| | | |

LINFENG

Pirmosios nu/modern metal grupės iš Kauno LINFENG (jap. kalb. “tautos rūbai”) įkūrėjai – keturi kauniečiai: Karolis (Kafka), Giedrius (Jumbo), Mindaugas (No8) ir Tomas (Emperor). Tokia sudėtimi grupė susiformavo 2002 m. pradžioje, nors grupės senbūviai Giedrius (gitara) ir Mindaugas (būgnai), kartu muzikuoti pradėjo dar 1998 m. Startavę roko/metalo scenoje kaip grupė Overdrive, vėliau prikalbino prisijungti vieną geriausių Lietuvoje breikerių, MC turnyro prizininką, Karolį (vokalas) į grupę įnešusį RAP’o kultūros ir šiuolaikinio metalo ideologijos. Buvusi grupės sudėtis startavusi nuo heavy metal ir gotikos, buvo stipriai paveikta modernaus ir new metal’o, nusprendusi įnešti lietuviškų prieskonių ir apsigaubti egzotikos skraiste. 2002-ųjų liepą grupė įrašė visą savo penkiolikos dainų repertuarą, tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir vienos savo populiaresnės dainos pavadinimu “Nieko panašaus”. 2003 LINFENG kelis kartus pasirodė nacionalinėje televizijoje ir didžiojoje scenoje (kovo 11-ą Nepriklausomybės aikštėje). Laidoje “Būk artistas” pateko į pusfinalį, tačiau finalo nepasiekė, pritrūkus nedidelio kiekio balsų. 2003 balandžio mėnesį, jau antrą kartą LINFENG sudalyvavo didžiausiame Lietuvos roko festivalyje “Antipops Nr. 5”. 2003 liepą grupė laimėjo Lietuvos underground`o grupių nacionalinę atranką ir iškeliavo į jau septintus metus Austrijos mieste Grace organizuojamą jaunų grupių festivalį “European Music Meeting`03”.

| | | |

Obtest

Susikūrusi 1992 m. pabaigoje kaip brutalaus death metalo formacija, grupė Obtest 1993 m. vasarą pakeitė stilių į black metalą. 1994 m. vasarą įrašė pirmą repeticijų demo (4 dainų). 1994 m. rugsėjo mėnesį Obtest pirmą kartą pasirodė scenoje, kai dalyvavo festivalyje „Sunkiausios muzikos koncertas” Klaipėdoje, kur pasirodė su „corpse paint‘u”. 1995 balandžio mėnesį grupė įrašo ir pati išleidžia 3 dainų demo „Oldness Coming”. Tų pačių metų rudenį įrašoma dar viena 5 dainų demo juosta „Prieš Audrą”, kurią išleidžia vilniečių leidybos bendrovė „V.M.V.” 1996 rudenį įrašoma 4 dainų promo kasetė, netrukus taip pat pasirašoma sutartis su „Embassy Productions” (Prancūzija) trims albumams. 1996 spalio mėnesį iš karto po promo pradedama įrašinėti pilną albumą „Tūkstantmetis”, kurį 1997 balandžio mėn. išleidžia „V.M.V.” kaip MC albumą. Sutartis su „Embassy” nutraukiama. 1998 metais „Miriquidi Productions” (Vokietija) išleidžia pirmą Obtest darbą vinilo formatu – tai 3 dainų 7„EP „997″. 1999 m. „Miriquidi Productions” kartu su „Wolf Music” (Vokietija) perleidžia „Tūkstantmetį” CD pavidalu ir platina jį visame pasaulyje. 2000 vasarą įrašomas 4 dainų promo. 2000 rudenį Obtest išvažiuoja į turą po Vokietiją kartu su vokiečių death/black grupe Eminenz. Grįžus iš turo pradėti naujo albumo įrašai, kurie tęsiasi iki 2001 vasaros. 2001 rudenį „Miriquidi Productions” išleidžia grupės 4 dainų 7″EP „Prisiek”.

