Kieto maisto jaunesniam nei 4 mėnesių kūdikiui duoti negalima, nes jo virškinimo sistema dar nėra tam pasirengusi, kietame maiste nėra kūdikiui būtinų maistinių medžiagų, o esamos įsisavinamos sunkiai. Be to, per ankstyvas primaitinimas kietu maistu siejamas su alerginėmis reakcijomis maistui. Įprastas laikas, kada kūdikiui reikėtų pradėti duoti ir kieto maisto, yra šeši mėnesiai, tačiau vaikutis yra unikalus, ir šis laikas gali ateiti šiek tiek anksčiau ar šiek tiek vėliau. Tikslių rekomendacijų klausk savo gydytojo. Nuo kokio maisto pradėti? Tiesa yra ta, kad...
Vien tik motinos pienu kūdikį reikia maitinti maždaug iki šešių jo gyvenimo mėnesių. Jei motina turi pakankamai pieno, kūdikis yra sveikas, gerai auga ir vystosi, pirmus šešis gyvenimo mėnesius motinos pienas pilnai patenkina kūdikio mitybinius poreikius. Žindomiems kūdikiams nebūtina duoti arbatų ar pasaldinto vandens. Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio, padidėjusiems žindomo ar pieno mišiniais maitinamo kūdikio mitybiniams poreikiams patenkinti, reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą: dygsta dantys, liežuvis automatiškai nestumia maisto iš burnos, skrandis geriau...
Dauguma šiuolaikinių mamų puikiausiai žino, kad jų naujagimiams motinos pienas yra tobulas maistas. Bet, deja, į motinos pieną žiūrima tik kaip į kūdikių maistą ir gėrimą. Taip, tai tiesa, bet yra ir kita tiesa, kuri šiuolaikinėje visuomenėje nėra minima: krūties čiulpimas kūdikiui yra būtinas bendraujant su mama. Daug specialistų: medikų, psichologų, konsultantų rekomenduoja mamoms atsisakyti viešpataujančio principo, kuriame naujagimis maitinamas pagal griežtą grafiką ir pataria įsiklausyti į kūdikio poreikius. Kaip gi yra iš tikrųjų? Reaguojame į kiekvieną kūdikio cyptelėjimą. Būtina suprasti, kad realus,...
Sveikatos pagrindas - sveika ir subalansuota mityba. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą, nes kūdikis nėra sumažinta suaugusio žmogaus kopija: mažylio organizmas funkcionuoja kitaip, jo apsauginės reakcijos yra silpnesnės, be to, kūdikis suvalgo santykinai daugiau maisto nei suaugusysis (skaičiuojant suvartojamo maisto kiekį svorio kilogramui). Taigi kūdikio maistas turi būti visavertis, subalansuotas ir ekologiškas. Mamai, auginančiai kūdikį, iškyla nemažai klausimų apie mitybą: kaip kūdikį maitinti, kada pradėti duoti papildomus produktus, po kiek duoti, kokie produktai tinka labiausiai ir kokie ne, kas geriau: ar...
Nuo šešių mėnesių pradėsi mažyliui duoti „kieto“ maisto. Tai naujas, įdomus ir svarbus mažylio gyvenimo etapas, kurio metu vaikas ne tik pratinsis prie naujo jam maisto, bet ir toliau mokysis sveikos mitybos pagrindų. Kas svarbu šiuo raidos etapu? Valgykite kartu su visa šeima. Žinoma, tai pavyks ne visada – jau vien dėl to, kad suaugusieji valgo rečiau. Tačiau kiek galite, stenkitės visi kartu susėsti prie stalo. Tam mažyliui nupirkite specialią maitinimo kėdutę, kad vaikas galėtų sėdėti prie bendro stalo kaip lygus su lygiais....
Konstitucijos 38-39 straipsniuose įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl valstybė įsipareigoja globoti šeimą, kuri augina vaikus. Ši Konstitucijoje įtvirtinta nuostata reiškia, kad auginanti vaikus šeima yra laikoma svarbiausiu visuomenės elementu. Įregistruota vaiko kilmė sukelia visas Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytas tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas. Įvaikintą vaiką ir įvaikintojus sieja tokios pačios teisės ir pareigos kaip vaiką bei jo biologinius tėvus. Įvaikinimas, neturėdamas biologinio pradmens, yra tam tikras juridinis veiksmas (faktas), kai vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui...
Žmones, pasiryžusius į šeimą priimti beglobius našlaičius, suteikti jiems namus, meilę ir šilumą, regis, turėtų ne tik gerbti aplinkiniai, bet ir vertinti valdžia, kuri tokiu atveju sutaupo valstybės biudžeto lėšų. Deja, kaip bus kalbama laidoje „Be grimo", dažnai būsimuosius įtėvius biurokratinis aparatas gerokai iškankina dvasiškai. Dabartinė įvaikinimo sistema ne tik nesuteikia tėvams galimybės pamatyti daugiau nei kelis vaikus ir pajusti tarpusavio ryšį, bet ir dažnai užtrunka neįtikėtinai ilgai, tiek, kad iš keturių mėnesių kūdikio pamestinukas užauga iki metų ir laiką leidžia ne jaukioje...
Lietuvoje pasiektas per pastaruosius dešimt metų didžiausias įvaikintų mažylių rekordas. Pernai lietuvių šeimos įvaikino ir savo namų šiluma pasidalino su 110 be tėvų globos likusių vaikų. Kaip praneša Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, praėjusį dešimtmetį tokių vaikų vidutiniškai buvo maždaug nuo 40 iki 90 per metus. Tiktai 2006-aisiais buvo įvaikinti 106 be tėvų globos likę vaikai, o 2008-aisiais - 101 vaikas. "Džiugu, kad ekonominis sunkmetis įvaikinimo Lietuvoje neigiamai nepaveikė. Augantis įvaikinusių šeimų skaičius, besikeičiantis požiūris į įvaikinimą ir norinčiųjų įvaikinti motyvacija bei...
Ūgtelėjusiems vaikų namų gyventojams beveik nelieka vilčių likti tėvynėje. Tačiau išvykę iš Lietuvos jie dingsta kaip į vandenį - užsieniečių šeimos, įsivaikinusios lietuvaičius per centrinę valstybės įvaikinimo instituciją, neprivalo teikti jokios informacijos. Toks kontrolės trūkumas kelia nerimą pareigūnams. Lietuvoje šeimos linkusios priglobti tik kūdikius, tuo metu užsieniečiai namų šiluma apgaubia ir vyresnius vaikus. Tačiau ar jie, šaukiami jau kitais vardais, laimingi ir kaip jiems sekasi svetur, dažniausiai nesužino nei jų artimieji, nei įvaikinimo procedūras atlikę mūsų krašto pareigūnai. Suklusti verčia informacija apie tai,...
Tuo metu tai turėjo atrodyti kaip gera mintis. Krikščionių grupė iš Aidaho „New Life Children's Refuge" nematė reikalo vargintis dėl dokumentų ar oficialaus leidimo, kai nusprendė 33 vaikus iš Haičio pervežti į Dominikos Respubliką, kur, matyt, tikėjosi įkurti vaikų namus. Įsiutę pareigūnai, pateikę kaltinimus pagrobimu, areštavo dešimt grupės narių (šie kaltinimus neigia). Pasirodė, kad daugelis vaikų turi šeimas. Panašus skandalas kilo 2007 m., kuomet prancūzų labdaros organizacijos „Zoé's Ark" darbuotojai buvo apkaltinti 103 vaikų iš Čado pagrobimu. Iš tariamų našlaičių iš Sudano valstybės...
