Šokolado istorija. “Modernaus šokolado” era
| |

Šokolado istorija. “Modernaus šokolado” era

Kai kakavos įsigyti tapo lengviau, buvo pradėta eksperimentuoti, ieškoti naujų jos panaudojimo būdų. Tačiau buvo ir tokių, kurie priešinosi šokolado plitimui. Pavyzdžiui, Prūsijoje Fridrichas III buvo griežtai uždraudęs šokolado vartojimą. 1674 metais šokoladas buvo pradėtas naudoti pyragų, šerbetų ir kitų produktų gamybai. 1828 metais prasidėjo “modernaus šokolado” era. Tuometinis olandų šokolado gamintojas Conrad J. van Houten užpatentavo nebrangų kakavos sviesto išgavimo iš skrudintų kakavos pupelių metodą. Pirmą kartą kakavos sviestas, kaip ir daugelis kitų atradimų, buvo išskirtas atsitiktinai. Vienas darbininkas netyčia pamiršo nukabinti kabantį maišą, kur buvo sumaltos kakavmedžio pupelės. Ryte atėję darbininkai aptiko, kad kakava yra beveik be riebalų ir lengvai tirpsta vandenyje. Kakavos pupelėje yra iki 57 % kakavos sviesto – natūralių augalinių riebalų. Van Houten pagamintas hidraulinis presas sumažina kakavos sviesto kiekį pupelėje pusiau. Taip galima buvo sukurti “plytelę”, kurią vėliau galima sutrinti į miltelius, kuriuos mes vadiname kakava.

Lapačio arbata
| |

Lapačio arbata

Inkai ir jų palikuonys medicinos srityje kadaise pasiekė stulbinančių rezultatų. Gydymui jie naudodavo įvairiausias žoleles, kurių dauguma mums nežinomos. Vienas tokių augalų – Lapačio žievė, pasižyminti plačiu veikimo spektru. Lapačio medžio amžius paprastai siekia 700 metų. Literatūroje šis medis dar vadinamas gyvenimo medžiu.Dar ji vadinama Pau d’Arco, Paoheebo, Taheebo, Ipė, Roxo, Bow Stick, Ipes, inkų arbata- mat atrado ją inkai. Ji nepaprastai gausi mineralų: kilograme lapačio žievės yra 45 g kalcio, 250 mg geležies ir 180 mg kalio Arbata gaminama iš raudonos šio medžio žievės. Amerikos mokslininkai patvirtino, kad lapačio arbata teigiamai veikia sergant anemija, alergija, bronchitu, diabetu ir navikinėmis ligomis. Manoma, kad ši arbata puiki priemonė nuo nemigos, taip pat sergant leukemija bei kitomis vėžinėmis ligomis. Remiantis įvairiais lapačio medžio tyrimais, šiandien galima teigti, jog arbata iš jo žievės stimuliuoja gyvybingumą, stiprina imunitetą ligoms, sukuria puikią savijautą. Žinoma keletas lapačio arbatos paruošimo būdų. Paprasčiausias – užplikyti kaip juodą arbatą, penkias minutes palikti, kad pritrauktų, gerti šiltą.

Mes gimėme ir užaugome tarp arbatos
| |

Mes gimėme ir užaugome tarp arbatos

Pirkėjai net nežino, kad pasaulinio garso arbatos firmos iš tikrųjų neturi nieko bendro su arbatos gamyba, jos tik atlieka tarpininko tarp arbatos augintojų ir vartotojų vaidmenį. Firmos- tarpininkės, superkančios žaliavą (ne tik arbatos), perdirbančios ir po to parduodančios garsiais prekybiniais vardais pavadintus gaminius, egzistuoja daugelyje išsivysčiusių šalių. Tai tarsi savotiškas kolonialinės eksploatacijos epochos palikimas. Taip yra ir su arbatos prekyba. Didelės firmos superka besivystančiose šalyse arbatos lapelius, sumaišo juos į prekybines rūšis, pažymi žinomu prekybiniu pavadinimu ir patiekia pardavimui. Vartotojui tokios tarpininkavimo paslaugos brangiai kainuoja: produkcijos kaina kyla, kokybė prastėja, kadangi ilgėja gamybos ciklas, ir palaipsniui dingsta aromatas bei šviežumas. Žmonės, kurie augina ir renka arbatą, priversti tenkintis tik kukliu užmokesčiu už savo nelengvą darbą, jie raginami išvedinėti dar pigesnes arbatos rūšis. Pirkėjas, kaip taisyklė, siekia įsigyti gerai žinomų pavadinimų arbatą. Šiuo metu beveik visos žinomos arbatos rūšys yra gaminamos stambių tarptautinių firmų- tarpininkių, kurios didelę savo biudžetų dalį išleidžia reklamai, idant palaikytų savo prekių paklausą.