|

Vilniuje – Lenkų kino savaitė

Penktadienį Vilniuje prasidės septintoji Lenkų kino savaitė. Joje – naujausi lenkų filmai bei lenkų kino klasikos programa, praneša LTV „Panorama”. Lenkų kino savaitę pradės Jano Jakobo Kolskio filmas „Jazminum”, apdovanotas Lenkijos kino akademijos apdovanojimais. Į pristatymą susitikti su žiūrovais atvyks ir aktorė Gražyna Kolska, suvaidinusi pagrindinį vaidmenį.
Pasak organizatorių, lenkų kino savaitė užpildo spragą, pristato rytų Europos filmus, nerodytus kituose kino festivaliuose Lietuvoje. „Šiais metais jau septintą kartą rodysim pačius geriausius lenkiškus filmus. Galime pasakyti, kad yra dvi pagrindinės grupės: naujieji filmai iš Gdynės, laimėję ar gavę prizus, ir filmai, padaryti anksčiau”, – sako Marijušas Gaštolas, Lenkų instituto direktorius. Programoje galima išvysti ir kine debiutuojančio žinomo režisieriaus Andžejaus Žulavskio sūnaus Chavery Žulavskio filmą „Chaosas”, Gdynės kino festivalyje apdovanotą už geriausią debiutą. Iš viso bus parodytos šešios filmų premjeros, trys filmai istorine tematika ir keturi lenkų kino klasiko Vojcecho Ježio Haso filmai. „Ta keturių filmų retrospektyva yra labai laiku, nes dažniausiai šiuolaikinis kinas gręžiasi į klasikinę literatūrą, o čia prieš 20, 30 metų sukurti filmai, kurie puikiai perteikia dvasią, ko ir trūksta šiuolaikinėse ekranizacijose”, – teigia kino kritikė Živilė Pupinytė.

|

„Nuodėmės užkalbėjimas”- visai kitoks A. Puipa

Žiniasklaidai pristatytas naujausias lietuviškas vaidybinis filmas „Nuodėmės užkalbėjimas”, J. Ivanauskaitės romanų „Ragana ir lietus”, „Placebas” ir „Sapnų nublokšti” motyvais. Dviejų kūrėjų skirtingos patirties išraiškos sintezė. Rašytoja Jurga prisipažįsta filmavimo aikštelėje stebėjusi jau gerokai primirštus pagrindinės herojės Vikos išgyvenimus, o A.Puipa prisipažįsta tik atrandantis moterišką temą lietuviškame kine. Į ją, kaip į neliestą žemę, jis įžengia su neslepiamu smalsumu, juntamai palydimas ir palaikomas puikių moterų – filmo prodiuserės Uljanos Kim, antrosios režisierės Janinos Lapinskaitės, „įkvėpėjos” J. Ivanauskaitės bei dviejų unikalių aktorių Rasos Samuolytės ir Nelės Savičenko. Taigi, J. Ivanauskaitė ilgą savo kūrybos laikotarpį lydėjusią gaivališko moteriškumo temą kaip draugišką palikimą atiduoda patyrusiam režisieriui į rankas. A. Puipa, kino kritikų giriamas už sugebėjimą prisitaikyti ir kurti tai, ką nori – dar kartą sąžiningai prikausto dėmesį savo asmeniniais atradimais išplėtotais ekrane. Švelnaus žvilgsnio ir lengvos ironijos persmelktame filme daug emocinės istorijos, kuri nejučia priverčia juostą žiūrėti su gilia asmenine pajauta. Na, o filmo vaizdų estetiškumas ir tapybiškumas dovanoja skonėjimosi malonumą. „Mačiusieji filmą (daugiausia kolegos) vienu balsu kartoja, kad tai – visai kitoks Puipa. Galbūt šiuo filmu prasidės kitas mano, kaip kūrėjo etapas, kuriame dominuos kamerinės istorijos”, – teigia režisierius.

