NEUROLINGVISTINIS PROGRAMAVIMAS (NLP) – KETVIRTOJI DALIS
| | | |

NEUROLINGVISTINIS PROGRAMAVIMAS (NLP) – KETVIRTOJI DALIS

Kaip jau žinote, NLP atskleidžia, kas vyksta mūsų galvose, nagrinėja, kaip tai atsispindi mūsų kalboje ir nevalinguose judesiuose. Taip pat padeda suprasti, kada žmogus stebi sąmonėje “prabėgančius” vaizdelius, kada prisimena garsus, arba įsijaučia į kūno pojūčius. NLP gali susekti, kada žmogus, pats to nežinodamas, susikuria problemas, o kada priima gerus sprendimus. Tačiau tai – tik diagnostika, o NLP išpopuliarėjo, kai matematikai ir lingvistai, įvertinę ir išanalizavę, papildė psichoterapeutų darbą naujais metodais. Psichoterapija – ypatingas bendravimas, jo metu kinta žmogaus psichinė būsena. Kaipgi tai atsitinka? Kai cheminė piliulė patenka į skrandį, o po pusvalandžio pasikeičia jūsų nuotaika, viskas aišku – cheminė medžiaga veikia smegenų ląsteles. Bet juk psichoterapeutas nieko niekam į burną neįkiša. Jis tik bendrauja su savo klientu, o šio būsena keičiasi! NLP bandė išaiškinti šį stebuklą. Vienas iš atsakymų toks: mūsų psichika nuolat ir greitai mokosi sieti vidinius garsus ir vaizdus – pasaulio reprezentacijas – su tam tikromis emocijomis.

Neurolingvistinis programavimas
| | | |

Neurolingvistinis programavimas

Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas. Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai – nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius – regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti – tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis…

Kas tai yra individualioji psichologija?
| | |

Kas tai yra individualioji psichologija?

Vientisa – pagrindinė tema – gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir “veda” žmogų per visą gyvenimą. Gyvenimo stilius – tai kiekvieno iš mūsų individualus būdas įveikti problemas, eiti į sėkmę, tai judėjimo per gyvenimą dėsnis. Gyvenimo stilių galime išskaityti bendravimo manieroje, sapnuose, pasirinktoje profesijoje, prisiminimuose, meilės santykiuose ir t.t. Draugiška – teigia žmonių lygiavertiškumą. Žmogui įgimtas bendrumo jausmas – noras būti su kitais, noras būti jiems reikalingu, naudingu. Tada pats asmuo jaučiasi vertingas. Rūpintis aplinkiniais, bendradarbiauti yra natūralus sveiko žmogaus poreikis. Geriausiai kiekvienas mes jaučiamės lygiavertiškuose santykiuose. Bendravimo problemos kyla, kai įsiveliame į kovą siekdami įrodyti savo pranašumą.

| | |

Apie A.Adlerį

Alfredas Adleris (1870-1937) – vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau – psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?
| | |

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?

Individualiosios psichologijos institutas yra viešoji mokymo įstaiga, kurios tikslas – paruošti šios psichologijos srities konsultantus. IPI Lietuvoje įkurtas tik 2000 m. pradžioje, tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių analogiški institutai veikia jau seniai. Pirmąjį A.Adlerio institutą įkūrė jo mokinys ir pasekėjas Rudolfas Dreikursas Čikagoje. IPI siūlo nuoseklų kelerių metų trukmės mokymą įvairių sričių specialistams – pedagogams, medikams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kt., kurie galės savarankiškai konsultuoti bei taikyti psichologijos žinias savo tiesioginiame darbe.

NLP. Kas tai?
| | | |

NLP. Kas tai?

Neuro Lingvistinis Programavimas (NLP) – tai mokslas ir menas, užsiimantis žmogaus meistriškumo modeliavimu. NLP sukurti modeliai, būdai bei metodai plačiai pasklido konsultavimo srityje, terapijoje, švietime ir versle. Jie naudojami siekiant efektyvumo komunikacijoje, asmeninėje veikloje ir norint sparčiai mokytis. NLP padeda greičiau ir veiksmingiau pasiekti savo tikslus. Kitais žodžiais tariant, NLP dėka galima pasiekti norimų tikslų, daugiau sužinoti ir, kas tikrai svarbu, – gali tapti tokiu, kokiu nori būti. Bendraujant su kitais, efektyvaus bendravimo būdai suteikia galimybę greičiau suprasti aplinkinius, sukurti ir palaikyti abipusio supratimo atmosferą. Tuo pat metu suaktyvėja iki šiol nežinomi mąstymo gebėjimai („neuro“). Siekiant asmeninių tikslų, NLP padeda kitaip pažvelgti į kalbą ir kitaip ja naudotis („lingvistika“). Galiausiai, galime išmokti patys vadovauti savo proto būsenai, mintims, psichikai, suderinti savuosius įsitikinimus bei vertybes su rezultatais, kurių ne tik norime, bet ir trokštame („programavimas“).

