Archives for Drakonai

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 5

kažkodėl nedegė nė vienas deglas. Netoli menės durų jis prigludo prie sienos, atsargiai ištraukė šaką, buvusią lentoje ir įsiklausė. Svetimšaliai nemiegojo… - Rytoj mes susitiksime su šventikais, – pasigirdo storas vieno iš pasiuntinių balsas, tikriausiai to tylenio džermino, kurio vardo…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 26

- Nieko, jau nieko… Gali skubėti – bet nebespėsi! Per vėlu – žmonės jau kyla! Nebeparduosi savo šalies, nebenupirks jos stori Ijūnijos pirkliai, nemindys kareivių batai! Spausk sidabrinius į kumštį ir skuosk kuo toliau, nes kai rūstis išsiverš – degsi…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 15

"Pasakoti ką?", nustebęs Dringio žvilgsnis susidūrė su žioruojančiomis Aldrikio akimis ir pašiurpo: atrodė, kad žynio kaukolės gelmėse dega Pikuolio ugnis, tiek ten driekėsi niūrios rausvos tamsos. O gal tai tik blyksėjo gaisro, regimo pro langą, atšvaitai? Milda drebančia ranka nusibraukė…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 4

apgyvendina Ledakalnio ledo rūmuose, kuriose jos jiems dainas dainuoja ir šokius šoka, kad nebūtų liūdna šiluma rūpintis. Taip iki šios dienos… - Štai kaip… - nutęsė pasiuntinys. - O nelikus žiemos suklestėjo Aukštija, - tęsė juokdarys, - žemės ir sodai…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 25

- Nešam… - sumurmėjo. “Vat taip išdėčiau, iškločiau visą tiesą šitiems niekšams į akis”, mintyse virė, “Ir vis tiek, būčiau privalėjęs juos išgelbėti. Ir kokio galo tas gražuolis nusprogo”, braukdamas prakaitą ir giliai savyje nurijęs pyktį slinko toliau. Vartų švytėjimas…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 14

- Oho! – šūktelėjo abu kartu: ten, kur turėjo būti Ledakalnis, akiračio pakraštyje žioravo raudona pašvaistė, kilo į dangų juodų dūmų stulpai. Šiaip ne taip Marius išsiropštė ant kranto. Šlapias, iškankintas, pavargęs. Bet poilsiui laiko nebuvo – reikėjo ieškoti kelio…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 3

Bet grasintojas visiems atrodė toks bejėgiškas, kad jo pyktis tik dar labiau skatino kvatojimą, o juokui kiek aprimus kunigaikštis Dringis sušuko: - Bajore, pats norėjai pokšto, pokštą ir gavai, nėra ko pykti… Švęskit, sveteliai, žiemos nebus! Trumputis patyliukais sumurmėjo: “Kai…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 24

Marius smalsiai dairėsi – dabar jis turėjo gerokai daugiau ir ramesnio laiko, nei anąsyk. Olos skliautai, sienos buvo aukštos, lygios, tarytum išrėžtos kokiu nors aštriu daiktu ir labai priminė urvą, kuriame jis susitiko su ketvirtuoju Drūkšių saugotoju, apie kurį taip…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 13

“Šit kaip, nepatinka…”, piktdžiugiškai spėjo pagalvoti Marius, dar kartelį mėgindamas timptelėti, bet slidžią ataugą vandenyje net tvirtai suimti buvo ne juokas. Be to - ir kitos ataugos nelaukė: besimuistantį juokdarį jos puolė su dvigubu aršumu. “Mirk, šlykštyne”, šįsyk į mėginimą…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 2

- Paklausyk, varliau, ji tau, rūpūžgalvi, ne sužadėtinė, aš tave jau kartą numečiau nuo šieno kūgio, kai nepadoriais juokeliais gundei mano dukrą, pagailėjau, nepribaigiau kaip žiurkiūkščio, aš tave jau sykį išspyriau iš mano dukros lovos, kai norėjai jai atimti garbę,…
Plačiau >>