|

G.Jaunius: dietos nesilaikau, keičiu mitybos įpročius

TV3 laidos “TV pagalba” gelbėtojas Gediminas Jaunius įsitikinęs, jog kiekviena ribinė situacija, o liga tokia ir yra, suteikia naujo požiūrio į gyvenimą. „Po kiekvienos ligos, net ir po gripo, į gyvenimą grįžtu nauju žmogumi, todėl kartais net atrodo, jog organizmas pats pakelia temperatūrą, kad sustabdytų mane nuo besaikio lėkimo ir apsaugotų nuo išsekimo ar pervargimo“. „Dar būdamas vienuolyne, dirbau slaugos ligoninėje, – toliau pasakojo gelbėtojas. – Sirgdavau kas savaitę, o kai sirginėti atsibodo, nuėjau pas daktarę. Kai tyrimų rezultatai buvo gatavi, pasižiūrėjęs į daktarės veidą, pamaniau, jog atsitiko kažkas baisaus. Pagalvojau turbūt vėžys arba dar kažkas blogiau, bet ar gali būti kas blogiau… Per tas kelias minutes ne tik prabėgo, bet ir susidėliojo visas gyvenimas… Tapo aišku viena – tikrai negulėsiu ligoninėse ir nekovosiu, nes netikiu šita pergale. Kartu supratau ir ką dar noriu gyvenime nuveikti… Bet, ačiū dievui, viskas baigėsi gerai – pasirodė, jog tyrimų rezultatai yra geri“. Dabar į maistą kreipiu kur kas daugiau dėmesio, nors kaip ir anksčiau, nenoriu valgyti pusryčių, – neslepia gelbėtojas, iš savo raciono išmetęs visus angliavandenius vien dėlto, kad turi per daug papildomų kilogramų. – Užtat į valias valgau mėsos, daržovių ir vaisių – ypač mandarinų, kurių žiūrėdamas “teliką” galiu sugliaudyti visą “kilą”. O jei sergu, šalia manęs visuomet kalnas mandarinų, arbata ir medus“. O kad atrodytų įtikinamiau, Gediminas nusišypsojo ir rankomis “nupiešia” didžiulį kalną…

|

Tailandietiškos virtuvė. Makaronai

Makaronai yra antras pagal populiarumą Tailandietiškos virtuvės patiekalas, po ryžių. Thai-Choice greito paruošimo makaronai, ryžių lazdelės, ryžių bei pupų vermišeliai yra puikus pasirinkimas visiems gyvenimo atvejams. Šie produktai yra sotus ir gardus vieno patiekalo maistas, kuris gali būti valgomas ryte, dieną, vakare ir tiesiog kaip užkandis. Ryžių makaronai. Ryžių makaronai yra gaminami iš baltųjų Tailando ryžių miltų ir jie yra baltos spalvos ir nepermatomi. Hor Fun plokšti makaronai yra vadinami ryžių lazdelėmis, kurios būna trijų pločių: 3 mm, 6 mm ir 10 mm. Ryžių vermišeliai, Bee Hoon arba Mai Fun makaronai yra ploni apvalaus pjūvio makaronai, kurie dažniausiai yra dedami į sriubas. Ryžių makaronai yra sveikesni nei kvietiniai, nes jie neturi riebalų ir cholesterolio, lengvai virškinami ir neturi alergenų. Thai-Choice jums siūlo ryžių vermišelius ir plokščius makaronus plastikiniuose maišeliuose bei kelių skonių makaronų sriubas puodeliuose.

