Sostinės klube – nauja Lotynų Amerikos šokių programa
| |

Sostinės klube – nauja Lotynų Amerikos šokių programa

Vasario 5 d. sostinės klube “Tango arena” argentinietis Eduardo Gimenezas pristatys savo naują programą “Latin Kabaret”. Paklaustas, kuo naujoji programa išsiskirs iš kitų latino stiliaus renginių, pašnekovas atsakė: “Fantazija. Mes parodysim tokį melą, kurio norisi klausyti ir gyventi pasakoje, nors giliai širdyje ir žinai, kad tai neteisybė. Tačiau tai ir yra paprasto pietiečio kasdienybė – čia gali būti kuo tik nori, žinoti viską ir jaustis pasaulio valdovu. Panašiai kaip kabarete, tik mes pasaką seksim uždegančiais salsa ir merenge šokio ritmais“. Pasak šeštus metus Lietuvoje gyvenančio E.Gimenezo, lietuvių susidomėjimas Lotynų Amerikos šokiais jam nekeistas. “Pietiečių gyvenime dominuoja emocijos – meilė, pyktis, aistra, neapykanta. Šie jausmai pažįstami kiekvienam, tiesiog šiltųjų kraštų gyventojai tai išgyvena daug ryškesnėmis spalvomis. Šiauriečiai gyvena taikydamiesi prie nuolat kintančio gyvenimo būdo; čia priimta neišsišokti ir bet kokia kaina vengti ryškesnių gyvenimo spalvų. Pietų Amerika jiems – tarsi pasaka, kurioje nors trumpam atsidurti slapta trokšta daugelis žmonių”, – teigė E. Gimenezas.

| | |

SHAMADAN – شمعدان

Egiptiečių tarmėje šio stiliaus pavadinimas skamba kaip – عواله -AWALEM (avalem). Pilnas pavadinimas – رقص الشمعدان – RAQS AL SHAMADAN (raks al šamadan) – šokis su žvakide. Nuo seno šis šokis Egipte šokamas vestuvėse, kai šokėja, nešanti ant galvos didelę išraižytą žvakidę, apšviečia jauniesiems kelią į laimingą vedybinį gyvenimą. Stulbina atskirų, vienas nuo kito izoliuotų, klubų, krūtinės judesių ir lengvo, minkšto žingsnio menas – juk žvakidė negali judėti. Atliekant šį šokį reikia labai apgalvoti kostiumo dizainą , kad jo nepadegti ir nesugadinti lašančiu vašku. Tradicinis šio stiliaus kostiumas – plačios kelnės ir trumpa palaidinė ar liemenėlė arba ilga suknelė su priglundančiu viršumi ir plačia apačia. Žvakidė – tai Shafikos, egiptiečių šokėjos gyvenančios XIX amžiuje, atradimas. Iki tol žvakes eidami prieš jaunuosius vestuvėse nešė vaikai, tai simbolizuodavo, kad vaikai tai ateitis, o žvakės – šviesa į ateitį.

| | |

Klube „Los patrankos“ – trečiasis Lietuvos go-go šokėjų čempionatas

2001 m. lapkričio mėnesį žinomas Lietuvos choreografas Kęstutis Baranauskas (grupė F.U.) suorganizavo pirmąjį Lietuvos go-go čempionatą, kurio prizininkai gavo galimybę atstovauti Lietuvą Europos ir pasaulio čempionatuose, – sakoma pranešime spaudai. Šį šeštadienį Kauno klube „Los patrankos“ įvyks trečiasis Lietuvos go-go šokėjų čempionatas. Tai jau trečiasis respublikinis go-go šokėjų čempionatas, organizuojamas Kauno klube „Los patrankos“. Šiuo renginiu siekiama suteikti lankytojams galimybę pamatyti geriausius Lietuvos šokėjus, pristatančius save specialiai šiam čempionatui paruošta programa ir apranga. Stebint kompetetingai komisijai dėl geriausiųjų titulo varžysis apie 30 Lietuvos (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir t.t.) šokėjų finalistų. Patiems šokėjams dalyvauti šiame čempionate yra ne tik prestižo reikalas, bet ir puiki galimybė tobulėti – įdomiausiai pasirodžiusiems šokėjams bus pasiūlytos darbo vietos „Los patrankos“ klube.

