Kategorija: Teisė

Arbitražo sudarymas

Arbitrų skaičių šalys gali nustatyti savo nuožiūra, jei to skaičiaus nenustato skiriami trys arbitrai. Turi būti nelyginis arbitrų skaičius. Arbitru gali būti skiriamas bet koks veiksnus asmuo, jei šalys kitaip nesusitaria. Reikalaujamas asmens sutikimas būti arbitru. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, tai kiekviena iš šalių paskiria po vieną arbitrą, o tie du trečia. Gali būti skiriamas vienas arbitras. Tada arbitrą paskiria arbitražo pirmininkas, jei šalys dėl jo nesusitaria. Jei viena iš šalių nepaskiria arbitro per 30 d....

Ginčai

Institucinis arbitražas yra steigiamos nuolatinės arbitražo institucijos (Lietuvoje Vilniaus Tarptautinis Arbitražas) kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą. Nuolatinės arbitražo institucijos nesprendžia ginčo taip pat draudžiama daryti įtaką ginčo nagrinėjimui, arbitražams. Nuolatinės arbitražo institucijos parengia ir patvirtina arbitražo taisykles (reglamentais). Tie reglamentai parengiami ir turi reikšme tuomet, kai šalys arbitražiniu susitarimu nutaria jas taikyti. Nuolatinės arbitražinės institucijos paskelbia apie savo veiklą ir jei šalys sumoka joms, tai jos negali atsisakyti nagrinėti ginčo. Arbitražinis nagrinėja organizuoja, bet nesprendžia ginčų....

Bankrutavusios įmonės likvidavimas

Kai įmonė bankrutuoja, priimamas sprendimas įmone likviduoti dėl bankroto. Kartu priima sprendimą patenkinti kiekvieno iš kreditorių reikalavimus. Jie patenkinami iš lėšų pardavus įmonės turtą. Bankrutavusi įmonė gali būti išregistruojama ne anksčiau, kaip praėjus 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo. Yra patvirtinama likvidacinė komisija ir pirmininkas. Kai teismas priima įmonės bankrotą, įmonė gauna likviduojamos įmonės statusą. Bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas ir parduodamas viešose varžytinėse. Jei turto nenuperka ten, tai tokio turto panaudojimą sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams neužtenka lėšų....

Programos naudojimas

Programos naudojimas teisine prasme yra jos paskelbimas, atgaminimas ir kiti su tuo susiję ūkinės veiklos veiksmai. Kad būtų apsaugotos autoriaus teisės ir teisėti interesai, įstatymai nustato tam tikras sąlygas ir reikalavimus, kurių privalo laikytis asmuo naudojantis kompiuterinę programą, taip pat tam tikrus teisių apribojimus kurių programos naudotojai privalo nepažeisti. Visų pirma, užtikrinant kompiuterių programų apsaugą nustatomi reikalavimai, kurių privalu laikytis perduodant teises į kompiuterines programas. Pagal Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnį, programa ar duomenų baze galima naudotis, tik...

Kompiuterinės programos, kaip kūrybinės veiklos rezultatas

Civilinių teisinių santykių objektų sistemoje kompiuterinės programos priskirtinos kūrybinės veiklos rezultatams. Kūrybinės žmonių veiklos rezultatais gali būti literatūros, meno, mokslo kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Tačiau šios nematerialios vertybės teisinių santykių, o kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą arba nustatyta tvarka yra oficialiai pripažįstamos kūrybinės veiklos rezultatais. Nekyla abejonių, kad kompiuterinės programos yra nematerialios vertybės, kurios sukuriamos intelektualinės veiklos procese. Tačiau tam, kad būtų galima jas apsaugoti teisinėmis priemonėmis, ar apskritai sureguliuoti visuomeninius...

Kompiuterių programų teisinė apsauga

XXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Pirmieji kompiuteriai buvo galingos elektroninės skaičiavimo mašinos, naudojusios specialiai joms sukurtas programas. Pirmųjų kompiuterių eksploatavimas, priežiūra ir patys kompiuteriai buvo ypatingai brangūs. Juos naudojo tik didelės valstybinės organizacijos ir pajėgiausios privačios firmos, todėl teisinė...

Teisės samprata

Taigi, kaip atsirado teisė? P.Leonas “Teisės enciklopedijos paskaitose” mini seną graikų padavimą, kuriame Dzeusas pasiuntęs itin protingą asmenį Epimetėą, kuris turėjo žemės būtybes apdalinti įrankiais kovai dėl būvio. Vienai būtybei Epimetėas davęs aštrius nagus, kitai – didelius sparnus, dar kitai – stiprius dantis. Tačiau žmogui jam pritrūkę dovanų ir jis apdovanojęs žmogų visuomenės instinktu. Dėl šios priežasties žmogus – tai nėra kažkokia atskira būtybė, galinti gyventi savarankiškai. Jis turi stiprų prigimtinį polinkį būti visuomenės dalimi ir dažniausiai suprantamas bei nagrinėjamas kaip visuomenės dalis....

Prekių ir paslaugų ženklai

Ženklo vartojimu laikoma prekės ir paslaugos įpakavimo žymėjimas, prekių importas, eksportas, žymens vartojimas komercinėje veikloje, reklamoje ir kt. Įregistruotą ženklą gali parduoti pagal sutartį visai ar iš dalies, kartu su veikla ar be jos, ženklas gali būti perduodamas vienai, kelioms ar visoms prekių ir paslaugų klasėms ženklinti. LR netaikomi jokie teritoriniai ribojimai. Bet kurio suinteresuoto asmens reikalavimui prekės ženklas teismo sprendimu g.b. pripažintas neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir tokio ženklo registracija pripažįstama negaliojančia. Teismas priėmęs sprendimą ženklo registracija pripažinti negaliojančia, išsiunčia sprendimo nuorašą valstybiniam...

Teisė kaip religija. Religija sociologiniu požiūriu

Teisė arba teisės normos yra tam tikras bendrai priimtas elgesio reikalavimas. Iš tokio teisės supratimo kilo klausimas: kodėl įvairūs sluoksniai laikosi vieningo elgesio modelio ir tiki, kad tai yra geras elgesio modelis. Įvairios teisės teorijos susijusios su religija, teisiniu idealizmu. H.Kelzenas (esamo ir reikiamo santykis) ir kt teorijos iki šiol daro įtaką teisės sampratai. Tikėjimas teise kaip vertybe susijęs su religinėmis normomis arba pačia religijos esme. Pvz. Erlichas (gyvoji teisė), Savinji. Bendriausia prasme religija - tam tikra visuomenės posistemė. Visuomenė - bendras...

Teismo sprendimų vykdymo procesas

Teismo sprendimų vykdymo procesas civiliniame kodekse numatyta tvarka, kuria vykdomi teismo sprendimai. Teismo sprendimai vykdomi remiantis vykdomaisiais dokumentais. Teismo sprendimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkių teismų. Teismo antstolių reikalavimą vykdyti sprendimus privalo visi. Jei skolininkas įmonė - tai teismo sprendimą vykdo jo buvimo vietos teismo antstolis. Teismo antstolis siunčia raginimą įvykdyti prievolę geruoju. Terminą g. nustatyti pats teismas, jei terminas nenurodytas - teismo antstolis skiria nemažiau kaip per 15 d. terminą. Išieškotojo prašymu nuosprendis g.b skelbiamas laikraštyje. Turtas g.b. areštuojamas, gali...