Romantiška meilė

Neseniai pradėjau laisvalaikiu per jūtūbą žiūrėti savo vaikystės serialą “Candy Candy”. Tikriausiai daugelis jį prisiminsite. Beveik visi mano sutikti bendraamžiai vaikai tuo metu su susidomėjimu sekė, kas gi bus, ir iš klausos bandė pamėgdžioti tą pradžioje skambančią dainelę. Tiesą sakant, kai po daugelio metų su kambarioke susiradom šitą dainelę, perklausiau ją jau mokėdama japoniškai ir vis tiek nieko nesupratau, o skiemenimis užrašyti subtitrai irgi nieko nepadėjo. Galiausiai, su žodynu išsivertusi keletą esminių žodžių, pradėjau pagauti esmę. “Candy Candy” tinka ir mažiems vaikams, ir suaugusiems. Vaikystėje mums patikdavo piešti rožes, didžiaakius riestanosius personažus, puošnias sukneles ir žirgus. Dabar gi šis serialas man įdomus keliais lygmenimis. Visų pirma, tai labai subtili į egzotišką amerikietišką ir britišką apvalkalą įvyniota japoniškos visuomenės kritika. Nė nesistengta kultūriškai išversti kreipinių, nusilenkimų ir pan. Griežtos taisyklės mokykloje, kasdieniame gyvenime ryškus žmonių rangavimas pagal turtą (kažkaip įtartina, kad XX a. pr. JAV klestėtų toks aristokratizmas), kartų problemos ir viską sumaišantis karas… Akivaizdžiai siekiama, kad vaikai išmoktų žiūrėti anapus taisyklių, įpročių ir visuomenės suskirstytų kategorijų. Taip pat, nors ir didelė dalis visos istorijos sukasi aplink romantišką meilę, mokoma “nepakabinti” viso gyvenimo ant jos. Romantiška meilė yra ne tik trapi, bet ir nepakankama asmenybei atsiskleisti. Pagrindinė animacinio serialo idėja – kiekvienas turi atrasti savo kelią, o tas kelias jau aplips ir kitais svarbiais dalykais: draugais, mylimaisiais, namais ir t.t.

Išskirdami žmogų iš visos gyvosios gamtos, dažnai jį pavadiname socialine būtybe. Taip pabrėžiame tarpasmeninių santykių svarbą tiek žmogaus asmenybės, tiek pačios visuomenės raidai. Bene aukščiausia žmogiškumo išraiška – visaverčiai meilės ir draugystės santykiai, kurių sąmoningai pradedame siekti jau paauglystėje. Pabandykime akimirką įsivaizduoti ištuštėjusias miesto gatves. Išties vaizduotėje atsiveria kraupus iš kino ekranų bei fantastinių romanų pažįstamas išnykusios civilizacijos paveikslas. Be to, beveik visi žmogų apibūdinantys žodžiai įgyja prasmę tik tada, kai suvokiamas aiškus individo santykis su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, motinos nebūtų be vaiko, mokinio – be mokytojo, gydytojo – be paciento. Net tokie vertinamojo pobūdžio epitetai kaip geras, blogas, gražus netenka savo reikšmės, jeigu jais apibūdinamo asmens nelyginame su kitais. Tikroji žmogiškumo esmė atsiskleidžia asmens santykiuose su kitais žmonėmis. Kiekvienas mūsų užimame tam tikrą vietą nematomame socialiniame tinkle, kuriame kasdien susiduriame su daugybe tarpasmeninių sąveikų. Daugelio tiesiog neįsisąmoniname, nors be tų, dažnai mums net nepažįstamų žmonių išgyventi vargu ar galėtume. Pati tobuliausia tarpasmeninių santykių forma – meilė ir draugystė. Daugelis teoretikų tik sąlygiškai atskiria šiuos žmonių santykių tipus, nes kiekvienoje tikroje draugystėje atrasime ir meilės elementų, o ideali meilė neįsivaizduojama be draugystės.

Biblijoje aprašyta ne tik daug istorinių įvykių, bet ir romantiškų nutikimų. Abraomą ir Sarą siejo stiprus meilės ryšys. Patriarchas nepaliko jos per tuos ilgus nevaisingumo metus. Iš tikrųjų tai Sara primygtinai siūlė Abraomui imti sau žmona Hagarą. Meilės ryšys tarp Abraomo ir Saros buvo stiprus. Pradžios knygos skyrius, kuriame aprašyta tolima Abraomo tarno kelionė surasti Izaokui žmoną, yra ilgas. Tai dar vienas įkvėptas meilės pasakojimas. Kitas meilės pasakojimas, kuriam skirta nemažai vietos Biblijoje, tai pasakojimas apie Jokūbą ir Rachelę. Trumpai, Jokūbas impulsyviai ir šiltai reagavo į Rachelę. Kito pavyzdžio, kad vyras bučiuotų moterį prieš santuoką, Šventajame Rašte nėra, išskyrus Giesmių giesmės knygą. Ir atsižvelkime į tai, kad Dievas yra Šventojo Rašto autorius, ir Pradžios knyga buvo parašyta Jo įkvėpimu, tuomet Dievas yra romantikas, nes Jis įtraukė šį meilės pasakojimą ir šį bučinį į Bibliją. (Žr. Pr 29.) (Jei rašytumėte istorinę knygą, apimančią tūkstančius metų, įskaitant žmonijos kilmę ir jos nuopuolį, kodėl įtrauktumėte šią romantišką detalę?) Per istorinį periodą, aprašytą Pradžios knygoje, turi būti daug laiko tarpų. Vis dėlto, Dievas įkvėpė rašiusius Bibliją, kad šie šilti meilės pasakojimai būtų įtraukti.