Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus
|

Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus

Neįžengiamos Amazonės džiunglės nuo seno buvo įvairiausių gyvūnų karalija ir patikimas prieglobstis jos įstatymus gerbiančioms indėnų gentims. Tačiau laikai keičiasi ir į džiungles ima brautis civilizacija. Į Amazonės miškus plūsta baltieji naujakuriai, suvilioti Peru valdžios pažadų, aukso ieškotojai, naftos bendrovių atstovai ir įvairaus plauko perėjūnai. Prieš kelias dešimtis metų su mylima žmona iš kalnų kaimelio į Amazonės kraštą geresnio gyvenimo ieškoti atvyko, o sulaukęs senatvės nedideliame Idilijaus miestuke apsigyveno ir Antonijus Chosė Bolivaras Proanjas – mielas, bet užsispyręs žmogus, mėgstantis skaityti „labai liūdnus romanus, kuriuose daug kenčiama dėl meilės, bet pabaiga būtinai laiminga“. Pasitaręs su tokios literatūros eksperte Chosefina iš pakrantės viešnamio, knygų jam atplukdo miestelio siaubas – dantistas Rubikundas Loačaminas. Antonijus Chosė Bolivaras gerbia kaimynystėje įsikūrusius indėnus šuarus, išmokiusius pažinti Amazonės miškus ir jų įstatymus. Tačiau ne visų atėjūnų elgesys draugiškas džiunglėms bei jų gyventojams. Ir džiunglės ima jiems keršyti…

Tema: meilės šėlas
|

Tema: meilės šėlas

Jis – Joachimas Frydrichas (Friedrich). Ji Hortenzė Ulrich (Ullrich). Jis nuolat važinėja ir skaito savo knygas uoliai stengdamasis kuo dažniau aplankyti savo šeimą Botrope. Ji gyvena Brėmene ir veltui stengiasi išauklėti du nepaklusnius šunis, dvi padūkėles dukras paaugles, o kartais net savo vyrą. Abu rašytojus sieja tik jų kūrinių populiarumas ir humoro jausmas. O ši knyga buvo sukurta kai, Hortenzės Ulrich elektroninį laišką per klaidą gavo Joachimas Frydrichas. Jis BerryBlue. Ji – PinkMuffin. Jis tėvų kavinėje nešioja močiutėms grietinėlės tortus. Ji – išlepinta kilmingų ir turtingų tėvų duktė. Šių paauglių niekas nesieja. Bet juodu susipažįsta per elektroninius laiškus ir patiria pamišėliškiausių nuotykių, nors nė karto taip ir nesusitinka. Galų gale abu sutaria pasimatyti, bet tada viskas susipainioja: BerryBlue suima policija, o PinkMuffin pagrobia keršto apimta mokslininkė. Dar dingsta neįkainojamas paveikslas, privatus detektyvas ir dvi kiaulės. Ir tai tik visų nuotykių pradžia… „Laiškų romanas, kuriame įvykiai pamažėle vis greitėja, atsiranda vis daugiau įtampos ir humoro. Veiksmas įsisiūbuoja, o tokie keisti privatūs detektyvai kaip Kūlhartas žavi kiekvieno paauglio vaizduotę.“

|

Sesučių Dašvud meilės paslaptys

Būkite pažįstami – sesutės Dašvud: Elė – praktiškai mąstanti mergaitė. Tai kodėl jos mintys dieną naktį seka paskui Bleiką? Jos tarsi nematomu siūlu pririštos prie to bjauriausios pamotės numylėtinio sūnėno, Elei neprieinamo vaikino. Ebė – pagrindinė šeimos dramų veikėja ir būsimoji tikro teatro scenos žvaigždė, tvirtai įsitikinusi savo sėkme. Ji įsimyli Hanterį – karštakošį, lengvabūdišką jauną vyrą, vietos politikų šeimos atžalą. O rokeris Nikas karštai pamilsta Ebę. Jis – neslepiantis savo romantiškos sielos vaikinas. Džordžė – jauniausioji sesutė, tikra padauža. Berniukai jai tik draugai arba varžovai… Tačiau tik tol, kol vienas jų ima žiūrėti į ją kitokiomis akimis… Sesutės Dašvud neteko labai brangių namų. Jos buvo priverstos persikelti į mažytį pajūrio kaimelį. Netrukus sesutės patiria tai, apie ką tik svajodavo. Naujieji namai tampa vieta, kurioje visai nelauktai joms atsiskleidžia meilės paslaptys. Šie slėpiniai sušildo liūdinčias sesučių širdis ir nugiedrina naujų namų padangę.

