Mokslas apie meilę

Nors Valentino diena jau praėjo, kalbėti apie Meilę nėra vėlu. Kodėl? Nes kartais Ji būna tokia „pop‘sinė“, kad nekalbėti apie Ją – tas pats, kas būti aklam, o kartais Ji tokia tikra, kad tylėjimas atrodytų bausmė sau pačiam. Tad apie Meilę… Sakoma, kad Ji gydo nuo visų ligų. Tikėti ar ne? Nuoširdžiai mylintis pasakytų, jog tai – šventa teisybė. Tas, kuris nusivylęs arba kenčia išsiskyrimą, neigtų Jos veiksmingumą. Abejingų būti tiesiog negali. Nes tokiu būdu nepelnytai jie baustų patys save. Sakoma, kad Meilė duoda sparnus svajonėms. Veikiausiai tai tiesa. Netikite? O pabandykite įsimylėti. Štai tada ir pažiūrėsime, kas buvo teisus. Sakoma, kad Meilė nuginkluoja niūras mintis. Teisybė. Iš Meilės pilve skraidantys drugeliai – puikus ginklas prieš visų rūšių depresijas. Sakoma, kad Meilė aptemdo protą. Štai šiuo klausimu išteisinti Meilės ir negalima. Taip, bent jau kuriam laikui ir bent jau dalinai tikrai aptemdo protą. O ką dar daro Meilė? Kartais skaudina, kai nesulauki atsako. Kartais pravirkdo, kai suabejojama Jos tvirtumu. Ir kartais Meilė miršta, kai Ji nepuoselėjama. O mokslininkai, išlindę iš už kalno kolbų, teigia, kad žmogaus smegenų veiklos tyrimai įrodė, jog įsimylėjęs žmogus nebegali kritikuoti savo partnerio, net jeigu mato trūkumų. Ir jau nuo senų laikų tai vadinama „akla meile“. Mokslas paneigia mitą, kad Meilė „išgaruoja“ po keliolikos mėnesių ar kelerių metų, o po jų lieka tik prisirišimas. Ne. Tyrimais įrodyta, kad egzistuoja Tikra Meilė.

Аmerikiečių psichologas Arthuras Aaronas paaiškino įsimylėjimo būseną iš mokslinio taško. Specialisto tvirtinimu, meilę galima drąsiai lyginti su narkotikais arba šokoladu, rašo „News of the World“. Mokslininkas atlikęs tyrimą išsiaiškino, kad įsimylėjimo būsena veikia žmogaus smegenis taip pat, kaip ir kokainas arba didelis kiekis šokolado. Kai moteris ar vyras žiūri į savo mylimo žmogaus fotografiją, jų smegenyse padaugėja dopamino. Būtent ši medžiaga atsakinga už malonumą ir perdirbama žmogaus organizme tada, kai, pavyzdžiui, vienas yra bučiuojamas ar glamonėjamas kito mylimo žmogaus. Таip pat, kai žmogus yra įsimylėjęs, jo kraujyje padidėja oksitocino ir vazopresino hormonų lygis, kurie atsakingi už emocinio ryšio tarp įsimylėjėlių formavimą. Beje, neseniai kitas atliktas tyrimas parodė, kad meilė nemiršta, kai išblėsta aistra tarp partnerių, kaip buvo manoma anksčiau, o gyvena dar ilgus metus. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. porų ir po 20 bendro gyvenimo metų jaučia vienas kitam tokį pat jausmą ir aistrą, kaip ir pažinties pradžioje. Vienintelis skirtumas, kad pora, pragyvenusi kartu daug metų, nebejaučia nerimo.

Mokslininkai išsiaiškino, kad jausmas, kuris vadinasi meilė, labiau būdingas dailiosios lyties atstovėms nei vyrams. Be to, paaiškėjo, kad moterys gali patirti tikrą meilę tik vieną vienintelį kartą gyvenime, o visi kiti intymūs ryšiai – tai tik trumpalaikiai susižavėjimai, seksualinė trauka bei banalus prisirišimas, rašo thelondonpaper.com. Kas dėl vyrų, tai jie gali įsimylėti 5-8 kartus per gyvenimą. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad moterų genuose – siekis sukurti tvirtą šeimą ir išsaugoti ją, o vyrų – stiprus instinktas daugintis. Tyrinėtojai taip pat išsiaiškino, kad net labiausiai romantiški ir stiprūs jausmai negali tęstis ilgiau nei ketverius metus. Dėl visko „kalti“ tie patys genai.