Ramybės ežeras – meditacija
|

Ramybės ežeras – meditacija

Sąmoningai ar ne, bet visi mes ieškome proto ramybės, to, ką suteikia meditacija. Turime savuosius ramybės būdus, pvz. megzti sėdint prie židinio, žvejioti ir pan. Sutelkus dėmesį protas nurimsta, baigiasi nuolatinis vidinis “plepėjimas”. Pasitenkinimas, kurį jaučiame, kai mūsų protas yra “užimtas” dažnai kyla todėl, kad susitelkę pamirštame rūpesčius ir problemas, o ne dėl paties veiksmo. Toks poilsis mums atneša ramybę tik trumpam – tol, kol mums įdomu. Kai tik protas sutrikdomas, jis vėl ima be tikslo klaidžioti, švaistydamas energiją mintims apie praeitį ar svajonėms, nuklysdamas nuo dabarties veiksmo. Norint ilgiau išlaikyti ramybės būseną, reikia mokytis meditacijos.

|

Dharana (koncentracija; susikaupimas)

Kada kūnas užgrūdintas ąsanomis protas apvalytas pranajamos ugnimi, o jausmai pratjaharos pažaboti, sadhaka pasiekia šeštą`jogos pakopą kuri vadinasi dharana. Šioje pakopoje jis visas susitelkia prie vieno objekto arba užduoties į kurią jis pilnai pasinėręs. Kad pasiekti šią pilno panirimo būseną, protas turi būti nuramintas.Protas tai instrumentas, kuris klasifikuoja, vertina ir koordinuoja vidinio ir išorinio pasaulio įspūdžius. Protas tai nekintamų ir nepagaunamų minčių produktas. Mintis, kuri yra kontroliuojamame prote, atneša laimę.Norint gerai pasinaudoti instrumentu – reikia žinoti, kaip jis veikia. Protas – tai mąstymo instrumentas, todėl būtina peržiūrėti kaip jis veikia.

|

Kaip nejausti skausmo?

Mes nejaučiame skausmo, kai mąstome (įsigiliname į kokias nors veikas). mąstant nejuntama – skausmas yra fizinis pojūtis. Per jutimus perduodama energija. Tai trancendentinės būsenos pasiekimas – fizinis tapsmas (susiliejimas) energija. Toliau – justi energiją be jokių mąstymo pastangų. Tai jau valios, o ne mąstymo veiksmas. Tada atsaką galima duoti į bet ką. Trancendentinės būsenos pasiekimas yra ne tapsmas vienu su energija, o aptikimas, kad PATYS esame energija (ir ja visada buvome). Praktinis aspektas. Įsisavinkite savi-hipnozę. Daugelio iš skausmų priežastis yra kūno atmintis, kurią galima paveikti pasąmonės veika. Mintis yra labai galinga priemonė. Dažnai skausmas kyla iš stresų, o stresus šalinti galima minties galia.

|

Sveikata tavo “lėkštėje”

Mes esame tai, ką mes valgome. Gerai fizinei savijautai maistas yra būtinas. Jis subtilai veikia mūsų protą. Natūralios dietos pagrindas – šviežias, lengvas, maistingas maistas – vaisiai, daržovės, grūdai. Jį valgydami tapsite lieknesni ir lankstesni, protas taps švarus ir aštrus. Vartojant tokį maistą lengviau praktikuoti joga. Pilna pranos, švari ir nuosaiki dieta – geriausia fizinės ir protinės sveikatos garantija, suteikianti kūnui ir protui harmonijos bei gyvybingumo. Apžvelgsime tokio jogų maitinimosi priežastis ir patarsime, kaip subalansuoti maistą ir sveikai maitintis. Jogai maitinasi paprastai, bet naudoja natūralius produktus. Saulės, oro, žemės ir vandens sąjunga sukuria žemės vaisius – pupas, daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, grūdus.

|

Dhijana (meditacija)

Perpilant aliejų iš vieno indo į kitą, stebime nenutraukiamą aliejaus tėkmę. Kada susikaupimo tėkmė nepertraukiama – susiformuoja būsena Dhijana (meditacija). Kaip lemputės siūlelis įkaista ir šivečia nuo nepertraukiamos elektros srovės, taip ir Dhijana apšviečia Jogo protą. Jo kūnas, kvėpavimas, jausmai, protas, sąmonė ir ego – viskas susijungia stebėjimo objekte – Visatos Dvasioje. Jis būna neapibudinamoje sąmonės būklėje. Dingsta visi jausmai ir pasilieka tik vienintelis Aukščiausios Dievybės jutimas. Tarsi žaibo blyksnį, Jogas mato Šviesą sklindančią iš už žemės ir dangaus ribų. Jis mato Šviesą švytinčią nuosavoje širdyje. Jis tampa Šviesa kaip pačiam sau, taip ir kitiems.

