| |

Vandens įtaka mūsų grožiui

Be maisto žmogus gali ištverti beveik net mėnesį, tačiau be vandens – vos savaitę. Ir tai retas kuris iš mūsų taip ilgai ištvertume. Taigi, matome, jog vanduo yra gyvybiškai svarbesnis, nei maistas. Puikiai žinome, kad per dieną būtina išgerti 2 litrus vandens, o vasarą net ir 3, kad būtume sveikos ir gražios. Todėl taip ir darykite. O mes jums pateikiame 5 priežastis, kodėl gerdamos vandenį būsime gražios. Jeigu kasdien gersite reikiamą kiekį vandens, jūsų akys bus šviesios ir spindinčios, todėl atrodysite gražesnė ir laimingesnė. Jūsų žvilgsnis taps viliojantis. Jūsų oda taps skaistesnė ir švytės, kadangi bus maksimaliai sudrėkinta, taigi neprireiks tiek daug drėkinamojo kremo. Taip pat vanduo gali numalšinti ir net išgydyti egzemą. Pagerinsite savo kraujo apytaką, todėl mažiau matysis jūsų kraujagyslės, lėčiau rasis raukšlės ir jūsų oda atrodys sveikesnė. Iš organizmo lengviau ir greičiau pasišalins kenksmingosios medžiagos ir tioksinai bei pagreitės medžiagų apykaita. Vanduo reikalingas tam, kad mūsų širdis plaktų, kad vyktų visi gyvybiškai būtini procesai mūsų organizme. Be to, vanduo reguliuoja mūsų vidurius bei padeda priešintis įvairioms infekcijoms.

| |

Vanduo ir vandens išmintis

Jeigu žmogus gyventų harmonijoje su gamtos dėsniais, tai jis lengvai ir pamatytų tuos dėsnius, kaip pavyzdžiui vandens apykaitą gamtoje, kuri duoda daugelį atsakymų apie gyvenimo prasmę ir apie gyvenimą po gyvenimo. Jūs paklausite kaip? Žmogaus kūne 80% vandens. Reiškia vanduo yra pagrindinis žmogaus gyvenimą įtakojantis faktorius, lygiavertis šviesai, šalčiui ir žemei. Kas yra žmogaus gyvenimas? Tai nukritęs iš dangaus vanduo, surinktas į vieną vietą, pripildęs kokį tai indą ant žemės paviršiaus. Kai kas gali tai palyginti su ežeru, kai kas su bala, kai kas su upeliu. Žmonių gyvenimai skiriasi, kaip ir vandens telkiniai. Žvilgtelėkime į žmogaus gyvenimą iš balos pozicijos, kuri atsirado po lietaus arba ištirpus sniegui. Jeigu įdėmiai žiūrėsime, tada pamatysime, kad dalis balos vandens stengiasi prasiskverbti į dirvos gilumą. Kita dalis vandens prisipildo šviesos, atsiplėšia nuo žemės ir pakyla į debesis… ir pakliūna į visiškai kitas gyvenimo sąlygas. Ten daugiau judesio, daugiau šviesos, daugiau laisvės. Ta dalis vandens apsivalo skaisčioje ultravioletinėje šviesoje ir grįžta vėl į žemę, kad žemėje būtų daugiau švaraus vandens. Bet jeigu balos vanduo ilgą laiką nesušyla ir nesurenka tam tikro kiekio saulės energijos, tai šis vanduo ilgam laikui susigeria į dirvą ilsėtis tamsoje. Gamtoje egzistuoja dvi vandens rūšys su skirtingomis savybėmis.

