Kategorija: Kulinarija

Cezario žudymas virtuvėje arba kulinarinės aistros ir spekuliacijos dėl vienų salotų (II)

Šiandien pasaulyje egzistuoja tūkstančiai įvairiausių „Cezario salotų“ receptų… Šiandien pasaulyje egzistuoja tūkstančiai įvairiausių „Cezario salotų“ receptų, deja, rodančių ne virėjų išradingumą ir meistriškumą, o demonstruojančių „kūrėjų“ neprofesionalumą ir nesuvokimą maisto produktų dermės, receptūros autentikos. Kulinariniai racionalizatoriai savo „kūrybos“ salotoms romėniškus salptlapius keičia kitokios rūšies salotlapiais, užpilus ruošia iš garstyčių, majonezų, vynų, traškius salotlapius maigo karšta […]...

Cezario žudymas virtuvėje arba kulinarinės aistros ir spekuliacijos dėl vienų salotų (I)

Cezario salotas galima ypač lengvai ir greitai pagaminti, bet dar greičiau jas galima sugadinti, išniekinti ir netgi gastronomiškai nužudyti. Cezario salotas galima ypač lengvai ir greitai pagaminti, bet dar greičiau jas galima sugadinti, išniekinti ir netgi gastronomiškai nužudyti. Salotos savo pavadinimą gavo ne nuo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario, o nuo Cezario Kardinio (Caesar Cardini), […]...

Kiaulienos valgymas Lietuvoje

Senovėje rašytiniai šaltiniai mini lietuvių apeiginį kiaulienos valgymą per šventes bei pradedant žemdirbystės darbus ir paprotį derliaus dievams aukoti kiaules bei paršelius. Senovėje rašytiniai šaltiniai mini lietuvių apeiginį kiaulienos valgymą per šventes bei pradedant žemdirbystės darbus ir paprotį derliaus dievams aukoti kiaules bei paršelius. Lietuvoje kiaulės būdavo skerdžiamos šaltuoju metų laiku. Rašytiniai šaltiniai mini, kad […]...

Napoleono valgiai ir kulinarai

Imperatoriaus Napoleono Bonaparto biografai pažymi, kad maistui jis nebuvo išrankus, nors skaniai pavalgyti mėgo. Imperatoriaus Napoleono Bonaparto biografai pažymi, kad maistui jis nebuvo išrankus, nors skaniai pavalgyti mėgo. Jie taip pat pabrėžė, kad prie stalo Napoleonas negalėdavo ilgiau nei 20 minučių pasėdėti, sakydamas, kad „parakas pradeda drėkti“… Jaunystėje, kai būsimas imperatorius Paryžiuje šlaistėsi paskui kiekvieną […]...

Senoviniai Kuršių kopininkų valgiai

Per sezono atidarymą Nidoje kai kurios maitinimo įmonės pasiskelbė gaminančios kuršių kulinarinio paveldo valgius. Per sezono atidarymą Nidoje kai kurios maitinimo įmonės pasiskelbė gaminančios kuršių kulinarinio paveldo valgius. Deja, tai buvo apgailėtina profanacija, kažkas girdėta, kažkas nusiklausyta, bet nesuprasta. Ant beržinių ripkų, tinkamų nebent vaikams ritiniui mušti, (paskelbtų XIII amžiaus lėkštėmis?!) uždrėbta grucė (perlinių kruopų […]...

Kas yra Lietuvos kulinarinis paveldas?

Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas kulinarinis paveldas. Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas KULINARINIS PAVELDAS. Antai, kai kurių savamokslių save kulinarijos žinovėmis pasiskelbusių entuziasčių nuomone, kulinariniu paveldu gali būti tik […]...

Gal jau šį pavasarį išmoksime skirti šparagus nuo pupelių

Pupelės nebūna šparaginės, kaip nebūna apelsinų bulvių Šiandien botanikos nesimokę daržovių tiekėjai, maisto parduotuvių pardavėjai ir nekvalifikuoti virėjai ankštines pupeles vadina „šparaginėmis pupelėmis“, teigdami, kad taip jas vadina Rusijoje, kad taip buvo priimta vadinti sovietinio „obščepito“ laikais, ir žmonės prie to pavadinimo yra pripratę… Deja, Rusijoje ankštinės pupelės vadina ne „šparaginėmis pupelėmis“, t.y. „sparževij fasolj“, […]...

Lietuvos aukštosios kulinarijos krizė

Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų. Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų Užsienio kulinarai ir mitybos specialistai teigia, kad Lietuvoje nėra lietuviškų restoranų, nes aukštesnės klasės restoranuose yra taip vadinamos „europietiškos virtuvės“ (grynai lietuviškas mažaraščių virėjų išmislas, nes tokios virtuvės iš vis nėra. Keli itališki patiekalai, keli kiniški, keli sovietinio „obščepito“ jokiu […]...

Triušiena – vertingiausia mėsa

Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai, po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušiena vienuolių mityboje buvo laikoma pasninko mėsa, tad, visi, net elgetaujantys vienuoliai, laikė ir veisė triušius. Spartus vienuolynų steigimas, vienuolių mitybos dalykai turėjo įtakos ir Lietuvos gyventojų […]...

Apie avieną ir avienos sriubą – avienę

Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Lietuvoje šiandien avienos paklausa yra didžiulė, o avienos pasiūla dar tik pradeda formuotis. Tie keli šimtai avių, kurias retsykiais patiekia tiekėjai nėra net lašu jūroje, ir todėl didieji maisto produktų prekybos tinklai pradėjo eksportuoti avieną iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, tačiau jų […]...