| | | |

Žemaitukų arklių augintojų asociacija

Žemaitukų arklių augintojų asociacija yra savanoriška, savarankiška, ne pelno organizacija, apjungianti fizinius ir juridinius asmenis, auginančius Žemaitukų veislės arklius, bei šios srities specialistus. Asociacija įkurta 1997 metais balandžio 17 dieną Lietuvos gyvulininkystės institute. Ji užsiima Žemaitukų veislės arklių išsaugojimu, veisimu, populiarinimu. 2004 04 05 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.100 asociacija yra pripažinta veislininkystės institucija, t.y. veda Žemaitukų arklių registrą ir kilmės knygą, tvarko veislinių arklių apskaitą, išduoda kilmės sertifikatus, rekomendacijas, rengia veislės išsaugojimo, selekcines programas, vykdo arklių vertinimus, darbinių savybių išbandymus-varžybas, populiarina veislę įvairiuose leidiniuose ir organizacinėmis priemonėmis koordinuoja veislinių Žemaitukų augintojų darbą, teikia pasiūlymus valstybinėms institucijoms dėl Žemaitukų arklių genofondo saugojimo, informuoja visuomenę apie Žemaitukų išsaugojimo reikšmę. XXI a. vis labiau populiarėja turizmas, gydomasis jojimas, vaikų žirginis sportas, pramogos, todėl universaliems, elegantiškiems ir tvirtiems Žemaitukams atsiveria plačios perspektyvos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ypač svarbu, kad Žemaitukai galės pasitarnauti užimant mokyklinio amžiaus vaikus, ugdant jų fizines ir dvasines savybes, rengiant Lietuvos žirginio sporto pamainą.

| | |

Nevalgomi grybai

Nuodingus grybus galima suskirstyti į 3 grupes:

• Grybai, kurie erzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1-2 valandų pakyla temperatūra, ligonis pradeda vemti, viduriuoti. Po kelių dienų jis pasveiksta.

• Grybai, kurių nuodai, veikia nervų sistemą (paprastoji musmirė). Po 2-3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos. Laiku suteikus medicinine pagalbą ligonis pasveiksta.

• Grybai, kurių nuodai, veikia ląstelę, ląstelių toksinai. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8-24 valandų sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti skrandį, krūtinės srityje, ligonis vemia, viduriuoja.

| | |

Valgomi grybai

TIKRASIS BARAVYKAS (Boletus edulis). Vertingiausias valgomas grybas Lietuvoje.Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Auga gegužės-lapkričio mėn.įvairiuose miškuose po pušimis, eglėmis, ąžuolais, beržais.Grybingiausia, baravykingiausia pietinė Lietuvos dalis. Priklausomai nuo augavietės kitų aplinkos sąlygų vaisiakūniai skiriasi forma, spalva ir dydžiu.Dėl to išskiriamos jo formos, net rūšys.Vartojamas šviežias, daugiausia džiovintas, galima marinuoti, sūdyti, šaldyti, taip pat gaminti sultis. Didelę paklausą turi užsienio rinkoje. Lietuvoje iki šiol rastas didžiausias baravykas svėrė 2,9 kg. Lenkams, vokiečiams, japonams pavyko išauginti vaisiakūnius mėgintuvėlyje, tačiau baravykas lieka miško grybų karaliumi. Pasižymi gydomosiomis savybėmis, vokiečiai spėjo, kad padeda net sergantiems skrandžio piktybinėmis ligomis, džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti.

| |

Vandens augalai (referatas)

Vandens biotopuose susitelkusios mažiau negu kitur žmogaus paveiktos augalijos bendrijos. Ji gana gausi, nes čia aplinkos sąlygos yra palankios augalijai ir pastovesnės. Manoma, kad pirmieji gyvi organizmai atsirado vandenyse. Vandens augalų svarba įvairiapusė. Jie pagausina vandenis deguonimi ir sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, valo užterštus vandenis. Augalų sąžalynuose neršia žuvys, čia randa prieglobstį jų jaunikliai. Vandens augalija silpnina bangų ardomąją veiklą. Be to vandens augalų, kai kuriais atvejais, gali būti ir neigiamas poveikis. Jais užželia ežerai, tvenkiniai, drėkinimo kanalai. Pūdami vartoja daug deguonies, apnuodija vandenį, dėl to pristinga deguonies žuvys ir kiti vandens gyvūnai, ypač žiemą. Vandenyje gausu labai smulkių, tik pro mikroskopą matomų vienaląsčių ir koloninių dumblių, taip pat stambių žiedinių augalų. Vieni iš jų vandens masėje plūduriuoja, tai vadinamasis planktonas, kiti auga rizoidais arba šaknimis įsitvirtinę į dugną, jie sudaro bentosą, treti plūduriuoja vandens paviršiuje, šaknimis nesiekdami dugno, tai vadinamasis pleistonas.

