Problema: meilė mokytojui
|

Problema: meilė mokytojui

Meilė įsiveržė į paauglės Virginijos gyvenimą ir viską “sujaukė” – keturiolikmetė įsimylėjo savo biologijos mokytoją… Gyvenimas tapo kančia, slapta iliuzija: “Mokykloje stengiausi jį pamatyti kasdien. Klasės berniukai man tapo nebeįdomūs: jie dar tokie vaikai…”. Virginija ėmė itin domėtis biologija, lyg kitų pamokų ir nebūtų. Paklausus, kaip sekasi, dažniausiai buvo galima išgirsti vieną ir tą patį atsakymą: “Koks puikus tas biologijos mokytojas. Jis viską žino. Jis toks protingas. O koks jis vyriškas…”. Vieną dieną tėvai pastebėjo, kad jų dukra pasikeitė: ji jau nebe ta maža, nerūpestinga, be perstojo čiauškanti ar žaidžianti su lėlėmis mergaitė, o ištįsusi ir nusiminusi paauglė, kuri gali staiga užsiplieksti, kai kas nors ima jai patarinėti, kuri vis daugiau laiko stypso prie veidrodžio, kuri ėmė vengti bendrauti su klasės mergaitėmis ir berniukais, sėdi namuose ir nebėgioja į vakarėlius, apskritai tapo “kitokia”… Pagaliau tėvai išsigąsta: “Negi dukra įsimylėjo už save 15-ka metų vyresnį vyrą, ir dar – mokytoją. Negali būti!” Deja, taip gali atsitikti kiekvienai paauglei. Tuomet labai sunku būna tiek kenčiančiai dukrai, tiek išgyvenantiems tėvams, kurie tik ir galvoja, kad jų patiklia, naivia mergaite norima pasinaudoti. Yra tėvų, manančių, kad jų vaikams negali būti blogų dienų – jie negali būti liūdni, nelaimingi, nusiminę. Tačiau iš tiesų vaikams, o ypač paaugliams, tenka įveikti daugybę nesėkmių. Viena iš mokykloje pasitaikančių problemų – nesėkminga meilė… mokytojui.

Apie meilę ir išsiskyrimą…

Apie meilę ir išsiskyrimą…

Sunku pasakyti, kas žmones šiais laikais taip traukia gyventi kartu. Anksčiau jau rašėme, jog seniau žmonės negyveno poromis, susitikdavo tik lytiškai santykiauti. Vėliau ilgus šimtmečius buvo skiepijamas noras (ir būtinumas) gyventi dviese, santykiauti tik su vienu partneriu. Moteriai psichologiškai, moraliai ir finansiškai buvo stengiamasi įdiegti, jog ji priklausoma nuo vyro. Greičiausiai nuo tų laikų ir liko noras ištekėti, vesti ir sukurti šeimą. Teoriškai – šeima yra pati geriausia vieta motinystės instinktui realizuoti, t.y. pagimdyti ir užauginti vaikus. Tačiau praktiškai yra daug išsiskyrusių šeimų, kai vaikas dažniausiai lieka su motina. Tai nėra gerai, bet vargu ar būtų geriau, jei nepasitenkinimo ir neapykantos vienas kitam kupini sutuoktiniai toliau gyventų kartu. Taigi šeimos darna dažnai lieka tik svajonė… Kiekvienam žmogui natūralu rinktis tinkamiausią porą. Vieni turi didesnį pasirinkimą, kiti mažesnį. Bet nemažai merginų daliai nepavyksta sutikti tinkamo vyro. Kodėl? Dabartinis jaunimas mažai apie tai galvoja. Tiesiog džiaugiasi neribota seksualine laisve nuo pat paauglystės. Noras būti šiuolaikiškoms skatina merginas nusileisti vaikinų geismams. Bet kai amžius ima artėti prie trisdešimties, neišvengiamai kyla vienatvės problema. Trisdešimties metų sveiki, normalūs vyrai paprastai yra vedę, o viengungiai neretai turi asmenybės, bendravimo, seksologinių ar sveikatos problemų. Taigi draugystė su vedusiu vyru, pabėgimas nuo vienatvės pas gerą žmogų kai kurioms merginoms yra išeitis.