Archives for Geologija

Geologija

Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga

„Bus didelių žemės drebėjimų" (Luko 21:11). Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena…
Plačiau >>
Geologija

Florenso salos hobitai

Indonezijos salyne aptiktos mažų žmogaus protėvių liekanos. Mokslininkų nuomone, padarytas stambiausias per pastaruosius 50 metų atradimas. Gausias Tolkieno epinių sagų gerbėjų gretas smarkiai sujaudino žinia, jog nedidelėje Indonezijos archipelago salelėje archeologai aptiko keistų padarų likučius. Pagal eilę požymių šie padarai…
Plačiau >>
Geologija

Lietuvoje užfiksuotas 4 balų stiprumo žemės drebėjimas

Antradienį po pietų kai kur Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozas Mockevičius BNS sakė, kad Ignalinos atominės elektrinės seisminė 14 val. 05 min. stotis užfiksavo 4 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą. „Mūsų platumoms tai buvo…
Plačiau >>

Publikacijos apie geografiją ir kartografiją

Albinas Pilipaitis 1. , , , ūnaitė, (1999) Merkio baseino reljefo kartografavimo klausimu. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 66-78. 2. Pilipaitis A. (1999) Lietuvos teminės kartografijos vystymosi progresyvūs ir ireguliarūs aspektai. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius,…
Plačiau >>

Rugsėjo mėnesį Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas

Užregistruota: 2002 m. vasario 7 d. ketvirtadienis Valstybinėje įmonėje Ignalinos atominė elektrinė 1999 metais įrengtos seisminio aliarmo ir seisminio monitoringo sistemos, skirtos apsaugoti Ignalinos AE nuo galimų seisminių bangų bei stebėti vietinį žemės plutos seisminį aktyvumą. Bendradarbiaujant su Ignalinos AE,…
Plačiau >>

Kuršių nerijos geologija

ŽMONIŲ VEIKLOS ĮTAKA KRAŠTOVAIZDŽIUI Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu…
Plačiau >>

Dėl galimybių laidoti radioaktyviąsias atliekas Lietuvoje

Jonas Satkūnas, Roma Kanopienė 2002 m. vasario 18 d. pirmadienis Nekenksmingas radioaktyvių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų saugojimas yra išskirtinis šiandienos ir artimiausios ateities uždavinys. Yra būtina surasti priimtinus sprendimus užtikrinant saugų šių atliekų tvarkymą. Galutinis radioaktyvių atliekų saugojimas (laidojimas)…
Plačiau >>

Žmonių veiklos įtaka Neringos kraštovaizdžiui

Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14…
Plačiau >>