Paklauskite jų: kaip vyrai išreiškia savo meilę?
|

Paklauskite jų: kaip vyrai išreiškia savo meilę?

Mes draugaujame jau 6 mėnesius. Kartu praleidžiame daug laiko (net ir naktimis) ir dažnai diskutuojame apie savo gyvenimus. Kad ir kaip būtų, jis visdar nėra pasakęs man, kad myli, ir aš pradedu nerimauti. Aš dar nesu mačiusi jo šeimos, tačiau pažįstu artimiausius draugus ir drauges. Žinau, kad jis man jaučia prieraišumą. Tai akivaizdu, bet ar tai meilė, ar jis tiesiog puikiai žino, kaip elgtis su moterimis? Kaip aš galiu tai pamatyti? Kaip vyrai demonstruoja savo meilę? Jums atrodo, kad esate mylima, tačiau pakalbėkime apie tai, kaip vyrai parodo, kad myli. Vyrai tikrai myli, tačiau… interpretuoja meilę kitaip nei moterys. Trumpai tariant, vyrai meilę išreiškia veiksmais, o ne žodžiais. Daugelis vyrų labai atsargiai elgiasi su pažadais ir įsipareigojimais. Taigi, tai, kas atrodo paprastai – tik trys žodžiai – vaikinui gali skambėti kaip labai rimta rizika. Ir rizikuoja jis tol, kol jaučiasi pažeidžiamas ir nepasiruošęs atsakyti tuo pačiu. Ir aš asmeniškai galiu pridurti, kad meilė gali mane versti jaustis nepatogiai, kelti baimę ir emocijas, kurios gali būti stipresnės nei šiuo metu galiu pakelti. Vaikinui, kuris pripratęs pats valdyti savo gyvenimą, emocijas, likimą, tai gali atrodyti nesuprantama ir didelė problema.

Viltis ir meilė – stipriausios šeimą jungiančios gijos
|

Viltis ir meilė – stipriausios šeimą jungiančios gijos

„Gali eiti kažin kiek vingiuotais keliais ir manyti, kad esi labai toli nuo visko, kas tau artima, ir netikėtai atsitrenkti į vieną pažįstamą skiautelę.“ (p. 213) „Nematomas kalnas“ – Urugvajiečių kilmės JAV rašytojos Carolinos de Robertis pirmasis romanas, pasakojantis apie trijų kartų moterų likimus, jų ryžtą ir drąsą kabinantis į gyvenimą Lotynų Amerikai reikšmingu istoriniu periodu. Istorija pradedama XX amžiaus pradžioje, kai Urugvajaus kaimelyje dingsta naujagimė, ir tik po metų mergaitė visiškai sveika randama medyje, todėl jai išrenkamas vardas – Pacharita („mažasis paukštelis“), ir baigiama Salomėjos, Pacharitos anūkės, laišku savo dukteriai. Atrodytų, kad pasakojimą dar būtų galima tęsti: romaną sudaro trijų moterų gyvenimai, kruopščiai į lentynėles suguldyti atskiruose skyriuose (Pacharita, Eva, Salomėja), tačiau galima būtų pridėti ir ketvirtąjį – pasakojimą apie Viktoriją, ketvirtąją šeimos moterį, bet autorė to nedaro. Toks pasirinkimas nestebina – romaną sudaro 462 puslapiai, kurių užtenka papasakoti istorijai apie nepaprastai tvirtą šeimos moterų ryšį. Kiekviena jų – stipri, tikinti, daranti ryžtingus sprendimus, dažnai – nepriklausanti nuo vyrų, kurie vaizduojami kaip įžūlūs… bevaliai. Moterys stebina savo drąsa: viena jų atsisako asmeninių interesų ir kovoja dėl tautos ateities, kita – savo gyvenimo partnere pasirenka kirpėją, kuri, pasirodo, pasidariusi lyties keitimo operaciją beveik iškart po kadaise kartu praleistos nakties. Romanas stebina ne tik ryškiais personažais, bet ir nepaprastu jautrumu pasakojant apie šeimos santykius, kurie dažnai nutrūksta, bet net praėjus daugeliui metų gali vėl sutvirtėti. „Nematomas kalnas“ – tarsi riba, skirianti žmones, kartais sėdinčius visai greta vienas kito: „Koks lygus juodu skiriančio stalo paviršius. Rodos, toks kietas… Ir tereikia vieno kirvio smūgio, visai netikėto, kad jis persiskirtų, kad jo dalys išlakstytų į skirtingas puses.“ (p. 75)