Startuoja pirmasis Lietuvoje šokio street dance konkursas
| |

Startuoja pirmasis Lietuvoje šokio street dance konkursas

Lapkričio 26 d. 17 val. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre prasideda pirmasis Lietuvoje street dance šokio stiliaus konkursas “Street action 04”. Renginio idėjos autorė ir konkurso organizatorė – viena iš street dance pradininkių Lietuvoje, LVJC šokių būrelio vadovė 19–metė Justė Mozolytė, tvirtinama pranešime spaudai. Lietuvoje rengiami keli modernaus šokio festivaliai, tačiau, anot Justės, šiuose festivaliuose street dance šokėjai jaučiasi kaip baltos varnos, kadangi tai visiškai naujas šokių stilius Lietuvoje. Tai ko gero ir yra svarbiausia “Street action” atsiradimo priežastis. Organizatorių teigimu, šis naujas, šiuolaikiškas ir madingas tarp jaunimo šokis – priemonė skatinanti jaunimo kūrybiškumą ir saviraišką. Judesių junginiai priklauso nuo šokėjo (choreografo) fantazijos. Idėjų konkurso rengėja sėmėsi iš pasaulio hiphopo festivalių, kuriuose ne kartą dalyvavo pati. “Street action 04” dalyvauja šokėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Akmenės ir kt. Konkurse šokėjų grupės, pristatydamos 2-4 minučių trukmės choreografines kompozicijas, varžysis dėl I, II ir III vietos dvejose amžiaus grupėse. Vertinant bus atsižvelgiama į šokio atlikimo techniką, originalumą, kostiumo, muzikos ir choreografijos derėjimą. Taip pat kiekvienoje amžiaus grupėje įsteigtos atskiros nominacijos “už originaliausią kostiumą”, “profesionaliausiai grupei”, “artistiškiausiai grupei”, “daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusiai grupei”.

| | | |

Urban Dance: Kai šokis- ne vien judesiai

Kažkas pasakys, kad šokis – tai plastiniai judesiai, atliekami pagal tam tikrą muziką. Iš dalies jis bus teisus, bet tik iš dalies. Šokis – tai saviraiškos būdas ir galimybė perduoti įvairius jausmus ir emocijas. Šokdamas tu valdai savo kūną, pats šokis valdo tave. Galų gale jis yra tai, kas domina ir žavi daugelį žmonių.Šio teiginio įrodymu tapo šokio čempionatas “Urban Dance”, patraukęs dėmesį visų neabejingų šokiui. Ne paslaptis, kad Break dance – tam tikra šiuolaikinio meno rūšis ir hip-hop‘as Lietuvoje tarp jaunimo yra viena populiariausių šokio krypčių. Būtent šiems stiliams ir buvo skirtas turnyras. Organizuoti tokio pobūdžio renginį turi žmonės, žinantys jaunimo skonį ir besidomintys šokiais.Tokie žmonės: buvęs šokėjas Audrius Jokubauskas – dabar gi šokių mokytojas ir įvairiausių renginių organizatorius, bei Andžejus Lavrinovičius – drabužių parduotuvės jaunimui “Urban cloth” direktorius. Jų idėjų ir darbo dėka šis turnyras įvyko, sėkmingai pratęsęs Break dance ir hip-hop‘o istoriją Lietuvoje. Yra žinoma, kad muzika užima svarbų vaidmenį ir turi tiesioginį poveikį šokėjų ir žiūrovų nuotaikai. Šį vakarą išsėdėti vienoje vietoje buvo sunku kiekvienam, esančiam salėje, kartais atrodė, kad visa publika susilieja viename šokyje. Viena iš priežasčių – žinomas ir daugelių mylimas Dj Mamania( G&G Sindikatas), kuris ir “aprūpino” visus šį vakarą gera puikios muzikos doze.

| | | |

Breiko Istorija

70-tujų pabaigoje juodujų Amerikos gyventojų muzika valdė “šetonas” vardu JAMES BROWN. Jo koncertai išsiskyrė originaliu virtuoziškumu, vokalų žaismu, bei šhokėjų išdarinėjamais triukais scenoje. Beje pats JAMES taipogi labai neblogai šoko. Visa tai primindavo čaotiška begiojima scenoje suderinta su beprotiškais rankų mostais. Publika buvo sužavėta ta naujove, dalis jaunujų gerbėju pradejo kopijuoti šokėjus, tuo pačiu atrasdama kažka naujo ir savito. Tai nebuvo tas šokis, kuri mes iprate matyti, kuriuo žavimes – tai buvo jo šaknys, jo pradžių pradžia. 70-tieji atneša muzika ir šokius iš tokių rajonų, kaip Bronx, kuri kažkada kolonizavo olandai. AFRIKA BAMBAATAA, KOOL HERC, SUGARHILL GANG, GRANDMASTER FLESH, COLD CRUSH BROTHERS bei dešimtys kitų imasi kurti ir populiarinti nauja kultūrą – HIP-HOP’a. Graffiti, kuri egzistavo ir ankščiau dabar randa nauja užouvėja, jaunos kultūros sudėtinių elementų šeimoje. Šimtai jaunų žmonių, prisimenančių JAMES BROWN’a, suvokia, kad jo šokis labai gerai susilieja su N.Y. žmoniu patefonais grojama muzika (Tuo metu būti DJ, reiške būti ir prodiuseriu). Jauni žmones šoko šoki, kuriam negalejo sugalvoti pavadinimo. Tačiau viena karta DJ KOOL HERC vešdamas savo tusovke šokantiems sušuko: “B-boys, a you ready ???” šis pavadinimas išliko iki šių dienų… Turėdami savo ir savo šokio pavadinimą, tuometiniai paaugliai užsiemė šio šokio tobulinimu ir vystimu.