|

Žvėriena – gamtos skonis ir kvapas

Žvėrienos patiekalai džiugina gurmano skrandį ir akį ištisus metus. Lietuviai nuo seno mėgaujasi iš stirnienos, elnienos, šernienos bei kiškienos paruoštais delikatesais. Įvairiose šalyse skanaujami elnienos, briedienos, stirnienos, šernienos, kiškienos, muflono, Alpių ožio mėsos ir netgi lokienos patiekalai. Dėl subtilaus skonio ir maistinių savybių labai populiari ir kengūros, bizono, krokodilo mėsa, patiekalai gaminami net iš zebro ir antilopės. Žvėrienos skonis – specifinis ir ryškus, spalva – tamsi, tekstūra – tvirta. Laukiniai gyvūnai yra judresni, daugiau bėgioja, tad jų mėsa ne tokia kaloringa ir riebi kaip naminių gyvūnų, tačiau nepaprastai skani ir maistinga. Joje mažiau cholesterolio, gausu vitaminų ir žymiai daugiau baltymų.

Arbata šaltai dienai
| |

Arbata šaltai dienai

IV amžiuje prieš mūsų erą išleistoje kinų enciklopedijoje kininis arbatmedis ( Thea sinensis L. sin. Camellia sinensis L.) aprašomas kaip gydomasis augalas. To meto arabų keliautojai ir pirkliai, pabuvoję Kinijoje, rašė, kad arbata yra populiariausias Rytų ir Pietų Azijos gyventojų gėrimas. Iš kinų arbatą perėmė mongolai, o iš Mongolijos ji paplito į Vidurinę Aziją ir Sibirą. Į Europą arbata pirmą kartą pateko XVI a. iš Portugalijos kolonijų Rytų Azijoje. XVIII a. arbata plačiau paplito Vakarų Europos šalyse. Ja labai susižavėjo anglai, kurie savo kolonijose Azijoje pasodino didžiules arbatmedžių plantacijas. Arbatai nuo balandžio iki lapkričio renkamos jaunų ūglių viršūnės su 2-3 jaunais lapais. Jie klojami ant lentynų ir vytinami, kol suminkštėja, paskui fermentuojami. Tuomet lapukai labai gerai sugeria kitus kvapus, todėl dažnai aromatizuojami jazmino žiedais bei kitais kvapiais augalais. Fermentacijos pabaigoje lapai įgauna specifinį arbatos kvapą ir raudoną vario spalvą. Džiovinama specialiose džiovyklose karštu oru. Taip gaunama juodoji arbata. Juodos arbatos kokybė priklauso ne tik nuo arbatžolių rūšies ir laikymo sąlygų, bet ir arbatos gaminimo. Dažniausiai specialiame arbatinuke užplikomas labai koncentruotas antpilas, kuris paskui išpilstomas į puodelius su virintu vandeniu. Pagal kitą receptą į porcelianinį arbatinuką įdedama arbatžolių (po pusę arbatinio šaukštelio stiklinei) ir užplikoma. 5 minutes palaikoma šiltai (galima uždengti pagalvėle, storu audeklu), paskui išpilstoma į puodelius.

Kakavmedžių auginimas ir šokolado gamyba
| |

Kakavmedžių auginimas ir šokolado gamyba

Augalas, ant kurio “auga” šokoladas – kakavmedis (Theobroma cacao). Jis kilęs ištropinių visad žaliuojančių Lotynų ir Vidurio Amerikos miškų, nusidriekusių tarp Meksikos ir Šiaurės Amazonės baseino. Botanikai teigia, kad prieš 4000 metų tai buvo laukiniai medžiai. Natūralioje gamtoje kakavmedžiai užauga iki 12 metrų aukščio. Kultūriniai kakavmedžiai žymiai mažesni, nes juos dažnai apipjausto ir jie tesiekia 4,7 – 7,5 metro aukščio. Plantacijose kakavmedžiai auginami 20-30 metų, nors natūraliose augimvietėse jie gali derėti net iki 80-100 metų. Didžiausias sausų pupelių derlius (200-500 kg/ha) surenkamas 10-30-ties metų kakavmedžių plantacijose. Kakavmedžių lapai stambūs, odiški, smailėjantys viršūnėje, ovališki, žiedai smulkūs, susitelkę puokštėmis, bekvapiai, kreminiai geltoni, žalsvai rožiniai arba raudoni. Subrendęs medis užaugina per 100 000 žiedų, tačiau iš jų užsimezga vos 0,5 – 0,7% vaisių. Kakavmedžiai žydi ir vaisius veda ištisus metus. Vaisiai, botanikų įvardinami uogomis, bet dažniau vadinami ankštimis, yra stambūs – 10-20 cm ilgio ir 5-10 cm diametro, sveria 0,5-1,5 kg. Sunkūs vaisiai susiformuoja ant stiebo ar ant stambių šakų jų atsišakojimuose. Uogos yra kiaušiniškos su ištįsusia viršūne, geltonos, gelsvai raudonos, oranžinės arba raudonos. Raukšlėtame apyvaisyje yra 25-60 stambokų rausvų ir kiek suspaustų sėklų, vadinamų pupelėmis, kurios išsidėstę netaisyklingu penkiaeiliu. Sunkūs vaisiai susirormuoja ant stambių šakų, jų atsišakojimuose, todėl medis atrodo lyg apkabintas vaisiais.