Meilė, seksas ir kiti melai
|

Meilė, seksas ir kiti melai

Kodėl jie negali vienas be kito, bet nesugeba taikiai gyventi kartu? Sąžiningojo ir Negailestingosios slapyvardžiais pasivadinę žinomi populiariosios dalykinės literatūros autoriai drąsiai apnuogina savo požiūrį į vyro ir moters santykius. Jie bendrauja elektroniniais laiškais visiškai anonimiškai, tad nesivaržydami provokuoja vienas kitą atvirauti pačiomis jautriausiomis ir pikantiškiausiomis temomis. Šis intymus ir nuoširdus dialogas gali padėti suprasti, kodėl dažnai sakoma: „nesutapo charakteriai”. O šmaikščios ironijos prisodrintas tekstas leis į viską pažvelgti paprasčiau. Jei kyla klausimas, ar jums dar reikalingas tas vyrukas, kuris užmigo ant sofos su televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu rankoje ir tuščiu alaus buteliu ant kelių, reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. Knarkiantis tipas su bulvių traškučių trupiniais lūpų kampučiuose yra tas pats, kuris pačioje pradžioje jums buvo toks patrauklus, kad darėt tai su juo beveik kiekvienoje tinkamesnėje vietoje.

Vyrai myli šypsančias moteris
|

Vyrai myli šypsančias moteris

„Kai tam tikras vyras pažiūri į moterį tam tikru žvilgsniu – joje suvirpa kažkokia nenusakoma styga. Panašiai kažkas tiesiog pabunda vyro viduje, kai moteris nusišypso arba nusijuokia tam tikru būdu, arba paprasčiausiai netyčia prisiliečia prie jo. Tą nenusakomą kažką galima paaiškinti: vyras susijaudina, kai moters švytėjimas padeda pasijusti vyriškesniu; moteris susijaudina, kai vyro dėmesingumas padeda pasijusti moteriškesne.“ (258 p.) „Tai, kas įgalina moterį sužadinti geriausias vyro savybes, galima apibūdinti viena fraze: moteriškas švytėjimas. Moteris, skleidžianti moteriškumo spindulius, paprastai įkūnija tris esmines moters savybes: ji ori, palanki ir jautri. Būtent šios trys savybės stipriausiai traukia vyrus.“ (260 p.) „Pirmoji savybė, suteikianti moteriai didžiausią patrauklumą, – tai savo vertės suvokimas.“ „Jaučianti savo vertę moteris neabejoja, kad aplinkiniams ji rūpi, kad jie jai palankūs. Ji nesijaučia vieniša. Ji jaučia draugų, artimųjų ir vyriškių paramą.“ (262 p.) „Jei kas nors negerbia tokios moters, ji per daug neima į širdį, bet nutraukia pažintį. Ji suvokia, kad yra nusipelniusi to, ko jai reikia, ir taktiškai mėgina gauti tai kitu būdu.“ „Savo vertės jautimas – tai elgsena, rodanti, kad jūs visada gaunate tai, ko norite, ir kaip tik šią akimirką esate pakeliui į tikslą.“ „Kai moteris jaučia savo vertę, parama ateina savaime.“ (263 p.)