| |

Vandens kokybė

TV, žiniasklaida, viskas, per ką galima teikti informaciją – koduoja žmonių sąmonę. Spaudoje pasipila straipsniai, kurie neša jų užsakovams pelną: vanduo užterštas, miršta vaikai, susirgsite, uždarykite šulinius, uždrauskite šaltinius… ir nemąstantys žmonės… paklūsta. Gamta – mūsų motina, kuri vis dar yra su mumis, ir mes galime į ją panirti: nuėję prie jūros, į mišką, pasinėrę į ežerą, ir atsigėrę vandens. Tačiau… gamtos, natūralius miško kvapus mums siūloma pakeisti smilkalais, bėgiojimą gamtoje – treniruoklių staklėmis, sveiką gyvenimo būdą – papildais, o vienintelį dar gelbstantį gamtos stebuklą – vandenį, siūlo pakeisti mirusiu vandeniu buteliuose, arba jį luošinti filtrais!!! Bet žmonės intuityviai jaučia, kad tuose buteliuose vanduo kažkoks ne toks, nuo jo neatsigeri, o užsikiši. Jie kasasi šulinius, važiuoja vandens į šaltinius ir geria jį, atsigaudami, jaunėdami, vėl susiliedami su Gamta, vienintele dar likusią galimybe atsigauti nuo dirbtinumo. Tačiau tie, kurie mano esą protingesni už paprastus žmones, jie negali šito leisti, nes kas tada pirks marketinguose tą skystalą buteliuose? Sąžinės spekuliantai. Jiems priklauso visa TV, žiniasklaida, viskas, per ką galima diegti informaciją. Ir jie griebiasi žmonių kodavimo. Spaudoje pasipila straipsniai: vanduo užterštas, miršta vaikai, susirgsite, uždaryti šulinius, uždrausti šaltinius… ir nemąstantys žmonės… paklūsta.

| |

Nemokami šulinio vandens tyrimai

Palangoje esanti įmonė “Eko vandenys”, nemokamai atlieka šulinio vandens tyrimus. Taigi, pasisekė ir man išsitirti savo, nuostabiai skanų, šeimos sveikatos ir geros nuotaikos šaltinį – šulinio vandenį. Pastaba: šis straipsnelis parengtas linksma forma, atkuriant buvusį pokalbį kiek įmanoma tiksliau, bet neiškreipiant faktų. Atvažiavęs vaikinukas, su akinukais ir dvejais “čimodanais” su mini laboratorijom, pristatė įmonę, kurią jis atstovauja, esančią Palangoje – įmonė “Eko vandenys”. Šį įmonė nemokamai atlieka šulinio vandens tyrimus. Taigi, pasisekė ir man išsitirti savo, nuostabiai skanų, šeimos sveikatos ir geros nuotaikos šaltinį, šulinio vandenį. …jis iškart papasakojo, kad pasirodo, pasaulyje yra tik 1% geriamo vandens. Ir jo randama šiaurėje, kur ledynai. Paklausiau: “bet gi laukiniai gyvūnai geria vandenį iš pelkių, upių, ežerų ir neserga”. Man atsakė, kad nežino, apie šitai duomenų neturi. Patikrino vandens iš krano užteršimo lygį, ir aparačiukas parodė 341 skaičių. Virto vandens skaičiukas 407. O per jų mini laboratoriją išvalyto vandens tarša 0,08! Taip pat paaiškino, kad populiarieji “Brita” filtrai, šį 341 vandenį išvalytų tik iki ~320. O va jų filtras išvalo iki 0,10. Namie galima įdiegti filtrą, kuris kainuoja apie 3500 litų. Jis valys vandenį iki ~0,10 taršos koncentracijos. Taip pat yra ir filtras, ir mineralizatorius viename.

| |

Vandens svarba sportininkams

Viena svarbiausia mitybos raciono dalis yra vanduo. Vandens svarba yra didžiulė, jis užtikrina tokių procesų sklandumą, kaip medžiagų apykaita, šiluminė reguliacija, virškinimas, su šlapimu pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Be vandens žmogus gali išgyventi tik kelias dienas. Sporto žmonėms svarbiausia vandens funkcija yra šiluminė kūno reguliacija. Dehidratuojant organizmui silpsta ištvermingumas, didėja peršilimo pavojus. Norint optimizuoti sportišką darbštumą ir išsaugoti sveikatą, reikia treniruotės metu gerti vandenį pagal tam tikrą režimą. Vanduo veikia kaip atšaldymo skystis, apsaugojantis fiziškai užkrautą organizmą nuo peršilimo. Mes prakaituojame, vanduo išgaruoja iš kūno paviršiaus, todėl kūnas atšąla. Kai mes stipriai prakaituojam, vandens atsargos organizme senka, tai apsunkina termoreguliaciją ir nusilpnina sportišką darbštumą. Treniruojantis karštu oru, kraujas, kuris iki šiol nešė deguonį prie jūsų raumenų, persiorientuoja prie odos. Raumenys ir oda pradeda kovoti dėl deguonies, kas apsunkina širdies kraujagyslių sistemos darbą. O dėl skysčio trukumo bendras kraujo tūris organizme sumažėja. Dehidratuojant, širdies dužių dažnumas padidėja ir pakyla kūno temperatūra. Mūsų organizmas yra taip užprogramuotas, kad apsaugotų širdies kraujagyslių sistemą, nors dėl to ir pakyla kūno temperatūra. Tokiu atveju, norėdamas sulaikyti skystį, organizmas sumažina kraujo patekimą prie odos ir mes mažiau prakaituojam.

