Mama ir vaikas

Kad sumažintų vaikų maisto alergijas, motinoms kai kada patariama vengti valgyti tam tikrus maisto produktus laktacijos periodu. Dešimties metų tęstinėse studijose Švedijos mokslininkai tyrė alergijos paplitimą tarpe vaikų, kurių motinos žindymo laikotarpiu laikėsi įvairių mitybos apribojimų. Vienoje grupėje moterys nevartojo kiaušinių, karvės pieno arba žuvies pirmuosius tris laktacijos mėnesius. Kitos grupės moterys nepaisė jokių mitybos apribojimų. Rezultatai parodė, kad abiejose grupėse alerginiai simptomai buvo sutinkami vienodai dažnai – tarp grupių nebuvo didelio skirtumo. Taip buvo vertinant ir maisto, ir aplinkos alergenus. Taip pat nebuvo E imunoglobulino lygio skirtumo kūdikių kraujyje abiejose grupėse. Buvo apibendrinta, kad rezultatai neremia bendros rekomendacijos vengti alergiją sukeliančių maisto produktų laktacijos laikotarpiu.

Išimtinis žindymas iki šešių mėnesių amžiaus yra optimaliausiais kūdikių maitinimo būdas. Tačiau tai yra neįprasta net tose kultūrose, kur žindymas yra paplitęs. Norėdami išsiaiškinti mamų su ta pačia patirtimi konsultavimo poveikį išimtinam žindymui, tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu motinos buvo atsitiktiniu būdu suskirstytos į grupes, kurse buvo konsultuojama skirtingą laiką. Vienoje grupėje motinos buvo konsultuotos tris kartus, o kitoje – šešis kartus, o kontrolinė grupė nebuvo konsultuota visai. Nėščiųjų konsultavimas susidėjo iš aiškinimo apie žindymo privalumus, apie padėties parinkimą žindant, galima problemas ir jų sprendimo būdų. Pirmą kartą pagimdžiusių motinų konsultavimas apėmė tinkamo žindymo būdo pasirinkimą, motinystės klausimus, informacijos teikimą ir socialinę paramą. Rezultatai parodė, kad po 3 mėnesių po gimdymo tebežindė išimtinai 67% moterų, kurias konsultavo 6 kartus, 50% moterų, kurias konsultavo 3 kartus ir 12% moterų iš kontrolinės grupės.

Siekdami įvertinti žindymo riziką ir naudą, tyrimui buvo parinktos šalys, kuriose didelis AIDS paplitimas. Pagrindinis rodiklis, parinktas tyrimo metu – kiek žindymas sumažina kūdikių ir mažų vaikų mirtingumą. Tirti 1980-1998 metų duomenys iš Brazilijos, Zambijos, Ganos, Pakistano, Filipinų ir Senegalo. Tyrimo metu buvo įvertintas apsauginis žindymo efektas pagal amžių, lytį, mirties priežastis ir motinos išsilavinimas iš vaikų iki 2 metų 1223 mirties atvejų. (Pirmoji gyvenimo savaitė neskaičiuojama). Nustatyta, jog apsauginis žindymo efektas mažėja pagal amžių. Šansų santykis: kūdikiams jaunesniems kaip 2 mėnesių amžiaus – 5.8%; 2-3 mėnesių amžiaus – 4.1%; 4-5 mėnesių amžiaus – 2.6%; 6-8 mėnesių amžiaus – 1.8%; 9-11 mėnesių amžiaus kūdikiams – 1.4%. Pirmuosius 6 mėnesius apsauga nuo diarėjos buvo 6.1% didesnė nei nuo ūmios respiracinės infekcijos (šansų santykis 2.4). Antrųjų metų mirčių santykis atitinkamai 1.6 ir 2.1. Žindymo dažnumas didesnis tarpe mažiau išsilavinusių motinų: žemą išsilavinimą turinčių motinų 0-5 mėnesių amžiaus kūdikių šansų santykis buvo 7.6% palyginti su aukštesnį išsilavinimą turinčių motinų – 3.5%.