Meilės įstatymai
|

Meilės įstatymai

Dievas yra meilės pilnatvė, krosnis, liepsnojanti dėl savo kūrinių. Mums turėtų rūpėti žmonės, kuriems nešame Evangeliją. Mes neturime melstis už ligonius, norėdami pamatyti stebuklą. Dievas neužsiima šou bizniu. Jis neatėjo į žemę siekdamas pripažinimo. Jei Jis siekė būti pripažintas, tai Jam nepavyko: vietoje pripažinimo iš savo klausytojų Jis tegavo vinį. Dievas sukūrė medžius, o žmonės nuplėšė visą jų grožį ir padarė iš jų bjaurų kryžių, kad galėtų išstatyti Jį savo patyčioms. Jis sukūrė žmogų, tarp žmonių – ir Judą Iskarijotą. Medį, ant kurio Jį pakabino, geležį, kuria Jį perdūrė, Judą, kuris Jį išdavė, – Jis sutvėrė juos, nors labai gerai žinojo, kam jie bus panaudoti. Tačiau Jis vis vien sukūrė medžius ir geležį dėl žmogaus, nepaisydamas to, kiek Jam pačiam tai kainuos. Jo motyvai turėtų tapti mūsų motyvais. Tai įmanoma, nes Dievo meilė išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią. Jis myli mus, kad mes mylėtume kitus. Už mūsų tarnavimo gali slypėti netinkami motyvai. Galiausiai mūsų darbas bus ištirtas ugnimi, ir tai, ką darėme skatinami savanaudiškumo, bus šienas, medis ir šiaudai, o tai, kas įkvėpta meilės, bus sidabras, auksas ir brangakmeniai.

Kaip iškoduoti vyrų meilės SMS?
|

Kaip iškoduoti vyrų meilės SMS?

Jei moterys nusiimtų rožinius akinius, kuriuos užsideda pažinties ar meilės romano pradžioje ir paanalizuotų SMS tekstukus, gaunamus iš naujo gerbėjo, sužinotų apie jį kai ką įdomaus. Vis daugiau vyrų (beje, kaip ir moterų) SMS žinutėmis flirtuoja, prisipažįsta, kad myli, praneša nutraukiantys santykius ar net išsisukinėja ir meluoja. Tokio populiaraus bendravimo pagrindinė priežastis ta, kad siuntėjas pirmiausiai išsivaduoja iš būtinybės išreikšti savo žodžius mimika ar gestais, o kita – turi galimybės neskubėdamas suformuluoti savo mintis. Tačiau nepaisant visokių „povandeninių srovių“, vis dėlto galima padaryti kai kurias išvadas. SMS žinutę, prasidedančią žodžiais „miela“ „mažyte“, „vaikeli“ ar net „vienintele“, labai patogu siųsti visoms iš eilės. Todėl nereikėtų dėti didelių vilčių į vyrą, kuris taip kreipiasi į merginas ar moteris. O jei vyras ir moteris kolkas „tiesiog pažįstami“, bet jis kreipiasi į ją tik maloniniu vardu, tai greičiausiai bus sėkmingai praktikuojantis mergišius, žiūrintis į moterį greičiau kaip į sekso objektą, o ne turinčią savo galvą ant pečių asmenybę. Tokie vyrai stengiasi apsukti galvas visoms jų kelyje pasitaikančioms moterims. Dėl viso pikto. Todėl reikėtų būti atsargesnėmis, nes jų tikslas – vien noras įrodyti savo vyriškumą ir dar kartą realizuoti savo ambicijas.

Išlaisvinti mylėti
|

Išlaisvinti mylėti

Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems. Juk visas įstatymas išsipildo viename žodyje: „Mylėk savo artimą kaip save patį”. Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, saugokitės, kad nebūtumėte vienas kito praryti! (Gal 5, 13-15). Vienas labiausiai trikdančių sakinių Biblijoje skamba taip: Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos (1 Kor 13, 3). Tai mus trikdo, nes Jėzus sako: Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda (Jn 15, 13) ir moko, kad turime mylėti savo priešus bei daryti gera tiems, kurie mūsų nekenčia, laiminti tuos, kurie mus persekioja ir dovanai duoti prašančiam (Lk 6, 27-30). Tačiau laiško Galatams 5 skyriuje Paulius kalba, kad įmanoma viską atiduoti, net savo gyvybę paaukoti, bet tai daryti ne iš meilės. Gali paaukoti viską, ką turi, ir amžinai pražūti.