| |

Veiksmingos dietos paslaptis – vanduo

Tikriausiai daugelis moterų yra bandžiusios laikytis dietos. Jos reikalauja daug valios pastangų ir dažnai neduoda tokio rezultato, kokio mes norėtume. Todėl jei trokštate visam laikui atsikratyti nereikalingų kilogramų, reikia keisti mitybos įpročius. Pirmas žingsnelis sveikos mitybos link tegul būna – VANDUO. Gydytojai tvirtina, kad kasdien reikia išgerti iki 2,5 litrų vandens, nes jis turi tiesioginės įtakos sveikatai ir figūrai. Nuolat vartojant per mažai skysčių išsireguliuoja troškulio pojūtis, mes nebejaučiame, kada mums būtina atsigerti. Dažnai troškulio jausmo žmonės nesugeba atskirti nuo alkio. Atrodo, kad norime valgyti kai iš tikro organizmas reikalauja skysčių. Vandens galią iš tiesų galima pavadinti stebuklinga, nes: 1. Vanduo degina riebalus. Mokslininkai tvirtina, kad geriantieji daug vandens (geriausia negazuoto mineralinio) gali valgyti kur kas daugiau nei kiti ir nepriaugti svorio. Vandeniu pakankamai aprūpintas organizmas sudegina apie 3 % daugiau kalorijų nei tas, kuriam vandens trūksta. 2. Vanduo puikiai gali pakeisti tukinančius gėrimus. Išbraukite iš savo mitybos gazuotus vaisvandenius, tonizuojančius gėrimus, alkoholį. Taip pat atkreipkite dėmesį į sultis. Gerdamos jas gauname nemažai kalorijų. Jei visą dieną alkį malšinsime kaloringomis sultimis (pavyzdžiui, stiklinėje obuolių sulčių yra apie 95 kcal), tai dieta taip pat gali būti ne tokia veiksminga, kaip mes tikimės. Kur kas naudingiau gerti vandenį.

| |

Pueras (Pu-Er-Ča)

Pueras (Pu-Er) – tai, pirmiausia, ne arbata, ir net ne jos rinkimo vieta… Jau Tanų dinastijos laikais (VII-IX a.), arbatai tapus tradicine Kinijos eksporto preke, pietinėje Junanio („Šalis piečiau debesų”) provincijoje surinkti arbatlapiai apdirbimui būdavo pristatomi į jos centre esančios Pu-er-fu vietovę, ir pradedant XIV amžiumi, čia išskirtiniu, stambiu arbatos gamybos ir prekybos tašku buvusiame Pu-Er miestelyje jau 500 metų sėkmingai prekiaujama legenda tapusia ir taip pat vadinama arbata – „puer-ča” – „arbata iš Pu-Er‘o”. Čia ji patenka iš piečiau esančių Symao ir Sišuanbanio rajonų, kuriuose stūkso „Šešeri Didingi Arbatos Kalnai” (Mansaj, Iu, Mančžuan, Iban, Geden ir Jule) – tai vietos, kur, pasak rašytinių šaltinių liudijimų, arbata renkama jau virš tūkstančio metų. Pats žodis „pu-er” sudarytas iš dviejų hieroglifų, nuo Xan dinastijos laikų žyminčių gyvenvietę, esančią per 373 km į pietus nuo Kunmino miesto. Pu-Er vietovėje gyvenusios cha-ni tautelės kalboje tai reiškė maždaug tai: „gyvenvietė, ties užutekiu apsupta gynybine siena”, tačiau pavadinimas aiškinamas ir taip: „Pu” – trumpinys iš Pusian bodhisatvos (vienos iš dievybių) vardo, ir „er” – ausis, ausys, tad tai turėtų reikšti „Pusian bodhisatvos (dievybės) ausis”, kas gana įdomiai perteikia kai kurių stambialapių Puero rūšių lapų išvaizdą. Pirmosios pažinties su Pueru metu prie popierinių paketėlių pripratęs vartotojas paprastai pajunta neįprastą arbatos kvapą, kuris siejasi su pelėsiais.