Autoriai tyrė žindymo apsauginį poveikį prieš ūmia leukemiją ir limfomą kontrolinėje studijoje, lygindami 117 pacientų nuo 2 iki 14 matų amžiaus grupėje, kurie sirgo ūmia limfine leukemija, Hodgkinso ir non- Hodgkinso limfoma, su 117 vaikų tokio paties amžiaus, lyties ir priklausantiems tai pačiai etninei grupei. Sergančiųjų žindymo trukmės mediana buvo žymiai trumpesnė, negu kontrolinės grupės: atitinkamai 7 mėnesiai (ribos 0-23) ir 10 mėnesių (ribos 0-20). Žindymas iki 6 mėnesių, lyginant su žindymu ilgiau nei 6 mėnesius, tapo padidėjusiu veiksniu ūmiai leukemijai ir Hodgkinso ir non-Hodgkinso limfomai pasireikšti ( atitinkamai 2.47, 3.75 ir 4.06 karto). Atlikus analizę įvairiais būdais, žindymo trukmė išliko nepriklausomas prediktorius prieš piktybinę limfomą. Apibendrinant, žindymas ilgiau nei 6 mėnesius, gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje.

Siekdami nustatyti veiksnius susijusius su žindymo pradžia ir trukme, buvo atlikta 5213 pirmą kartą natūraliai gimdžiusių motinų apklausa telefonu ( nuo 4 iki 6 mėnesių po gimdymo). 75% atsakiusiųjų teigė, kad nors kiek žindė, o 75% iš tų pačių moterų žindė ilgiau nei 6 savaites. Įvairiai analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad žindymą įtakojo išsilavinimas, darbas, šeimyninė padėtis. Moterys, kurios buvo linkusios ilgiau žindyti, buvo lankiusios motinystės mokyklas, su kuriomis iki gimdymo buvo aptarti žindymo klausimai ir kurio po gimdymo buvo suteikta parama žindant. Žindymo trukmė ilgiau nei 6 savaites, buvo susijusi su išsilavinimu, padėtimi darbe ir tinkama informacija po gimdymo. Pagal šiuos pastebėjimus buvo pasiūlyta JAV skatinti žindymą, organizuojant mokymus ir paramą žindančioms.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti žinduko vartojimo įtaką žindymo trukmei. Atlikus tyrimą buvo pastebėtas ryšys tarp žindymo trukmės ir žinduko naudojimo dažnio. Kuo dažniau kūdikiui buvo siūlomas žindukas pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuo didesnė ankstyvo, t.y. ketvirtą mėnesį, nujunkymo rizika. Išvados: Žinduko naudojimas labai susijęs su ankstyvu nujunkymu net atlikus galimų painiojančių kintamųjų kontrolę. Kadangi žinduko vartojimas yra susijęs su ankstyvu kūdikio nujunkymu, jis neturėtų būti rekomenduojamas žindomiems kūdikiams.

Tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas devyniasdešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkomas. Buvo klausima telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę ir sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68%) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo šešios savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, linko savo kūdikius maitinti rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Dvyliktą savaitę motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo matu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio( kai vaikas gauna tik motinos pieną) ir dominuojančio(kai motinos pienas yra kūdikio raciono pagrindas) žindymo trukmę. Motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, linko kūdikius maitinti rečiau, todėl dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų efektyviai naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Pastarosios turėjo pasenusį, rigidišką požiūrį į žindymą, o tai didino atstumą tarp motinos ir kūdikio. Šis elgesys savo ruožtu buvo susijęs su padidintu savęs lyginimu su kitomis motinomis ir pasitikėjimo savimi trūkumu.

Keletas studijų nurodo, kad gimdymo metu naudoti medikamentai turi ypač reikšmingą įtaką žindymui. Tuo tarpu tėvams atkakliai teigiama, jog gimdymo metu naudojami medikamentai ir regioninė nejautra nedaro poveikio naujagimiui. Mokslinė literatūra ir tyrimai rodo, kad medikamentai panaudoti gimdymo metu dėl savo neurologinio poveikio rimtai sutrikdo naujagimio elgesį ir motinos bei kūdikio ryšių formavimąsi.