Vyrai myli kitaip (I dalis)
|

Vyrai myli kitaip (I dalis)

Sunkiausia šiam pasaulyje išreikšti begalinę moters meilę. Ji nuoširdi ir užjaučianti, kantri ir pamokanti, dosni ir saldi. Besąlyginė. Tikra. Jeigu jūs esate jos vyras, ji pereis vandenį ir kalnus dėl jūsų, nesvarbu kokius beprotiškus dalykus padarėte ar pasakėte, nesvarbu kiek jai prireiks laiko ir pastangų. Jei jūs esate jos vyras, ji jus padrąsina kai nesiseka, laiko jums už rankos kai sergate, palaiko jus nepaisant to, kad pasielgėte netinkamai. Tokia yra moters meilė – jai negalioja laiko, logikos dėsniai. Ji nepaiso netinkamų aplinkybių. Tačiau vyrų meilė yra kitokia ir būtent šiame straipsnyje norime pristatyti tris bruožus, pagal kuriuos galima atskirti vyro meilę. Remiamės nuostabia Styvo Harvėjaus (Steve Harvey) parašyta knyga “Ko nori vyrai”, kurią išleido “Alma Littera” leidykla. Paklauskite bet kurios moters, kokios meilės ji nori iš vyro. Atsakymas bus maždaug toks: “Aš noriu įsiklausančio ir protingo, linksmo ir romantiško, jautraus ir gerų manierų, ir, visų svarbiausia, palaikančio. Noriu, kad jis žiūrėtų man į akis ir sakytų, kad aš graži. Noriu, kad jis verktų, kai kas nors susižeidžia, kuris myli vaikus ir gyvūnus, kuris susiplauna lėkštes nepasakytas. Ir jeigu jis dar turėtų nuostabų kūną ir daug pinigų ir gražius batus be įbrėžimų, tuomet būtų puiku.”

Subtili ir simbolinė meilė tautosakoje
|

Subtili ir simbolinė meilė tautosakoje

Nuo seno žinoma, ką simbolizuoja rūta, tačiau mes net nenutuokiame, kiek dar paslėptų minčių yra mūsų tautosakoje. Paskutiniąja Knygų mugės diena sugūžėję pasidžiaugti žmonės begales kartų varstė konferencijų salės, kurioje turėjo vykti renginys „Erotika mūsų gyvenime“, duris. Jie lyg netyčiomis užklysdavo, tačiau pamatę ant stalo gulinčią knygą raudonais viršeliais „Erotika tautosakoje“ nusukdavo žvilgsnį ir išeidavo. Mes vis dar vengiame apie tai kalbėti garsiai, bet gal ne veltui sakoma, jog bijome to, ko nesuprantame. Mes dažnai žavimės tautosakos unikalumu, skambumu, dainingumu bei ritmingumu, kartais šyptelime supratę paslėptą mintį senolių dainos posme, bet apie tai nekalbame, nediskutuojame. Daivai Šeškauskaitei tautosaka, papročiai, apeigos, senasis tikėjimas tapo gyvenimo dalimi, kai pradėjo dainuoti lietuvių liaudies dainas ir groti įvairiais muzikos instrumentais. Nejučiomis ji įsiklausė į dainų žodžius ir pradėjo analizuoti jų reikšmę – taip gimė knygos idėja. „Dainų tekstai mums, dainuojantiems, dažnai sukelia šypseną, tačiau mes niekuomet nesame apie tai kalbėję“, – teigia etnologė, supratusi, jog tylėti daugiau nebegali. Pašnekovė pabrėžia, kad tai yra labai plati ir įvairiapusiška tema, todėl mes turime suprasti, jog tai yra mūsų tautos vertybės, kurias reikia iškelti, o ne slėpti. D. Šeškauskaitė jautėsi pasirengusi tyrinėti ir analizuoti šią sritį, ji išmoko pastebėti bei sekti simbolius ir suprato, jog jei ji nepadarys šio darbo, padarys kažkas kitas.