Žymi rusų poetė, vertėja, eseistė. Ana Achmatova (tikroji pavardė Gorenko) gimė netoli Odesos ruso, jūros karininko (inžinieriaus – mechaniko) šeimoje. Kai ji buvo vienerių metų, šeima persikėlė gyventi netoli Petrogrado į Carskoje Selo miestelį. Čia prabėga Anos vaikystė. Būdama penkių metukų jau mokėjo kalbėti ir skaityti prancūziškai. Mokytis pradėjo miestelio mergaičių gimnazijoje, pirmą eilėraštį parašė būdama vienuolikos metų. 1905 m., kai jos tėvai išsiskyrė, motina su vaikais išvyko į Eupatoriją, o po kiek laiko ir į Kijevą. Čia būsimoji poetė 1907 m. baigė...
Keistas dalykas – Lietuvoje iki šiol tebuvo išleista vos pora apžvalginių knygų, skirtų vaikų literatūrai. O juk tikrai turime kuo pasidžiaugti – Vytė Nemunėlis, Anzelmas Matutis, Kostas Kubilinskas, Vytautė Žilinskaitė – tai tik keletas vardų, kuriuos žinome tikrai kiekvienas. Tiesa, paskutiniu metu rašančių vaikams visai nesigirdi, gal todėl, kad tai atrodo “nerimta”, “neįdomu”, o gal tiesiog mūsų rašytojai nebeturi ką pasakyti vaikams? Tačiau galima pasidžiaugti, kad, nepaisant sumažėjusio dėmesio vaikų literatūrai, beveik prieš metus pasirodė knyga “Po girią vaikščiojo poetas”, skirta vaikų poetui...
Jonas Juškaitis yra mano draugas. Tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Susipažinome 1953 metais, kai įstojome į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos. Buvome viename kurse ir vienoje akademinėje grupėje. Ne per toliausiai viena nuo kitos ir mūsų gimtinės. J.Juškaitis gimė Kuturiuose, netoli Jurbarko, prie Imsrės ir Nemuno. Apie 30 km į šiaurę nuo Kuturių, už Vadžgirio, už Bebirvos ir Šaltuonos, buvo mano gimtasis kaimas – Kalupiai. Mūsų vaikystės laikais pasiekti Jurbarką arkliais buvo ne taip jau lengva, bet vis tiek kartais atvažiuodavom čionai į Šv. Petro...
Sausio 7-ą dieną minėjome gražią lietuvių literatūrinio gyvenimo sukaktį – 80-ąsias vaikų poeto Anzelmo Matučio (tikr. Matulevičius) gimimo metines. Per visą savo gyvenimą produktyviausiu lietuvių vaikų poetu pripažintas A.Matutis parašė daugiau nei trisdešimt knygų knygelių, kurių centre – spalvinga įvairiomis nuotaikomis blykčiojantį mažąjį “kodėlčiuką” supanti aplinka, spinduliuojanti meilę Dievo sukurtam pasauliui, stebuklinga ribų tarp to, kas tikra, realu, ir to, kas išgalvota, fantastiška, nepaisymu: realusis pasaulis vaizduojamas lygiagrečiai su vaizduotės, fantazijos karalyste, iš mažąjį vabalėlį supančios aplinkos nesunkiai nusikeliama į “karštąją Sacharą”, kosmoso...
Poetas, rašytojas ir literatūros mokslininkas Česlavas Milošas 1980 metais gavo Nobelio literatūros premiją. Jis yra Kalifornijos universiteto Berkeley mieste profesorius emeritas, Slavų kalbų ir literatūros fakulteto narys nuo 1960-ųjų metų. Česlavas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d., ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės (Siručiai). Poeto tėvas Aleksandras Miłoszas, kilęs iš netolimo Serbinų dvaro ir baigęs Rygos politechnikos institutą,...
Kalbėtis su keturių poezijos knygų autoriumi Stasiu Stacevičiumi “Vorutos ” žurnalistams teko dar pernai, kai jis Trakų Salos pilies menėje gavo fondo “Į Laisvę” premiją. Šis fondas buvo įkurtas 1960 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip nepelno visuomeninė, kultūrinė organizacija. Fondo tikslai – leisti ir skatinti įvairias studijas bei knygas istorine, filosofine tematika, remti kultūrinę ir patriotinę veiklą išeivijoje, o atkūrus nepriklausomybę, ir Lietuvoje. 1990 metais Lietuvoje buvo įkurtas “Į Laisvę” fondo filialas, kuris ėmė rūpintis leidyba, organizuoti istorinių ir politinių studijų savaites bei...
Literatūros kelio pasirinkimas įsitvirtino ne iš karto. Vaikystėje ir jaunuose metuose, be pradinių bandymų rašyti eilėraščius, su meile muzikavau, savo gimtuosiuose Kuršėnuose net vadovavau orkestrėliui smuikuodamas, o be to dar mėgau piešti. Poezija labiau užvaldė karo metais, atsidūrus toli nuo gimtinės, kai eilėraščiais buvo galima išsakyti to rūstaus meto išgyvenimus, mintis, nuotaikas. Tėvynės ilgesio posmuose organiškai vyravo gimtinės, Ventos, Virvytės, molėtos žemaičių žemės motyvai. Konkretaus literatūrinio krikštatėvio lyg ir nėra. Mokykloje rašyti skatino mokytojai, vėliau nemažai padėjo bendravimas su plunksnos broliais rašytojais. Pirmiausia...
Poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 dėsto Vilniaus Universitete. 1989 nuo Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992-1997 Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės premijos laureatas(1998). Eilėraščių rinktinėse Balandžio sniegas (1992), Debesų lieptais (1966), Saulės grąža (1969) pasirodė kaip vienas svarbiausių 1968 - 1970 lietuvių lyrikos atsinaujinimą formavusios generacijos atstovų. Besikeičiančią meno sampratą plačiai skleidė "Poezijos pavasario" renginiuose ir leidiniuose, periodinėje spaudoje ir...
B.Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėlių kaime, netoli Pumpėnų, Biržų apskrityje. 1908 m. šeima emigravo į JAV, bet 1914 m. vėl grįžo į Lietuvą. Pradžios mokyklą Brazdžionis lankė Žadeikiuose ir Pasvalyje. 1921-1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. Nuo 1924 m. Brazdžionis pradėjo rašyti ir spausdinti savo eilėraščius. 1929-1934 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat pedagogiką Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Čia B.Brazdžioniui atsivėrė plati dirva literatūriniam darbui. Jis dalyvavo studentų ateitininkų Šatrijos" meno draugijoje, studentų humanitarų draugijos literatūros sekcijoje,...
1938 metais išleistoje žemaičių prozos ir poezijos antologijoje „Žemaičiai” (sudarė ir redagavo Stasys Anglickis) savo autobiografijoje poetas rašė: „Gimiau, atrodo, ne taip seniai 1909 m. Raseinių apskr. Šiluvos v., Plauginių km. be to, ir pasaulio ne perdaugiausia teko matyti, tačiau suspėjau į viską žiūrėti daug iškentėjusio ir išgyvenusio žmogaus akimis. Jau pačioje mažumėje mane palietė šiurkščiais pirštais skurdas, liga ir kitokios gyvenimo nuoskaudos, kurių, turbūt pilna kiekvieno mažažemio lietuvio gryčioje. Motina, būdama nepatenkinta esama būkle, šiaip taip įkalbėjo tėvui vykti į...