|

„Nuodėmės užkalbėjimas” įtraukia ir verčia išgyventi

Penktadienį Lietuvos kino teatruose imto rodyti „Nuodėmės užkalbėjimo” kūrėjai pasakoja apie susitikimus su Jurga Ivanauskaite, erotinių scenų filmavimą ir įkūnytus herojus. Juosta yra apie dvi moteris: skirtingo amžiaus, socialinės padėties, charakterio. Kartu jos – ir labai panašios, rašoma „Kauno dienoje”. Dienraščiui filmo režisierius A. Puipa atskleidžia, kokiomis sąlygomis buvo filmuojamos erotinės scenos. Išskirtinis juostos bruožas – erotika, iki šiol nebūdinga lietuviškam kinui. Meilės scenos – vienos svarbiausių filme, tačiau ne stipriausia filmo vieta. Kritikai sutaria, kad „Nuodėmės užkalbėjimas” išsiskiria stipriu scenarijumi: netikėtais dialogais ir nebanaliais posakiais. Pagrindinė filmo herojė Vika (aktorė Rasa Samuolytė) apsėsta meilės patraukliam kunigui (aktorius Aleksas Kazanavičius). Nuodėmingas nuotykis kaitina aistrą tol, kol Dievui įžadus davęs meilužis atstumia jauną moterį. Viką užvaldo skausmas ir kerštas. Blaškydamasi nuo intymių santykių su valkatom iki savianalizės seansų psichoterapeutės kabinete, Vika karštligiškai bando surasti būdą sau padėti. Ji net nenutuokia, kad tuo pačiu metu tais pačiais pragaro ratais jau žygiuoja ir jos gydytoja. Daugiau pasakyti apie siužetą reikštų papasakoti viską. Norintiesiems sužinoti juostos atomazgą, geriau pažiūrėti filmą. Ar verta? Po premjerinio seanso žiūrovai plojo, o jo metu retas žvilgčiojo į laikrodį.

KINO Recenzija: „Nuodėmės užkalbėjimas” pasirodo šiek tiek per vėlai ir pernelyg anksti
|

KINO Recenzija: „Nuodėmės užkalbėjimas” pasirodo šiek tiek per vėlai ir pernelyg anksti

Lietuvos kino teatruose pagaliau sulaukėme svarbiausios 2007-ųjų premjeros. Rekordines pajamas surinkusio lietuviško filmo „Dievų miško” režisierius Algimantas Puipa atidavė žiūrovų teismui naujausią kūrinį, kurį norisi pavadinti amžinąjį gyvenimą jau pradėjusios Jurgos Ivanauskaitės gulbės giesme. Net trys šviesios atminties rašytojos romanai „Ragana ir lietus”, „Placebas” ir „Sapnų nublokšti” atgijo niūrioje ir liūdnoje dramoje „Nuodėmės užkalbėjimas”, kuri repertuare pasirodė ne pačiu tinkamiausiu metu. Galbūt prodiuseriams kartu su platintojais vertėjo neskubėti, leisti aprimti nereikalingoms aistroms ir nukelti komercinį filmo rodymą šiek tiek vėlesnei datai, nes jau dabar pikti liežuviai juos kaltina mėginimu pasipelnyti iš plačiai aprašytos mirties. Juk niekas nepaneigs, kad Jurgos Ivanauskaitės netektis neišvengiamai turės didžiulės įtakos „Nuodėmės užkalbėjimo” lankomumui. Būtent rašytojos vardas labiausiai akcentuojamas subtilioje reklaminėje medžiagoje, kurioje režisierius Algimantas Puipa, operatorius Algimantas Mikutėnas ir aktorių komanda tarsi atsidūrė antrame plane. Įvertinus filmą supančią situaciją galima prognozuoti, kad jau per pirmąjį savaitgalį „Nuodėmės užkalbėjimo” kasą papildys apie 120-150 tūkst. Lt, o galutiniam rezultatui įtakos turės žiūrovų skleidžiami atsiliepimai. Po solidžiais plojimais pasibaigusio premjeros seanso dauguma įvertinimų buvo palankūs ir teigiami, nors netrūko ir iš esmės priešingų nuomonių.

