Meilė ir religija
Kad savyje išugdyt tikrąją meilę, jei nori pasiekti aukštą buvimo laipsnį, kuriuo yra meilės būsena, reikės ilgų kruopščių ir nesuskaičiuojamų pastangų save švarint. į meilę atsitiktinai nepateksi! Meilė nėra vien biologinis potraukis, ar jausmas. Anaiptol! Ištarti žodį “myliu” ir žodį “tikrai myliu” – tai tokie vienas kitam tolimi poliai, kaip š. ir p. Tikroji meilė reikalauja, kad asmuo būtų pilnoje harmonijoje su savimi ir su visais, su kuriais kontaktuoji. Ji reikalauja, kad asmuo būtų vidiniai stiprus ir blaivus.Visa tai, ką asmuo bjauroja savo mintimis, elgsena, veiksmais, visa, ką jis gadina, darko, žaloja – rodo, kad jame meilės nėra nei kruopelės. Meilės esmė yra ta, kad ji niekada nėra izoliuota. Ji niekada nieko neskaldo ir nedarko, o priešingai. Meilė jungia, meilė vienija. Meilė, tai pažinimo aktas ir kultūra, pasiskleidžianti visuose žmogaus sielos kapiliaruose. Šis aktas, ši kultūra padeda įsijausti į pačią giliausią kito žmogaus esmę. Šis aktas, ši meilės dovana pasireiškia savo kūno atidavimu kitam lyt. suart. metu. Šis suartėjimas iššaukia tobulą dvasinę būtybių vienybę, iš kurios abiejuose partneriuose gimsta naujų jėgų siekti gyvenimo pilnatvei ir palaimai.