Dievas sukūrė žmogų sugebantį kalbėti todėl, kad galėtume bendrauti. Kalbos pagalba mes mokomės, sužinome, susipažįstame, išreiškiame savo rūpesčius, nuotaikas, džiaugsmus, pergyvenimus, it t.t. Paulius sako, jei mūsų kalboje nėra meilės, tai mūsų kalba panaši į metalo žvangėjimą. Žmogaus kalba, kuri bendraujant keikia, niekina, žemina, ignoruoja pašnekovą yra bjauri šneka. Visiškai nesvarbu, kad tas žmogus yra išsilavinęs, baigęs, kad ir 10 universitetų, žino šimtus kalbų, netgi žino antgamtines kalbas. Jo kalba, kaip metalo žvangėjimas. Kalba be tikrosios meilės yra tuščia kalba....
Šeima yra labai svarbi ir svari visuomenės dalis, jos pamatas, kuris įtakoja mūsų sveikatą ir gerbūvį. Todėl labai svarbu branginti šeimas, stengtis, kad meilė neišblėstų… Poros bendravimo, santuokos pradžioje paprastai netrūksta meilės, švelnumo, aistros ir intymumo, tačiau kai prasideda sunkumai, kurie anksčiau ar vėliau yra neišvengiami, malonios akimirkos užmirštamos, pasipila barniai ir kyla nesantaika. Ar pažinote savo šeimą? Dažnai norėdami pašalinti įtampa, Jūs susitaikote, bet tik paviršutiniškai, stengdamiesi neliesti, neanalizuoti priežasčių, keliančių nesantaiką. Tačiau problemas būtina įvardinti, priimti ir išspręsti, kitaip anksčiau ar...
Prieš penkiolika, o gal net dvylika metų, jei kas būtų pasakęs, jog jausiu akmenis ir kalbėsiuosi su jais - būčiau nusijuokusi, numojusi ranka, o gal net palaikiusi tą žmogų nenormaliu. Dabar sakau, jog tas, kuris sako "akmeninė širdis", manydamas "kieta, šalta, žiauri širdis", labai klysta. Jis tiesiog nepažįsta akmens. Kiekvienas jų turi savo charakterį, savo gyvenimą, savo Dvasią. Jie milijonus, milijardus metų formuojasi savo terpėje. Jų gyvenimas - tai visa, kas vyksta su jais. Jų istorijoje įrašyta visa tos vietos, kurioje jie formavosi,...
Jūs demonstruojate savo sąmoningą! nenorą tapatintis su tuo, kas negatyvaus yra Jūsų horoskope ir, indų supratimu, neatsisakydami mokytojo pagalbos bei siekdami didesnės harmonijos su Visata, iš anksto susikuriate geresnes partnerystės sąlygas galimame kitame įsikūnijime. Nuteikiate save taip pat psichologiškai pozityviai, t.y. iš savo pusės Jūs padarėte viską, ką šiuo metu galėjote, nelaukėte stebuklų tik iš kito žmogaus, o ir pats (pati) neatmetėte jokių priemonių ir jomis naudojotės. Tai vėliau krizės atveju nuramina sąžinę ir apsaugo nuo pavojingos savigraužos, esą "per mažai pasistengiau bendros...
Dažnai atsitinka taip, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai apskritai nustoja bučiuotis, arba bučiuojasi labai retai. Tai gali būti signalas apie blėstančią aistrą. Bučiniai – nepaprastai svarbi preliudijos į meilės žaidimus dalis, nes bučiuojantis sužadinami itin malonūs pojūčiai, galintys padėti paversti Jūsų meilės žaidimus labai smagiais. Patys spalvingiausi ir yra erotiniai bučiniai. Senovės indai teigia, kad nėra vietų, kurių nederėtų bučiuoti – kiekviena mylimojo kūno vietelė tiesiog laukia, kol bus Jūsų pabučiuota. Moteris patirs ypač daug malonumo,jei bučiuosite jai krūtis, kaklą, pečius, ausų...
„Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia“. Net nežinau, kodėl man kilo noras pradėti šį rašinį tokiais nuostabiais apaštalo Pauliaus žodžiais. Gal todėl,...
Jovitą pažįstami ir artimieji kartais pavadina vieniša moterimi. To ji klaikiai nemėgsta, todėl visada atsikerta: – Aš ne vieniša, o laisva. Greičiausiai taip ir yra. Telefonas jos bute skamba pernelyg dažnai, draugės atvirai kalba, kad Jovitos draugija joms daug įdomesnė nei kitos pramogos, draugų vyrų ji taip pat turi: su vienu – į teatrą, su kitu – šiaip kur nors pasėdėti, apie gyvenimą pasišnekėti. Turbūt yra ir kitų vyrų, ne draugų, tačiau Jovita apie juos nemėgsta pasakoti ir tik retkarčiais ištaria miglotą frazę,...
Moterys, kurios jau žino, ką reiškia būti paliktoms, dažnai bijo vėl pradėti vaikščioti į pasimatymus, išsisukinėja nuo kvietimų ir nuolat ieško įtikinamų pasiteisinimų. “Garbingiausia” tokio atsisakymo priežastis, beje, joms atrodo darbas. Anot psichologų, gydant sudaužytą širdį išties patartina atliekamą energiją skirti darbui. Kita vertus, neturi apsiriboti tik darbu ir plušėti iki išsekimo, nes netrukus pasijusi pernelyg atsiribojusi nuo žmonių, — o tai jau labai blogai. Psichologai tokiu atveju siūlo keisti nusistovėjusią kasdienybę. Pagalvok, ką dabar veiki tuo laiku, kurį seniau leisdavai bendraudama su...
Vienu iš tokių mažiau nagrinėtų Salomėjos Nėries gyvenimo epizodų yra jos santykiai su Jonu Grinium (1902-1980) – bendramoksliu Lietuvos universitete 1924-1926 metais, vėliau – žinomu meno ir literatūros kritiku, publicistu, dramaturgu. Šį stygių lėmė ideologinės priežastys, nes J. Griniaus, 1944-aisiais patyrusio politinio emigranto dalią, darbai ir vardas tarybinėje Lietuvoje nebuvo toleruojami, o jei ir minimi – tai tik negatyvia prasme. V. Aleknos darbai pastaraisiais dešimtmečiais palaipsniui įvesdino J. Griniaus figūrą į S. Nėries gyvenimo ir kūrybos kontekstą. Iš S. Nėries “Raštų” tritomio, V....
Kiekviena esame išsaugojusios prisiminimą, kurio neištrynė laikas. Kartais be galo giliai paslėptą. Kai mus apima liūdesys, pagalvojame: o kaip Jis atrodo dabar? Kaip būtų susiklostęs gyvenimas su Juo? O kas, jei gyvenimas vėl sukryžiuotų mūsų kelius?.. Kartais metams bėgant vis labiau Jo ilgimės galvodamos: "Su Juo tikrai būčiau laimingesnė". Arba apie seną meilę prisimename, tvarkydamos stalčius - aptikusios pageltusių nuotraukų ar laiškų. Ir staiga sutinkame vyrą, kurį kadaise labai mylėjome. Kaip pasibaigs mūsų sentimentali kelionė į praeitį? Dainora neskubėjo į kursų atidarymą, nes...