| |

Bio-Inventorizacija: ???

Įsivaizduokite didelį prekybos centrą. Milijonai pakuočių, tūkstančiai prekybinių pozicijų, šimtai prekių kategorijų – susigaudyti šioje spalvų, kvapų ir formų makalynėje, atrodo, nėra jokios galimybės. Tačiau štai, savo krepšelį prikrovę produktų, jūs prieinate prie kasos. Keletas sekundžių – ir jūsų surinktas margaspalvis asortimentas išrūšiuotas, identifikuotas ir nuskaitytas. Kasos aparato nuskaityta informacija, esanti ant mažyčių etikečių su brūkšniniu kodu, akimirksniu sutikrinama su bendra parduotuvės duomenų baze, kurioje saugomi duomenys apie visas prekes, o rezultatas atspausdinamas ant čekio. Atleiskite man už šį mažutį ekskursą po visiems gerai pažįstamas vietas. Kaip šiandieną veikia mažmeninė prekyba, žino visi, tačiau kalbėsiu ne apie parduotuves. Prekybos centras – tai tik vykusi analogija visą planetą apimančiam projektui, kurį jau kuria šimtai viso pasaulio mokslininkų: Barcode of Life Initiative (BLI) – unikali sistema, siūlanti suteikti identifikacines žymes visoms Žemės gyvybės formoms.

Arkliai – ne tik poilsiui, bet ir gydymui
| | | |

Arkliai – ne tik poilsiui, bet ir gydymui

Birštono žirgyno direktorė jojimo trenerė Saulė Mereckienė pasakojo, kad arkliai – visas jos gyvenimas. Uždarius Marijampolės žirgyną, moteris kurį laiką buvo likusi be darbo, tačiau savo pomėgio žirgams neatsisakė. Birštono žirgyną, kuriame ji dabar dirba, remia savivaldybė kaip vieną vaikų užimtumo ir turizmo plėtojimo formų. Hipoterapija – tik papildoma žirgyno veikla. Dėl šios srities finansavimo savivaldybei buvo pateiktas projektas, tačiau jis paremtas nebuvo – hipoterapija dar nelaikoma rimtu dalyku. S.Mereckienė sakė matanti, kad profesionali hipoterapija labai reikalinga. Žirgyno direktorė per daugelį savo darbo su žirgais metų įsitikino, kad ir paprasčiausias jodinėjimas daro teigiamą poveikį treniruojamiems vaikams – jie ateina negalėdami sutramdyti savo charakterio, o pabendravę su žirgais, besirūpindami jais, surimtėja, pasidaro geresni, švelnesni. Saulės nuomone, jodinėjimas puikiai tinka dirbant su elgesio problemų, psichikos sutrikimų turinčiais vaikais. Jie paprastai jodinėja labai noriai. Reabilitologė D.Baranauskienė minėjo siūliusi ir savo vyresnio amžiaus pacientams gydytis jodinėjant, tačiau jie atsisakę – Lietuvoje tai dar neįprasta, dažnas bijo arklio. Kitose šalyse tarp vyresnių žmonių hipoterapija labai populiari, net nediskutuojama dėl jos poreikio ar teigiamo poveikio neįgaliesiems. Anglijoje jodinėjantys neįgalieji nieko nebestebina.