„Nuodėmės Užkalbėjimas“
|

„Nuodėmės Užkalbėjimas“

Jauna žurnalistė Vika (Rasa Samuolytė) lankosi pas psichoanalitikę Ritą (Nelė Savičenko), siekdama išsivaduoti nuo ją kankinančios aistros kunigui Pauliui (Aleksas Kazanavičius). Su kunigu ji susipažįsta psichiatrijos ligoninėje, lankydama savo vyra Go (Kostas Smoriginas) ir jau nuo pirmos jų susitikimo dienos Vika aiškiai pajunta saldų nuodėmės skonį, „žinojau, kad tai įvyks… Tai jau buvo įvykę, beliko lieptu pereiti į kitą krantą, kurį aiškiai mačiau..” Ritai gyvenimas taip pat pateikia siurprizą – vyras prisipažįsta paliekantis ją dėl kitos moters, kiek vėliau ją palieka ir dukra. Klausydamasi Vikos išpažinčių, bandydama analizuoti jos poelgius, Rita nejučia pradeda atkartoti Vikos istoriją. Ji pradeda romaną su patalogu Leo (Remigijus Sabulis). Savo poelgiams pateisinti, šiuos santykius įvardija kaip eksperimentą, mat ji turi pajusti tai, ką jaučia žeminamos moterys, ateinančios pas ją pokalbio ir patarimo. Tačiau kuo toliau tuo labiau suvokia – visą gyvenimą save apgaudinėjusi. Noras būti geresniais, nei esame, verčia mus meluoti sau patiems, „nebūtina gi susižeisti, kad galėtum padėt susižeidusiam”, skaudžią tiesą Ritai pasako Vika, ir tai leidžia suprasti, jog moterys tarsi pasikeičia vietomis, tampa visiškai nebeaišku, kas yra ligonis, o kas – jo guodėjas.
„Man nereikia, kad tu mane gydytum. Man reikia žmogaus, kad suprastų, pateisintų arba pasmerktų. Man reikia draugės…” Vyrų personažai šiame filme, padeda atskleisti painią moters psichologiją.

| | | |

Vladimiras Čekasinas

Gimė 1947 m. Jekaterinburge, 6-ių metų pradėjo groti smuiku ir fortepijonu, nuo 10 metų – klarnetu, nuo 15 – saksofonu. 1965 m. baigė specialią muzikos mokyklą, 1970 – muzikos akademiją Jekaterinburge. Tarptautinę koncertinę veiklą pradėjo festivalyje “Praha-71” Čekoslovakijoje, kur gavo pirmą prizą jaunų muzikantų konkurse. Ten pat įrašė pirmą diską “Susitikimas” (Meeting) (Setkani). Nuo to laiko įrašė apie 60 originalios muzikos albumų (savos arba kitų autorių sukurtos), gastroliavo ir dalyvavo didžiausiuose festivaliuose visuose Europos šalyse, JAV, Canados, Kubos, Japonijos, Indijos ir kitose. Nuo 1994 m. nuolat bendradarbiavo su viena iš centrinių Maskvos scenų – Centrine Menininkų Namų sale. Šioje scenoje dirbo kaip kompozitorius, režisierius ir aktorius, kūrė sinkretiškas scenas su artistais ir muzikantais iš įvairių pasaulio šalių, apie 10-12 projektų per metus. Nuo 1975 m. taip pat dirba kino ir teatro srityje: 1991 m. režisieriaus Lungina filmas “Taksi-bliuz”, su Čekasino muzika gavo pirmą prizą Kanų kinofestivalyje, o 1992 – filmas “Bolero, or provincial melodrama with emotional outburst”, kur Čekasinas yra ir kompozitorius, ir režisierius (bendraautorius M.Bezčastnov), gavo pirmą prizą “Post – Montreux” festivalyje. Tetralizuoti pastatymai su Čekasino muzika yra rodomi centrinėse Maskvos scenose. Pedagoginę veiklą pradėjo 1975 m. Lietuvos Muzikos Akademijoje ir Dvariono Specialioje muzikos mokykloje.

