Viešnia iš ateities

Nors mokslas neigia laiko mašinos egzistavimą, išlieka nemažai būdų ramiai keliauti į praeitį. Ir turbūt nėra labiau visaapimančio, kaip senas kinas, kartais laikomas slapta svaiginimosi priemone, kartais – dvasiniu atradimu. Kaip ten bebūtų – tai pats saugiausias (?) kelias, nereikalaujantis ypatingų įgūdžių ir pasirengimo. Rekomenduotinas. Jei skaitote lietuviškai, vadinas gyvenate Šiaurės hemisferoje, ir gal būt jau ne pirmus metus. Šioje teritorijoje, prieš gerą 20 metų, milijonai televizijos ekranų, ne-kapitalistinių piliečių namuose, rodydavo lyriškus gražius (ir, sakoma, didaktinius) filmus, jei skirtus vaikų bei jaunesnei auditorijai. Ir žinoma, be reklaminių pauzių. Nors ideologiškai varžomos, bet netikėtai plačių užmojų kino juostos buvo kuriamos įvairiose studijose, išsidėsčiusiose po visą, nenoriai prisimenamą Tarybinę tėvynę. Ir dažnai į jaunus jautrius žmones kreipėsi ypač talentingi autoriai. Į jaunatvišką praeities laikmetį,devintąjį dešimtmetį, anglų kalbos šalyse rašomą 80’s ar net golden eighties gal būt lengviausiai atsiveria durys, ypač jei jūs buvote dvylikos ar šešiolikos 1984-ais, ar net jei buvote tuomet tik dviejų metukų. Ši data, nuo pat George Orwell’o 1948-ų metų anti-utopijos, dabar – mokyklinės programos romano “1984”, bene labiausiai įsiamžinus iš visų. O dvylikametis Maskvos moksleivis Kolia, 1984-ais išėjęs nupirkti kefyro, apleistame name užtinka laiko mašiną ir netikėtai nukeliauja į 2084-uosius.

Alisa – tikrai nepaprasta mergaitė, vien jau jos draugai ko verti! Tai – dinozauras Brontis, gyvenantis Maskvos kosmozoosode, Sirijos sistemos gyventojas Šuša, profesorius Kurakis, trumpam buvęs pačiu tikriausiu vaiduokliu, Šnekorius – fenomenalios atminties paukštis, galintis skraidyti kosminėje erdvėje, geologas Gromozeka, kurio mėgstamiausias gėrimas – valerijonas, Indikatorius – nemokantis kalbėti, tačiau keičiantis spalvą priklausomai nuo nuotaikos, kosmonautas Ploskovas ir dar daug daug kitų įvairių padarų ir keistų asmenybių. Be to, Alisa gyvena XXI amžiaus pabaigoje, kai kosminės kelionės tapo įprastas reikalas, o futbolo varžybos organizuojamos Mėnulyje, kur varžosi Žemės, Marso ir Fikso planetose gyvenantys padarai. Tačiau visa košė užverda tada, kai Alisos tėtis – gan išsiblaškęs kosmozoologijos profesorius – pasiima ją į kosminę ekspediciją, kurios tikslas – surinkti Maskvos kosmozoosodui naujų eksponatų. Greitai šis kelionės tikslas tampa antraeilis ir Alisa, jos tėtis, kosminio laivo kapitonas Ploskovas bei mechanikas Zelionas leidžiasi narplioti legendinių kosmoso tyrėjų – Antrojo ir Trečiojo kapitonų – dingimo paslapties… Nepasakosiu viso siužeto, manau, neverta, geriau pačiam paskaityti, nes knygelė nepaprastai įdomi, patraukli ir turbūt ne vienas vaikystėje ją yra skaitęs. Man nuo šios knygos prasidėjo pažintis su fantastine literatūra ir dabar tai mano mėgstamiausias literatūrinis žanras. Ne vienas sovietmečio vaikas (dabar jau “suaugėlis”) prisimena Alisą Selezniovą, XXI a. mergaitę ir nepaprastus jos nuotykius praeityje, pamatytus filme “Viešnia iš ateities”, sužavėjusiame visos didelės Tarybų Sąjungos vaikus.