščio redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukcijos tikslams. Žmonių klonavimas yra draudžiamas daugelyje šalių ir už tokią veiklą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaip teigiama, P. Zavosas veikiausiai dirbo laboratorijoje Artimuosiuose Rytuose, kur tokie įstatymai negalioja. Maža to, jis teigia, jog neva nėra vienintelis tokia veikla užsiimantis mokslininkas. Pasak jo, yra atliekami ir kiti tokio pobūdžio eksperimentai su embrionais. Tokių eksperimentų „vaisių” – išnešiotą ir pagimdytą kūdikį – P. Zavoso teigimu, galima tikėtis išvysti po metų ar dvejų. Panašių pareiškimų P. Zavosas yra padaręs ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2004 metais jis taip pat kalbėjo apie greitą žmonių embrionų klonavimo „sėkmę”.

Slaptoje laboratorijoje klonuojami žmonės? (Video)
| | |

Slaptoje laboratorijoje klonuojami žmonės? (Video)

Įslaptintoje laboratorijoje, esančioje vienoje Artimųjų Rytų šalyje, kurioje negalioja draudimas klonuoti žmones, jau klonuota 14 žmogaus embrionų. Dalis jų jau įsodinta į 4 klonuotus kūdikius pagimdyti norinčių moterų gimdas. Tai ne naujo trilerio siužetas: britų dienraštis „The Independent” šios dienos numeryje rašo, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas vakar pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas. Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris „The Independent” redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukciniais tikslais. Pranešama, jog slaptoje laboratorijoje nufilmuotas dokumentinis filmas apie žmonių klonavimą šįvakar 21 val. vietos laiku bus parodytas per D. Britanijos TV kanalą „Discovery Channel”. Pasak dienraščio, Kipre gimęs ir JAV pilietybę turintis daktaras P. Zavosas sulaužė tabu, draudžiantį perkelti klonuotus embrionus į moters gimdą. Už tokią procedūrą D. Britanijoje ir daugelyje kitų šalių gresia kriminalinė atsakomybė. Tačiau jis savo eksperimentus atlieka slaptoje laboratorijoje, kuri veikiausiai yra Artimuosiuose Rytuose, kur negalioja klonavimo draudimai. P. Zavosas turi nevaisingumo gydymo klinikas Kentukio valstijoje (JAV) ir Kipre.

| |

Virš Labanoro regioninio parko sprogo meteoritas

Kovo 30 dieną, keliolika minučių po 23 valandos, virš didžiulės Labanoro regioninio parko teritorijos iš pietryčių šiaurės vakarų kryptimi praskriejo didžiulis ugnies kamuolys – bolidas. Neįprastas skrydis buvo matomas maždaug 50 km spinduliu, o po kelių sekundžių 7-10 km aukštyje virš miško nugriaudėjo sprogimas. Net gana atokiai stovinčiuose kaimeliuose kilo panika – garsas pasklido apie 50 km spinduliu nuo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą. Įvykio liudininkais tapo nedidelio Fedoriškių kaimelio gyventojai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Galingo sprogimo banga maždaug 5 kv. km plote išguldė medžius, žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras, sunaikinęs tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Netoli Baltųjų Lakajų buvo užfiksuota magnetinė audra.