| | | |

Dainininkė Rasa Serra

Rasa 1975m. gegužės 9d. – gimė Alytuje. Muzikinę klausą ir gražų balso tembrą paveldėjo iš mamos. Dar būdama nėščia mama daug dainuodavo. Ji dainavo Alytaus Medvilnės kombinato vokaliniame ansamblyje. Dainingas buvo ir Rasos senelis. Jis mokėjo labai daug dainų, todėl kaimo vakaruškose mėgdavo pademonstruoti savo stiprų ir gražų balsą. 1981m. – ėmė lankyti Vidurinę mokyklą. 1983 – 1989m. – Rasa lankė šokių būrelį Alytaus Medvilnės kombinato Kultūros rūmuose. Ji buvo viena iš perspektyviausių šokėjų visoje šokių grupėje. Nežiūrint to, ji savo ateities su šokiais nesiejo. Žinodama, kad turi muzikinę klausą, savo gabumus panoro išbandyti muzikoje. Kadangi į vaikų muzikos mokyklą stoti jau buvo per vėlu, ji ėmė lankyti muzikos klubą. Muzikavimas atėmė labai daug laiko, todėl su šokiais teko atsisveikinti. 1988 – 1990m. – mokėsi groti akordeonu muzikos klube pas A.Jazbutį. Tame pačiame klube ji susipažino su solfedžiu, išmoko rašyti muzikinius diktantus. Jau pirmaisiais grojimo akordeonu metais ji grojo trečios klasės kūrinius, taip pat mėgo groti iš klausos. Mokytojas A.Jazbutis, pastebėjęs Rasos muzikalumą ir gabumus, pasirūpino, kad ji, nors ir pavėluotai, įstotų į vaikų muzikos mokyklą. 1990m. – įstojo į Alytaus vaikų muzikos mokyklą, akordeno klasę, būdama jau dešimtoje klasėje vidurinėje mokykloje. Muzikos mokyklą pabaigė per tris metus.

| | | |

Skirmantas Sasnauskas

Skirmantas Sasnauskas – vienas žymiausių Lietuvos džiazo atlikėjų. Iki šiol jis laikomas geriausiu Lietuvos džiazo trombonininku, meistriškai išnaudoja įvairias instrumento raiškos formas. Skirmantas Sasnauskas gerai valdo vokalo “sket” techniką. Ypač savita yra S. Sasnausko idėja, kurios esmė – sujungti folklorinę ir moderniąją muziką. Jis puikiai pažįsta ir išradingai naudoja lietuviškus folklorinius instrumentus – dūdmaišį ir ožragį, lumzdelį ir kankles, pabrėždamas jų autentiškumą. Skirmantas Sasnauskas gimė 1961 Vilniuje. Pirmieji muzikos bandymai susieti su “Ąžuoliuko” choru, kuriame dainuoti pradėjo būdamas 9 metų. Tais pačiais ir kitais metais laimėjo pirmąsias vietas respublikiniame “Dainų dainelės” konkurse. Nuo 13 metų lankė Vilniaus vaikų muzikos mokyklos trombono ir akordeono klases. Po metų savarankiškai ėmė groti gitara. 1972 m. įstojo į J.Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos trombono klasę ir nutarė groti džiazą. Tuo laikotarpiu “Neringos “kavinėje, grojant P. Vyšniausko kvartetui, dainuodavo skečą. 1985 m. S. Sasnauskas subūrė savo džiazo trio. Baigęs muzikos mokyklą, keletą metų dirbo šios mokyklos estrados skyriaus trombono ir ansamblio klasių dėstytoju. Dar bestudijuodamas Lietuvos Muzikos Akademijoje (1981-1986), grojo V. Čekasino bigbende, domėjosi lietuvių liaudies muzika, kuri turėjo didelės įtakos tolesnei trombonininko džiazo raidai. S. Sasnauskas išmoko groti folkloriniais instrumentais ir pradėjo juos naudoti savo kūryboje.