| | | |

BREIKAS – Gimęs Gatvėje …

1986 metais per tuometinės Centrinės televizijos laidą “Rytinis paštas” retkarčiais matydavau Egidijų Sipavičių, kuris, akis paslėpęs po siaurais akiniais nuo saulės, imituodavo robotą ir dainuodavo “Breikas valdo mus lyg mašinas”. Po dvylikos metų kažkuriame sostinės kino teatre žiūrėjau prancūzų režisieriaus M.Kassovitzo superfilmą “Neapykanta” ir dar kartą neakivaizdžiai susidūriau su breiku. Kaip užkerėtas žiūrėjau tas keliolika sekundžių – Paryžiaus priemiesčio vaikai, šalia įėjimo į metro pasitiesę kartono lakštus ir pasistatę “nigerboksą”, išdarinėja kvapą gniaužiančius triukus. Pasirodo policininkai, visi išsibėgioja, tik užsimiršęs breikeris, vis sukasi ir sukasi ant galvos. Tai atrodė “kieta”. “Matai, Vakaruose breikas dar gyvas”, – pats sau nusistebėjau eidamas iš kino teatro. Šių metų pradžioje, užsukęs į hip hopo vakarėlį, supratau, kad suklydau. Breikas gyvas ir čia, Lietuvoje. Ir dar kaip! Kaip ir kur gimė breikas? Nežinia. Viena aišku, kalti amerikiečiai. Vieni šaltiniai pasakoja, kad kažką panašaus į kai kuriuos breiko judesius jau 3-ame dešimtmetyje išdarinėjo amerikiečių jūreiviai, kurie, įkalę romo, nevengdavo pastraksėti denyje. Kiti sako, kad breiko šaknų reikia ieškoti gerokai vėliau, šeštajame dešimtmetyje išpopuliarėjusiame šokyje “Good Foot” (šokio pavadinimui didžiulę reikšmę turėjo tokio pačio pavadinimo Jameso Browno, užsukdavusio nerealius šokius scenoje ir šalia jos, plokštelė).

| | | |

Šokantys Breiką

Naujosios Akmenės “Saulėtekio” vidurinės mokyklos breiko šokėjų būrelio narius moko jų vadovai (iš dešinės) Tomas Nojus, Mindaugas Petrulis bei jų bendramintis Olegas Gurjanovas iš Naujosios Akmenės “Santarvės” vidurinės mokyklos. Septyniolikmečiai Mindaugas Lakačiauskas, Tomas Nojus ir Mindaugas Petrulis, gyvenantys Alkiškių kaime, prieš trejus metus pradėjo mokytis breiko. Dabar jie rajone laikomi vieni iš geriausiai šokančių šiuo stiliumi. Vaikinams nepatarinėja specialistai, jie neturi kūno apsaugos priemonių, o įsigytas vienas kitas treniruočių įrankis prasti. Prieš trejus metus Tomas Nojus, Mindaugas Petrulis ir vėliau prie jų prisijungęs Mindaugas Lakačiauskas nusprendė šokti breiką, paprašė leisti to mokytis Alkiškių kultūros namuose. Mokėsi vien žiūrėdami breikerių pasirodymus per televiziją. Vaikinų tvirtinimu, pradžiai pakako turėti truputį jėgos, būti lanksčiam, gebėti išlaikyti kūno pusiausvyrą – panašiai kaip gimnastams. “Ir būtiniausiai turi norėti šokti, nes beveik po kiekvienos treniruotės ką nors skauda. Nuvarginti raumenys ar sutrenktas sąnarys, net nubrozdinimai – visa tai kankina”, – sakė M. Petrulis.