| |

Gira

2 Comments

Gira – vienas iš Lietuvos (baltų) nacionalinių gėrimų, taip pat laikoma rusų nacionaliniu gėrimu. Ji atsiradusi neatmenamais laikais Rytų Europoje ir čia ypač išplito nuo XVI amžiaus. Tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra tik apie 0,7%–2,2% alkoholio. Giros gamybos pagrindas – rūgšties ir alkoholio fermentacija. Jos sudedamieji elementai yra kviečiai, rugiai, miežių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas. Be įprastos giros, raugiamos ir obuolių, aviečių, pieno, miško uogų, gėlių lapelių ir daugelis kitų girų. Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B. Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių įvairiausių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulų ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonų, pyragų ir net meduolių. Tarp jų yra raugintų, keptinių ir šustinių girų. Buvo teigiama, kad giros privalo būti gana rūgštokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradėtos gaminti sovietinės okupacijos metais pagal Maskvoje patvirtintas receptūras.

Vanduo – vertingas ir ištikimas palydovas visais gyvenimo atvejais
| |

Vanduo – vertingas ir ištikimas palydovas visais gyvenimo atvejais

Dažnai specialioje ir populiarioje literatūroje, kitose informacijos priemonėse skelbiama, kad joks kitas maisto produktas neturi tokių griežtų saugos sveikatai ir kokybei reikalavimų ir nėra taip griežtai kontroliuojamas kaip geriamasis vanduo. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse vietoje sąvokos “geriamasis vanduo” vartojama sąvoka “žmonėms vartoti skirtas vanduo”. Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme šis vanduo apibrėžtas kaip bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas. O taip pat pabrėžiama, kad geriamasis vanduo – tai bet koks vanduo, naudojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei. ES teisės aktuose skelbiama, kad geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama.

Kavos istorija
| |

Kavos istorija

Apie kavos plitimą iš rytų Afrikos per Europą iki pat Brazilijos sklando daug legendų, padavimų ir pasakojimų. Iš jų žinomiausias apie Kaldi, Abisinijos ožkų piemenį, kuris vieną dieną pastebėjo, kad jo ganomos ožkos žaidžia tarsi vaikai. Jis pamatė kaip jos nuo kažkokio pakalnės krūmo rupšnoja raudonas uogas. Kaldi irgi paragavo uogų ir greitai nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos. Netoliese buvusio vienuolyno abatas, pamatęs šį neįprastą sujudimą, kelias uogas davė paragauti ir vienuoliams. Jie nesudėję bluosto meldėsi visą naktį. Kita istorija, pasakoja, kad kavos stimuliuojančias savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje. Ši legenda, ko gero, yra arčiausiai tiesos, kadangi kavos tėvynė laikoma būtent Etiopija. Iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos arba susmulkintos ir sumaišytos su gyvūnų riebalais, suvyniotos į rutuliukus ir naudojamos maisto gamybai. Vėliau uogos buvo naudojamos užpiltinėms gaminti. Kai prekiautojai kavą atvežė į Arabiją, pranašas Muhamedas gėrė vyną, pagamintą iš minkštosios kavos masės. 12 a. kava „persikėlė“ į kitą Raudonosios jūros krantą, nuo tada ir prasidėjo jos pergalingas žygis per visą pasaulį. Jemene pirmoji kava buvo kultivuojama terasiniuose soduose ir per Meką bei Mediną, kur kasmet plūsdavo islamo piligrimai. Stiprinantis rūgštaus skonio gėrimas plito po pasaulį. Kavos gėrimo populiarumas taip pat siejamas su moterų diskriminavimu.