Išvestos 1963 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose po Siamo kačių mutacijos, tarsi savotiškos ilgaplaukės Siamo kates. Jos pusilgio plauko, elegantiškos, lengvos, raumeningos. Galva vidutinio dydžio, pleišto pavidalo, ausys ilgos, stačios. Akys migdolo pavidalo, mėlynos. Kaklas (taip pat ir galunės) plonos, ilgas, letenelės mažos, apvalios. Uodega ilga, smailiagale. Ant kaklo nėra ,,apykaklės". Kailio spalva - kaip ir Siamo kačių. Tai protinga, žvali, tvirto charakterio katė. Balio katės žaismingos iki pat senatvės. Jos gali visą dieną dūkti su žaislais, o stulpą nagams galąsti irgi drožia...
Amerikoje įsikūrusiai Genetic Savings & Clone kompanijai, besispecializuojančiai naminių gyvūnų klonavimo srityje, pirmąsyk pavyko realizuoti savo “produkciją”. Kaip praneša BBC, firma Teksaso gyventojai Džulijai pardavė genetinę jos mirusio katino Nikio (Nicky) kopiją. Prieš metus mirusio murkliuko, su kuriuo Džulija pragyveno 17 metų, klonas jai atsiėjo 50 tūkst. JAV dolerių....
Vienintelis šalyje Šiaulių katinų muziejus ketvirtadienį minėjo 13-ąsias metines. Į Jaunųjų gamtininkų stotyje įsikūrusį muziejų sugužėję svečiai pasveikino ir 'direktoriumi' tituluojamą Europos trumpaplaukių veislės katiną Mikį, kuriam sukako 10 metų. Muziejaus įkūrėja šiaulietė 79 metų Vanda Kavaliauskienė įvairiausius suvenyrus, kitą su katinais susijusią simboliką pradėjo rinkti prieš 36 metus, kai iš Lenkijos sugrįžusi draugė parvežė žaislinį katiną. Kai surinkti eksponatai nebetilpo šiaulietės namuose, buvo perkelti į tris įkurto muziejaus sales. Dabar muziejuje – gerokai daugiau nei 10 tūkstančių eksponatų, per 4 tūkstančius eilėraščių...
Somalio veislės katės istorija yra panaši į bjauraus ančiuko istoriją, kai šis, visų stumdomas ir niekinamas, pavirto gražuole gulbe.
Jau maždaug praeito šimtmečio pradžioje anglų veisėjai, auginantys abisinijos kates, nutarė paeksperimentuoti. Jie svajojo išveisti melsvakailes ir sidabrinio atspalvio abisines. Gyvūnai buvo kergiami su persais, angoromis, o taip pat su visų mėgiamais šinšilo katinais, kurie gimdavo juodi, o po trijų mėnesių įgaudavo tikingo kailį, tai yra, jo plaukas tapdavo sidabriškai baltas su juodais galiukais.Tose vadose pradėjo gimti vienas kitas kačiukas su ilgu plauku ir panašiu...
Pirmą kartą Sibiro katė rusų grožinėje literatūroje buvo paminėta turbūt antroje XVIII-ojo amžiaus pusėje. Įdomu tai, kad visur buvo rašoma ir sakoma "sibirinis katinas", o ne "sibirinė katė". Taip buvo vadinami stambūs, masyvūs, su didele galva ir tankiu ilgoku plauku gyvūnai. Tačiau jie buvo sutinkami ne tik Sibire, bet ir ištisoje Rusijos Imperijoje. Nežinoma tik, ar iš tikro "sibiriečiai" buvo aborigeninė kačių veislė. Kad išsiaiškintume Sibiro katės kilmę, pirmiausia reikėtų panagrinėti kačių egzistavimą ir plitimą Rusijoje. Archeologiniai radiniai liudija, kad atskiri vienetai atsirado...
