Mityba

Pietų Europos gyventojų dietos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, makaronai, duona ir česnakai. Ši dieta pasižymi ne tik geru skoniu. Ji išgarsėjo kaip viena sveikiausių dietų pasaulyje. Daugelis mokslininkų teigia, jog Pietų europiečių tradicinis maistas yra maistingumo idealas. Beveik ant kiekvieno italo pietų stalo kasdien galima pamatyti pilnas lėkštes vaisių, daržovių ir česnakų, rupių miltų duoną, alyvų aliejų ir česnakus, gabaliuką mėsos ar žuvies, porą taurių raudonojo vyno. Galbūt tokia mityba nelėmė tai, kad Italijoje, palygimus su kitomis šalimis, yra gerokai mažesnis sergamumas skrandžio ir plaučių vėžiu, širdies ligomis, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultais, nepaisant Pietų europiečių meilės cigaretėms ir alkoholiui. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kodėl Pietų Europos gyventojams tokia mityba padeda išvengti ligų. Paaiškėjo, jog vaisiai ir daržovės turi nemažai vitaminų C ir E, bei beta karotinų. Šie antioksidantai (vitaminai C, E ir A) kovoja su ląsteles ardančiais laisvaisiais radikalais bei toksinėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus organizmą ir sąlygoja senėjimą, sukelia širdies ligas ir vėžinius susirgimus.

TV3 laidos “TV pagalba” gelbėtojas Gediminas Jaunius įsitikinęs, jog kiekviena ribinė situacija, o liga tokia ir yra, suteikia naujo požiūrio į gyvenimą. „Po kiekvienos ligos, net ir po gripo, į gyvenimą grįžtu nauju žmogumi, todėl kartais net atrodo, jog organizmas pats pakelia temperatūrą, kad sustabdytų mane nuo besaikio lėkimo ir apsaugotų nuo išsekimo ar pervargimo“. „Dar būdamas vienuolyne, dirbau slaugos ligoninėje, – toliau pasakojo gelbėtojas. – Sirgdavau kas savaitę, o kai sirginėti atsibodo, nuėjau pas daktarę. Kai tyrimų rezultatai buvo gatavi, pasižiūrėjęs į daktarės veidą, pamaniau, jog atsitiko kažkas baisaus. Pagalvojau turbūt vėžys arba dar kažkas blogiau, bet ar gali būti kas blogiau… Per tas kelias minutes ne tik prabėgo, bet ir susidėliojo visas gyvenimas… Tapo aišku viena – tikrai negulėsiu ligoninėse ir nekovosiu, nes netikiu šita pergale. Kartu supratau ir ką dar noriu gyvenime nuveikti… Bet, ačiū dievui, viskas baigėsi gerai – pasirodė, jog tyrimų rezultatai yra geri“. Dabar į maistą kreipiu kur kas daugiau dėmesio, nors kaip ir anksčiau, nenoriu valgyti pusryčių, – neslepia gelbėtojas, iš savo raciono išmetęs visus angliavandenius vien dėlto, kad turi per daug papildomų kilogramų. – Užtat į valias valgau mėsos, daržovių ir vaisių – ypač mandarinų, kurių žiūrėdamas “teliką” galiu sugliaudyti visą “kilą”. O jei sergu, šalia manęs visuomet kalnas mandarinų, arbata ir medus“. O kad atrodytų įtikinamiau, Gediminas nusišypsojo ir rankomis “nupiešia” didžiulį kalną…

Genetiškai modifikuoti pomidorai gali išgulėti negesdami net pusę metų, bulvių nepuola kolorado vabalai, augalai tampa atsparesni ligoms, tačiau iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar šiuos produktus saugu vartoti. Genetinio metodo priešininkai sako, kad nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas (ksenobiotikus), kurių anksčiau žmogaus aplinkoje nebuvo. Genetiškai modifikuotame maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Dabar sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai sudarys sąlygas naujoms augalų virusinėms ligoms atsirasti. Diskusijos nesiliauja. Škotų mokslininkas Arpas Pustzai iškėlė dar vieną abejonę genetiškai modifikuotų produktų saugumu, atlikęs tyrimą su žiurkėmis ir pastebėjęs, kad genetiškai modifikuotos bulvės jas gali veikti toksiškai, konkrečiu atveju buvo pažeidžiamos žiurkių kepenys. Kito tyrimo metu žindančios žiurkės buvo šeriamos genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų miltais. Rezultatai liūdni: žūsta net 70 proc. žindomų jauniklių, o išgyvenę žiurkiukai būna akivaizdžiai silpnesni už kontrolinės grupės žiurkių (jos buvo šeriamos genetiškai nemodifikuotais grūdais) jauniklius. Mokslininkai kalba apie genetiškai modifikuotų augalų keliamą grėsmę visam žemės ūkiui, kadangi genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su kol kas mums įprastais augalais.