Šokolado biocheminė sudėtis
| |

Šokolado biocheminė sudėtis

Suvalgę 100 gramų šokolado plytelę, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todėl nuo seno šokoladu papildomi lakūnų, kosmonautų, narų, sportininkų, ypač kopiančių į kalnus, studentų (egzaminų sesijų metu) maisto daviniai. Juodasis šokoladas, kurio sudėtyje yra mažiau nei 50% sausųjų kakavos medžiagų yra per švelnus. Žinoma, šokolade yra ir cukraus. Michel’is Chaudun’as, Paryžiaus šokoladininkas teigia, kad cukrus šokoladui reikalingas kaip mėsai druska. Cukrus ne tik paskanina šokoladą, bet ir taip pat suardo. Kitas ingridientas, kuris naudojamas šokoladui paskaninti – vanilė. Ją naudoja tik geriausi gamintojai, o daugelis naudoja dirbtinį etilo vaniliną, kuris buvo sukurtas XX amžiaus pradžioje ir išgaunamas iš medžių spygliuočių. Beveik visuose valgomuose šokoladuose yra sojos lecitinas. Jis veikia kaip emulsiklis ir stabilizatorius, į šokoladą dedamas kakavos smulkinimo ir maišymo metu. Svarbiausia jo funkcija pagerinti šokolado tekstūrą ir saugojimo kokybę.

Šokolado klasifikacija
| |

Šokolado klasifikacija

Jūs be abejo žinote, kad kartais kremtant šokoladą, galima rasti riešutų. Bet ar teko kada nors užkąsti šokolado su riešutų pėdsakais? Žodis pėdsakai gal kai kam kelia šypseną, bet žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių susirgimų, tai yra labai svarbi informacija, kuri papildomai žymima ant šokolado pakuočių, batonėlių, šokolado plytelių. Žymėti ant pakuotės riešutų ar baltymų pėdsakus nėra privaloma. Kai kurios įmonės tai daro savanoriškai. Riešuto pėdsakas nėra riešuto skeveldra, gabalėlis ar lukštas, kurį galėtume pajusti valgydami šokoladą. Kalbama apie teorinę galimybę kontakto su alergenu. Tos dalelytės, kurios teoriškai gali pasiekti vartotoją, pvz, žemės riešuto, jos yra tokios smulkios, kad mes jų nei skonio, nei kitais receptoriais nefiksuojame. Vadinamas riešuto pėdsakas į šokoladą be riešutų gali įsėlinti gamybos proceso metu. Pavyzdžiui, yra gaminamas šokoladas su žemės riešutais, o po to toje pačioje patalpoje arba gretimame ceche gaminamas juodas šokoladas. Tuomet atsiranda teorinė galimybė, jog labai riešutams alergiškas žmogus, valgydamas tą juodą šokoladą pajus organizmą dirginantį alergeną. Nors riešuto jis nei užčiuops, nei pamatys, nei sukramtys. Tai ir yra ant pakuotės žymimi riešutų pėdsakai – informacija labai jautriems alergiškiems žmonėms, nes riešutas, o ypač žemės, yra vienas pikčiausių alergenų. Todėl kai kurių šokoladų sudėtyje ir pažymėti riešutų pėdsakai. Tai ne pokštas, ne riešutų pėdutės, o svarbi informacija alergiškiems žmonėms. Jei ant šokolado pakuotės neparašyta “riešutų pėdsakai”, tai nereiškia, kad jų iš tikro nėra.