|

Pratimų rinkinys nugaros lankstumui padidinti

Viena iš pagrindinių sveiko kūno prielaidų (po sveiko maisto) yra lankstus stuburas – tai jaunystės matas. Apatinės nugaros dalies skausmai ir viršutinės nugaros dalies (sprando) bloga savijauta yra dažniausi pagyvenusių žmonių nusiskundimai. Geriausia juos pašalinti paprastais kasdieniniais pratimais. Aišku, nereikai tikėtis skausmų išnykimo akimirksniu – pasiseks tik nuolat ir kasdien mankštinantis. Efektai: Šių pratimų seka pereina stuburu iš apačios į viršų ir paveikia visus stuburo slenkstelius, o energijos centrai “pamaitinami” iš Kundalini srautų. Stuburo fliuidų judėjimas pagyvinamas, o tai padidina psichinės veiklos tyrumą. Padidėja “gyvybingumas”, užtikrinama nugaros skausmų prevencija, sumažinamos įtampos ir išlaikomas jaunas ir lankstus stuburas.

|

Gaivi versmė – atsipalaidavimas

Mūsų kūno ir proto būsenos artimai susijusios. Jei jūsų raumenys atpalaiduoti – toks ir protas. Kai protas neramus, tai ir kūnas kenčia. Visi poelgiai pirmiausia kyla prote. Jis gavęs impulsą, kuris įspėja apie reakciją, siunčia pranešimą per nervus raumenims susitraukti. Šiuolaikinio pasaulio grūstyje ir triūkšme protas nuolat bombarduojamas impulsais. Dauguma žmonių netgi miegodami lieka fizinės ir psichinės įtampos būsenoje. Kiekvienas turime savo silpnas vietas – sukaustytą žandikaulį, raukšlėtą kaktą, sustingusį sprandą Tai ne tik sukelia nepatogumų, bet ir nusiurbia milžiniškus energijos kiekius, sukelia nuovargį, bei sveikatos sutrikimus..

|

Samadhi

Visa visybė – tai Brahmanas. Mokinys gerbia Jį kaip tai – iš kur jis pats atsirado, kaip tai – kuo pats kvėpuoja, kaip tai – kame jis pats ištirpsta. Siela, būdama mažesnė net už garstyčios grūdą ir didesnė už dangų, randasi širdies gilumoje. Ji talpina savyje visus veiksmus ir visus norus. Mokinys įžengia į Ją. Tada jutimas “aš” ir “mano” dingsta, kadangi kūno, proto ir intelekto veikla sustoja, kaip tai būna giliame sapne.Tada Jogas pasiekia tikrąją Jogą. Pas jį liko tik tiesos ir neapsakomo džiaugsmo sąvokos pergyvenimai. Ši ramybė didesnė už bet kokį suvokimą. Protas negali surasti žodžių šios būsenos apibudinimui, o liežuvis negali ištarti jų. Lygindami šiuos pergyvenimus su kitais pergyvenimais, Išminčiai sako: “Neti! Neti!” (“Ne tai! Ne tai!”) Tokią būseną galima išreikšti tik giliausiu tylėjimu. Jogas atsiskyrė nuo materialaus pasaulio ir paniro į Amžinybę. Pažystantysis (subjektas) ir pažinus (objektas) tampa vienu tarsi kamfora ir ugnis.

|

Klasikinės jogos sistema

Pilniausiai jogos filosofinę sistemą kūrinyje “Joga sutra” (dar žinoma “Patandžali sutros” vardu) išdėstė Patandžalis maždaug antrame amžiuje pr.m.e. Ši sistema laikoma klasikine jogos sistema. Joga – tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Tai savęs pažinimo būdas. Jogos tikslas – individualiai sąmonei susivienyti su kosmine sąmone. Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Jogos mokymą sudaro keletas susijungimo su pasauline dvasia būdų. Tai hatha, radža, krija, karma, džniana, bhakti, laja ir mantra jogos. Hatha jogai priklauso fiziniai ir kvėpavimo pratimai. Krija joga – dorovingumo kelias. Karma joga – veiklos joga, tobulumo viršūnių pasiekimas neegoistiniu, visiems naudingu darbu.

|

Asanų praktika

Tik patys patirdami asanų poveikį, galime suprasti ir jų prasmę. Asanos – tai statinės pozos, atliekamos iš lėto ir susikaupus, derinant judesį su giliu kvėpavimu pilvu. Šie švelnūs judesiai ne tik pažadina sąmoningumą ir kūno kontrolę, bet veikia ir dvasią – išlaisvina nuo baimių ir padeda išsiugdyti pasitikėjimą bei proto aiškumą. Baigiantis jogos užsiėmimui pasijusite atsipalaidavę ir pilni energijos – visai kitaip, nei po kitokių fizinių pratimų, kurie sukelia nuovargį. Yra trys kiekvienos asanos stadijos – įėjimas, buvimas ir išėjimas. Asana veikia, kol jūs išlaikote pozą – patyręs jogas išbūna pozoje nejudėdamas kelias valandas. Pozos metu stenkitės išlikti ramus ir kvėpuokite lėtai ir giliai, sutelkę mintis.