Dauguma žmonių mano, kad nuo makaronų storėjama, kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį, aštrus maistas kenkia skrandžiui ir t.t. Dauguma tokių įsitikinimų yra klaidingi. Tad panagrinėkime! Nuo spagečių storėjama. Netiesa. 1-oje porcijoje (60 g nevirtų makaronų) yra tik 220 kilokalorijų, tuo tarpu 1-oje porcijoje bulvių jų yra net 360! Iš tikrųjų storėjama nuo padažų, kuriais užpilami makaronai. Todėl norint suliesėti, reikia makaronus valgyti su daržovėmis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Margarinas ne toks kaloringas, kaip sviestas. Apsirinkama. 100-te g sviesto yra 750 kilokalorijų, o 100-te g margarino – 745. Beveik vienodai. Bet svieste yra vertingų riebiųjų rūgščių, pagerinančių širdies veiklą. Lengvai virškinamas maistas nekenkia figūrai. Tai būtų tiesa, jeigu mes nebūtume linkę maisto skaninti riebalais ir cukrumi. Todėl verčiau maitintis visaverčiu maistu. Liesas maistas tik trumpam pasotina. Netiesa. Sotumas priklauso nuo maiste esančių angliavandenių, o ne nuo riebalų kiekio. Todėl pavalgius duonos, bulvių ir makaronų, pasisotinama ilgam. Žalias maistas naudingesnis už virtą. Ne visada. Pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant.

Lietuvoje beveik visi moterims skirti žurnalai imasi temų apie greito ir nesveiko maisto žalą grožiui bei sveikatai. Ir kone kiekvienas vaikas gali pasakyti, kad įvairūs traškučiai ir mineralizuoti gėrimai yra nesveika. O štai švieži vaisiai ir daržovės tiesiog būtini. Tačiau nepaisant nieko, vis didėjantys įvairių pusgaminių pardavimai didžiuosiuose prekybos centruose perša mintį, kad šis išmanymas yra paviršutiniškas ir jo nepakanka pasipriešinti nesveiko maisto manijai. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pastebi, kad sąvoka „greitas maistas“ nėra tapati „nesveikam maistui“. Pavyzdžiui, įvairios greitai paruošiamos košės – visiškai sveika. Prie nesveiko maisto priskirtini įvairūs pusgaminiai su įvairiais maisto priedais, pagerinančiais spalvą, kvapą, skonį, aromatą, tirštumą, juose nemažai druskos ir sočiųjų riebalų. Pavojingos sveikatai yra kancerogeninės medžiagos – jos atsiranda šildant tokį maistą nesočiuosiuose riebaluose (skrudinamos bulvės – jau chrestomatinis pavyzdys). Tiesa, gydytoja perspėja, kad ant produktų etikečių esantys E raidės indeksai su skaičiumi ne visada reiškia pasibaisėjimą sukeliančius konservantus – savo E indeksą turi ir vitaminas C, ir krakmolas, karotinas, kiti nekenksmingi priedai.

Česnakas – ilgametis augalas, ilgais siaurais lapais ir dekoratyviniais žiedais. Jo galvutę sudaro keletas skiltelių, padengtų plona balta luobele. Česnakai naikina bakterijas, grybelius, virusus, ramina, padeda atsikosėti, gydo alergiją, stimuliuoja kraujotaką. Kai kurie mokslininkai mano, kad neturint vaistų česnakais galima gydyti visas ligas. Česnakai nuo neatmenamų laikų augo Centrinėje Azijoje. Šių šalių žmonės jais nuo seno gydydavo infekcines ligas. Dabar česnakai pasklido po visą pasaulį, jų nuolat dedama į maistą. Nustatyta, kad net daugeliui žmonių nepatinkantis česnakų kvapas taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Iš česnakų gaminami įvairūs vaistai, bet geriausia valgyti žalius arba keptus česnakus. Jie labai lengvai pasisavinami. Jeigu česnakai “užkandami” petražolėmis, tai jų specifinis kvapas beveik nejuntamas. Česnakai skystina kraują, mažina arterinį spaudimą, neleidžia formuotis trombams, mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, gydo peršalimo ligas.

Pastaruoju metu atlikti tyrimai mokslininkams leidžia manyti, kad smaližiavimas yra ne blogas įprotis, o įgimtas organizmo poreikis. Jautriosios liežuvio ląstelės (receptoriai) gali atskirti 4 svarbiausius skonius: saldų, sūrų, rūgštų ir kartų. Jos išsidėsčiusios skirtingose liežuvio vietose. Saldaus skonio receptoriai yra ant liežuvio galiuko, kartaus – prie liežuvio šaknies, o rūgštaus yra liežuvio kraštuose. Skonio pojūtis labai svarbus visai virškinimo sistemai ir bendrai organizmo būklei. Sudirginti skonio receptoriai pasiunčia nervinį impulsą į tam tikrą galvos smegenų sritį, veikiančią virškinimą. Labai ilgai smaližiai buvo laikomi stresų ir silpnavališkumo aukomis, medžiagų apykaitos sutrikimo kamuojamais ligoniais. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad dėl visko kaltas įgimtas poreikis saldumynams. Mokslininkams pavyko atrasti geną, kuris “verčia” smaližių vidury nakties pakilti iš lovos ir sušveisti plytelę šokolado, arbatą saldinti 5 šaukšteliais cukraus ir pan. Mokslininkai, padarę daugybę eksperimentų, įrodė, kad moterys iš prigimties jautresnės karčiam skoniui, todėl labiau mėgsta saldumynus. Tuo tarpu stipriosios lyties atstovai labiau linkę mėgautis pipirais, česnakais ir garstyčiomis negu saldainiais.