Viena garsi Siamo kačių veisėja iš Anglijos sakė: "Siamo katės šeimininkas visada skuba į namus. Jis žino, kad jį džiaugsmingai pasitiks ištikima draugė, su kuria jis niekada nebus vienišas". Ir, manau, kad šie žodžiai nustebins daugumą mūsų skaitytojų, nes juk Siamo kates daugelis mūsų laiko piktomis agresyviomis ir kaprizingomis katėmis. Kaip gi šitaip? Siamai – senovės Rytų veislė, kilusi iš Pietrytinės Himalajų dalies. Iš visų kilmingų kačių Siamo katės apgaubtos didžiausia pasakų ir baisių legendų aureole. O kiek yra įvairiausių pasakojimų apier jų...
Sfinksų veislės katės yra vidutinio dydžio, apvaloku pilvu, tvirtais kaulais ir stipriais raumenimis. Ausys yra labai didelės, kurios panašios į šikšnosparnio ausis. Kojos yra ilgos, baigiasi letenėlėmis, kurios yra ilgos ir judrios, ir turinčios minkštas letenėlių pagalvėles, kurios leidžia katei lengvai vaikščioti. Sfinksų kailis yra raukšlėtas ir liečiant yra labai šiltas. Dėl plaukų trūkumo prisilietus jaučiamas daugmaž tikra vidinė kūno temperatūra. Sfinksų būna įvairių spalvų, taip pat būna dėmėti ir atrodantys lyg tatuiruoti. Sfinksų katės ėda truputį daugiau nei kitų veislių katės, nes...
Legenda pasakoja, kad labai labai seniai Birmoje, aukštai kalnuose vienoje iš didingiausių šventyklų gyveno vienuoliai budistai, garbinantys deivę Cun-Kuankse. Toje šventykloje stovėjo auksinė šios deivės statula. Deivė rūpinosi, kad mirusiųjų vienuolių sielos persikūnytų į kitų būtybių kūnus ir padėdavo tam įvykti. Vienuolių sielos prisikeldavo ir sugrįždavo į šventyklą kačių pavidalu. Štai kodėl šventykloje gyveno šimtas šventųjų baltos spalvos su auksinėmis akimis kačių. Šias kates vienuoliai labai garbino ir akylai saugojo. Kartą šventyklą užpuolė Tailando plėšikai. Jie turėjo vieną tikslą – pavogti brangiąją deivės...
Abisinijos katės yra viena seniausių pasaulyje žinomų veislių. Abisinijos katės senovės Egipte buvo vaizduojamos piešiniuose ir skulptūrose. Egiptiečiai išryškindavo jų elegantiškumą, raumeningą kūną, nuostabų lenktą kaklą, dideles ausis ir migdolo formos akis. Abisinijos katės iki šių dienų išlaikė laukinio gyvūno įvaizdį. Šiaip Abisinijos katės yra kilusios iš Etiopijos, kuri yra tikroji šios veislės kačių gimtinė, tačiau pirmą kartą Abisinijos katės buvo parodytos kačių parodoje Anglijoje. Pasak kai kurių šaltinių tada abisinijos veislės katės buvo paminėtos pirmą kartą. Britų karinės pajėgos išvyko iš Abisinijos...
Katinų muziejus įkurtas 1990 metų gegužės 17 dieną. Jį įkūrė Vanda Kavaliauslkienė, kuri eksponatus šiam muziejui rinko daugelį metų. Pirmasis eksponatas - mažas juodas medinis katinėlis atkeliavo 1962 metais iš Lenkijos. Vanda Kavaliauskienė yra provizorė, daug metų vadovavo Šiaulių krašto farmacijos sistemai. Katinų muziejuje yra dešimt tūkstančių eksponatų. Lankytojus pasitinka katinėliai spalvotuose vitražuose, laiptų turėklų ornamentuose, ant šviestuvų, kėdžių muziejaus patalpose. Trijose didžiulėse salėse - katinai, katinai... Jie atkeliavę iš daugelio pasaulio šalių: Anglįjos, Australijos, Amerikos, Afrikos, Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Kanados, Kubos, Kinijos....