Vyrų mintys apie moteris
|

Vyrų mintys apie moteris

1 Comment

Kur moteris yra – tylos nėra. (R. Rolanas)
Dvaras be moterų – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. (Šv. Pranciškus)

Moteris – geriausia mokykla diplomatams. (I. Šeinius)
Gera moteris ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. (V. Kliučevskis)

Moteriška logika: tarp mūsų viskas baigta, nors nieko ir nebuvo. (A. Katkus)
Liaudis, kaip ir moterys, mėgsta, kad tie, kurie ją valdo, būtų stiprūs. (H. de Balzakas)

Jei moteris trokšta karjeros, ji turi galvoti taip, kaip vyras, elgtis – kaip ledi, o dirbti – kaip arklys. (A. Katkus)
Kiekviena moteris turi galvą skrybėlei, pirštus – žiedams, rankas – pirštinaitėms, o širdį – visiems… (I. Krylovas)

Ko moteris nori – to Dievas nori. (J. Gėtė)
Moteris, kaip ir pinigas, eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… (E. Zola)

Keturios meilės – prisirišimas, draugystė, Erotas ir artimo meilė
|

Keturios meilės – prisirišimas, draugystė, Erotas ir artimo meilė

Tik labai įžūlus ir paikas kūrinys drįstų stoti prieš savo Kūrėją ir pasigristi: “Aš ne koks elgeta. Myliu tave be jokio išskaičiavimo”. Tie, kurie mylėdami Dievą labiausia priartėja prie meilės kaip dovanos, netrukus, o gal net tą pačią akimirką drauge su užeigos šeimininku mušasi į krūtinę ir deda savo neturtą Jam po kojomis. Ir Dievui tai tinka. Jono sakinį apie tai, kad Dievas yra Meilė, mano galvoje seniai atvėrė šiuolaikinio rašytojo Deniso de Rougemonto pastaba, jog “meilė liaujasi buvusi demonu tik tada, kai ji liaujasi buvusi dievu”; žinoma, šią pastabą galima performuluoti taip: “tampa demonu, vos tik tapusi dievu”. Tokia atsvara man atrodo būtina savisaugai. Jei ją pamiršime, teiginys, kad Dievas yra Meilė, gali nejučiomius persiversti ir pradėti reikšti ką kita: kad meilė yra Dievas. Pavydas būdingas visoms meilės atmainoms, beveik visiems santykiams. Prisirišimo pavydas glaudžiai susijęs su pasitikėjimu senais ir pažįstamais dalykais. Taip pat su tuo, kad prisirišimui absolučiai, arba santykinai, nesvarbi vadinamoji įvertinamoji meilė. Mes visai nenorime, kad “mieli seni veidai” taptų gražesni ar gudresni, kad mūsų senuosius įpročius pakeistų nauji, nors ir geresni, kad senų juokų ir interesų vietą užimtų jaudinančios naujovės. Permainos kelia gresmę prisirišimui.

Meilės rezervuaras
|

Meilės rezervuaras

Žodis „meilė” anglų kalboje yra pats svarbiausias ir… sukelia daugiausia sumaišties. Ir netikintys, ir religingi mąstytojai sutinka, jog meilė yra mūsų gyvenimo pagrindas. Sakoma, kad meilė yra stebuklinga ir dėl jos sukasi šis pasaulis. Tūkstančiai knygų, dainų, žurnalų ir filmų mirga šiuo žodžiu. Daugybėje filosofijų ir teologijų meilei skiriama iškili vieta. Krikščioniškojo tikėjimo Įkūrėjas taip pat norėjo, kad meilė būtų išskirtinis Jo pasekėjų bruožas: Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus (Jn 13, 35). Psichologai padarė išvadą, jog žmogaus pagrindinis emocinis poreikis yra jaustis mylimam. Dėl meilės mes įkopiame į viršukalnes, perplaukiame jūras, pereiname dykumas ir ištveriame didžiausius sunkumus. Be meilės kalnai tampa neįveikiami, jūros – neperplaukiamos, dykumos – nepereinamos, o sunkumai – gyvenimo tragedijos. Krikščionių apaštalas pagonims Paulius išaukštino meilę, nurodydamas, kad visi žmogaus pasiekimai, neįkvėpti meilės, galiausiai tėra tuštybė. Jis padarė išvadą, kad žmogiškosios dramos paskutiniame veiksme išliks tik trys personažai – tikėjimas, viltis ir meilė <...>, bet didžiausia iš jų yra meilė (1 Kor 13, 13). Jei sutinkame, kad žodis „meilė” įsitvirtinęs žmonių bendruomenėje istoriškai ir dabartyje, turime taip pat pritarti, kad tai daugiausia painiavos keliantis žodis. Mes jį naudojame tūkstančiui tikslų. Sakome: „Aš myliu šunis”, o sulig kitu atsikvėpimu ištariame: „Aš myliu savo mamą”. Mes kalbame apie mylimą – mėgstamą veiklą: plaukimą, slidinėjimą, medžioklę. Mylime, tiksliau, mėgstame daiktus: maistą, automobilius, namus. Mylime ir gyvūnus: šunis, kates, net sraiges. Mes mylime gamtą: medžius, žolę, gėles ir orą. Mylime žmones: mamą, tėvą, sūnų, dukrą, žmoną, vyrą, draugus. Mes netgi įsimylime pačią meilę.