Klonuotą kačiuką jau galima įsigyti už 50.000 dolerių
| | | |

Klonuotą kačiuką jau galima įsigyti už 50.000 dolerių

Amerikoje įsikūrusiai Genetic Savings & Clone kompanijai, besispecializuojančiai naminių gyvūnų klonavimo srityje, pirmąsyk pavyko realizuoti savo “produkciją”. Kaip praneša BBC, firma Teksaso gyventojai Džulijai pardavė genetinę jos mirusio katino Nikio (Nicky) kopiją. Prieš metus mirusio murkliuko, su kuriuo Džulija pragyveno 17 metų, klonas jai atsiėjo 50 tūkst. JAV dolerių.

| | | |

Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmo ir nežinomybės

Aplink Baltiją esančios kraštuose jau nuo pat ankstyvųjų viduramžių apie šiuos jūrų milžinus sklando legendos, pasakojama būtų nebūtų vaizduotę aitrinančių nutikimų. Jų vardai įmažinti vietovardžiuose. Muziejiniuose pergamentuose rasime gausybę užuominų apie juos. Beveik visi susitikimai su jais paženklinti tragizmo ir nežinomybės ženklų. Klausimų apie juos vengia daugelis Baltijos jūros gyvūnijos žinovų. Nelengva pasakoti apie juos, kur tiesa bylojama pramaišiui su išmone. Tai – banginiai. Kryžiuočių ordino kronikose galima rasti įrašų apie keistus radinius Baltijos pajūryje. Pirma užuomina išlikusi iš 1283 m., kur rašoma, kad ties Vladislavovo (Lenkija) ant kranto buvo išmesta milžiniška keista žuvis. Tokia žuvis – tik prieš nelaimę, – dievagotasi anuomet. Daug užuominų apie milžiniškas žuvis aptiksime kituose rašytiniuose paminkluose. Šiai grupei priskiriami keisti muziejiniai eksponatai, tokių radinių daiktiniai įrodymai, saugoti buvusios Prūsijos ir Lenkijos pajūrio miestų rotušėse.

Nelaisvėje gimusių Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus vystymasis
| | | |

Nelaisvėje gimusių Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus vystymasis

Delfinai gimsta turėdami daug riebalų, nes tai padeda jiems lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje. Ką tik gimę mūsų stebėti jaunikliai sunkokai išlaikydavo kūno pusiausvyrą, panerdavo po vandeniu be motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio jauniklį paskui save ir padeda jam įveikti vandens pasipriešinimą plaukiant. Tariamojo pavojaus metu delfinėms padidinus greitį, jaunikliai neatsilikdavo nuo jų. Ką tik gimę jaunikliai blogai orientuodavosi aplinkoje. Pirmosiomis gyvenimo dienomis abu jaunikliai būdavo tik su savo motinomis. Pirmosios savaitės pabaigoje kartais vienas ar kitas jauniklis priklysdavo prie kitos motinos, bet patelės labai greitai susigrąžindavo savo vaikus. Nepaklusnius vaikus motinos bausdavo rostrumu keldamos juos į vandens paviršių arba spausdamos prie baseino dugno. Kartais patelės būdavo labai neramios, dažnai ir stipriai trankydavo uodega vandens paviršių, aukštai iššokdavo iš vandens, rostrumu masažuodavo jaunikliams pilvą. Tuomet joms su žuvimi duodavome raminamųjų. Palengva delfinės apsiprato ir nurimo. Motinai sustojus pailsėti, jauniklis prisijungdavo prie kitos delfinės arba plaukiodavo vienas.

| | | |

Delfinariume laikomų delfinų stebėjimų ištraukos

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. Dažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus. Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma. Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną. Prie grupinių žaidimų taip pat yra priskiriamas ir vienas kito vaikymasis, grupiniai šuoliai. Kaip žaidimo dalyvis gali būti ir žmogus. Delfinai jį sekioja taškydami, priversdami bėgti ar slėptis. Buvo bandyta žmogų aptaškyti iš dviejų pusių, kad žmogus, bėgdamas į bet kurią pusę, vis tiek būtų aptaškytas. Svarbus grupinių žaidimų momentas – partnerio veiksmų ir pozų suvokimas. Signalai (pozos, judesiai, garsai) padeda įvertinti žaidimų partnerių esamus ir net būsimus veiksmus. Grupiniuose žaidimuose jaunikliai išmoksta atpažinti kitų gyvūnų būsenas ir signalus. Manipuliaciniai žaidimai padeda kaupti patyrimą apie aplinkos objektus.