Meilės istorijos
| | |

Meilės istorijos

Kas tu esi savo mylimam žmogui – policininkas, juokdarys, princas ar kankinys? Psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Sternbergas aiškina, kaip galima pritaikyti savo „meilės istoriją” ieškant idealaus partnerio. Kodėl vienos poros gyvena ilgai ir laimingai, o kitos persekiojamos ir nelaimingos kaip Romeo ir Džiuljeta? Kodėl atrodo, kad kai kuriems lemta kartoti tas pačias klaidas, tą patį scenarijų tik vis su kitais žmonėmis ir kitoje vietoje? O kai kurie – suranda savo mylimąjį arba mylimąją ir iki senatvės džiaugiasi vienas kitu… Psichologai visaip mėgino aiškinti meilės paslaptis. Jie sukūrė įvairių teorijų, bet nė viena jų išsamiai neatsako, kas yra meilė.

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: praeitis ir ateitis pasąmonėje
| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: praeitis ir ateitis pasąmonėje

Kol kas aš tik pateikiau keletą principų, kuriais remdamasis aš tiriu sapnus, nes jei mes norime ištirti žmogaus sugebėjimą kurti simbolius, sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia medžiaga. Du esminiai sapnų aiškinimo dalykai yra šie: pirmiausia, į sapnus reikia žiūrėti kaip į faktą, kurio atžvilgiu nereikia turėti jokių išankstinių nuostatų, išskyrus tai, kad jie kažkaip kuria prasmę; antra, kad sapnas yra specifinė pasąmonės išraiška. Vargu ar galima dar kukliau pateikti šiuos principus. Nors ir kokia menka būtų kieno nors nuomonė apie pasąmonę, jis turi pripažinti, kad ją verta tyrinėti; pasąmonė yra bent jau utėlės lygio, kuri galų gale labai domina entomologus.

Kaip medituoti?
| | |

Kaip medituoti?

Daugelis meditaciją supranta kaip kažką “ypatingo”, kas neprieinama visiems žmonėms. Kai kurie mokslininkai meditaciją skirsto į “Rytietiškąją” ir “Vakarietiškąją”, bet įvairių meditacijos formų esmė ta pati – meditacija prieinama kiekvienam ir tai yra būdas įsigilinti į dabarties akimirką bei pajusti gyvenimo grožį.
Iš tikrųjų, norint išmokti medituoti, beveik nieko nereikia daryti. Tai labai natūralu. Pabandykite patys. Tiesiog patogiai atsisėskite, išsitieskite ir įkvėpkite… Dabar įkvėpkite dar kartą… Ir dar… Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Nukreipkite dėmesį kitur… Vėl į kvėpavimą… Ir vėl kitur… Pastebėję, kad išsiblaškėte, grįžkite prie kvėpavimo…

| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: sapnų funkcija

Aš kiek paanalizavau mūsų sapnų gyvenimo kilmę ir ištakas, nes sapnai yra toji dirva, iš kurios pirmiausia išauga daugelis simbolių. Deja, sapnus sunku suprasti. Kaip jau esu nurodęs, sapnas visiškai nepanašus į sąmoningą pasakojimą. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja, ką nori pasakyti, pasirenka įtaigiausią pasakojimo būdą ir stengiasi, kad jo pastabos būtų logiškai nuoseklios. Pavyzdžiui, išsilavinęs žmogus vengs miglotų metaforų, nes jos gali iškreipti jo mintį. Tačiau sapnų struktūra kitokia. Sapnuotoją užplūsta vaizdiniai, kurie atrodo prieštaringi ir juokingi, prarandamas normalus laiko pojūtis, o įprasti daiktai įgauna žavintį ar grėsmingą aspektą.