Meilė, atverianti širdį
|

Meilė, atverianti širdį

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės. Katalikų Bažnyčios Katekizme rašoma: „Santuokos sakramento malonė skirta tobulinti sutuoktinių meilei.“ Paskui priduriama: „…ir mylėti vienas kitą nežemiška, švelnia ir gilia meile.“ Toliau pabrėžiama šios sąjungos reikšmė: santuokinė meilė apima visą žmogaus esybę – kūniškumą ir instinktus, jausmų ir emocijų jėgą, dvasios ir valios troškimus; ši sąjunga tokia be galo artima, kad sutuoktiniai tampa ne tik vienu kūnu, bet ir viena širdimi bei siela. Šiuo siekiu Dievas mums ir vėl suteikia tokią didžią galimybę, kad prieš kurią nublanksta visi maži mūsų troškimai; ji į visumą sujungia visus žmogiškosios esybės elementus, kurie, kaip jau minėjome, yra pagrindas laimei pasiekti. Dieviškoji malonė siekia apimti visą žmogaus esybę: protą, valią, siekius, kūną ir sielą. Ši nepaprastai sudėtinga žmogiška savastis ir prisiima meilės ryšį. Šv. Chosemarija mokėjo mylėti kiekviena širdies skaidula ir kiekvienu sielos virptelėjimu. Jo kilni aistra buvo tokia stipri, kad kartais jam neleisdavo užmigti. Dievas jo sielą sukūrė didesnę už kitų, kad joje tilptų jo dukterys ir sūnūs, Bažnyčia ir visa žmonija. Papasakosime vieną ir daugybės nutikimų. Sykį rytą koridoriuje jis sutiko vieną savo vaikų, gydytoją, ir šis jo paklausė, ar tąnakt gerai išsimiegojęs. Užuot atsakęs, šv. Chosemarija jam patikėjo paslaptį: „Aš jus visus taip myliu, kad visada galvoju apie kurį iš savo vaikų. Myliu jus tėvo, motinos… ir močiutės širdimi! Kartais mano mintyse kyla sumaištis: nebežinau, ko turi reikalauti tėvas, ką suprasti motina ir ką leisti močiutė.“

Mylimiausios G. dainos apie meilę
|

Mylimiausios G. dainos apie meilę

Jeigu šiandien tave ištiko meilė ir tu nerandi žodžių jai išreikšti, pasinaudok G. muzikinės redakcijos sudarytu geriausiu dainų apie meilę sąrašu. Siųsk mylimam žmogui “youtube” klipus, mp3, lyg savo pateik kitų eiles apie meilę. Juk visa tai vardan kilnaus tikslo – gražesnės, didesnės ir laimingesnės Lietuvos. Love Will Tear Us Apart – Joy Division. Daina apie tai, kaip turi saugoti meilę, o jei negali – ji perplėš judu per pusę. All Is Full Of Love – Bjork. Ši daina mane nuginkluoja kiekvieną kartą, kai ją girdžiu. Ir žmonėms, kurie desperatiškai ieško meilės, jos neranda ir net nusivylę teigia, kad jos nėra, tegaliu dar ir dar kartą pasiūlyti įsiklausyti į šios dainos žodžius. Nothing Compares 2 U – Sinead O’Connor. Daina, kurioje praktiškai nėra instrumentuotės, o tyras, bet užtikrintas moteriškas vokalas nesileidžia į jokius kompromisus. There Is A light That Never Goes Out – The Smiths. Daina apie tai, kaip ir kodėl gera mirti šalia mylimo žmogaus. I Just Can’t Help Believing – Elvis Presley. C’mon, kokia meilės atmosfera be šito karaliaus ir be šitos dainos? Netikiu, kad ji įmanoma.

Ar naudingi seksualiniai mokytojų ir mokinių santykiai?
|

Ar naudingi seksualiniai mokytojų ir mokinių santykiai?

Šefyldo universiteto mokslininkai kalba, kad Didžioji Britanija turi atsisakyti pasenusių moralinių principų, kai kalbama apie mokytojų ir mokinių seksualinius santykius, ir pripažinti faktą, kad erotinė įtampa klasėje gerina pedagoginį procesą. Pedagogikos dėstytoja Petė Saiks parašė straipsnį, kuriame gina mokinių ir mokytojų santykius. Straipsnyje ponia Saiks pažymi, kad nėra teisinga mokinius visuomet laikyti aukomis, juk būtent jie inicijuoja artimesnius santykius, ir spėja, kad tarp mokytojų ir mokinių kasmet užsimezga apie 1500 romanų. Daktarė Saiks sako, kad ją visuomet domino santykiai, prasidėję mokyklos suole, kadangi ji pati ištekėjo už istorijos mokytojo, kurį įsimylėjo būdama 14-os. „Tik po dvejų metų, tą vakarą, kai jis įsidarbino kitoje mokykloje, mes prisipažinome vienas kitam meilę. Grįžusi į mokyklą po vasaros atostogų, aš jau buvau jo mergina“, – prisimena ponia Saiks. Ji tvirtina, kad meilės santykiai buvo ganėtinai paplitę jos mokykloje, kuri pasižymėjo liberalia tvarka ir niekas nevadino tai eksploatacijos forma. Jos straipsnis užrūstino vaikų teisių apsaugos organizacijas, kurios pavadino jos pažiūras geriausiu atveju ekscentriškomis.

Milda – meilės deivė
|

Milda – meilės deivė

Visų pirma, Milda nėra santuokos deivė. Ji globoja meilę tokią, kokia ji yra, visai nesvarbu, vedę žmonės ar ne. Meilė yra laisva, žmonės įsimyli nepriklausomai nuo bet kokių tabu, tradicijų, prietarų, socialinių, kultūrinių ar kitokių skirtumų. Vedybos, sutartys, ceremonijos ir visi kiti ritualai Mildai yra trečiaeilės neįdomios smulkmenos. Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti draugą ar gyvenimo partnerį. Žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė, tereikia užmiršti prietarus, draudimus bei davatkiškus įpročius, nustoti gėdytis savęs – savo išvaizdos, išsilavinimo, socialinės padėties ir, svarbiausia, savo jausmų bei paprašyti deivės pagalbos – ir Milda tikrai padės. Gegužinė – Mildos diena, įsimylėjėlių ir susidraugavimo šventė. Mildos šventė švenčiama gegužės 13-ąją. Tai diena, skirta meilei ir laisvei, kada savo baimes bei prietarus užmiršta netgi beviltiški slunkiai ir šventeivos. Mildos gegužinė – geriausia diena susipažinimui ir susidraugavimui, ją švenčiančius visus metus lydi ir globoja meilės deivė Milda.

Apie lietuvių Meilės deivę
|

Apie lietuvių Meilės deivę

Pavasaris poetų eilėse prasiskleidžia jausmų žiedais. Prabunda gamta, ir tarsi sugrįžta jaunystė… Įvairių tautų kultūrose būta pavasario švenčių, skirtų švelniems jausmams. Jas globodavo grožio, patrauklumo, meilės ir santuokos dievaitės: graikų Afroditė, egiptiečių Izidė, romėnų Venera. Amžini jų globojami ryšiai, tad ir pavasario meilingos šventės tebėra kalendoriuose. Lietuvoje kaskart vis populiaresnė darosi šv. Valentino diena. Atvežta žurnalistų iš Vakarų, triukšmingai žiniasklaidos išplatinta, gerokai reklamos sukomercinta, šventė jau beveik užgožė sovietmečio reliktą – Moters dieną, kovo 8-ąją. Tačiau šv. Valentino dienos tradicija yra kilusi viduramžių universitetuose, akademinio jaunimo tarpe, o dabar ir vaikai širdelėmis puošiasi. Kitados būta papročio rašyti jausmingus laiškelius išrinktajai, dabar mobiliuoju telefonu siunčiami standartiniai logotipai. Kultūros reiškiniuose taip visados atsitinka su skoliniais. Jie subanalinami, praranda savo giluminę esmę. O išties įdomu, ar lietuviai senovėje savojoje religinėje sistemoje turėjo deivę, globojusią patrauklumą, meilę, santykius tarp priešingų lyčių, santuoką? Žinoma, mitologinis pasaulis yra realiojo atspindys. Ir dangiškoji šeima yra idealusis modelis pasaulietinei. Taip yra visose pasaulio tautų religijose. Tikėtina, kad nebuvo kitaip ir baltiškos kilties tautų kultūroje.