Vegetarizmas, arba amžinos jaunystės maistas
Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, užmiršo jos dėsnius ir galią. Žmogus pats susikūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą bei vartoja sintetinius vaistus, užmiršo, jog gamta gali jį maitinti ir gydyti – tik reikia paklusti jos dėsniams. Didžiausią žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Dar Vydūnas savo knygoje “Sveikata, jaunumas ir grožė” rašė, kad žmogus valgo per daug, per dažnai, vartoja gyvulinės kilmės maisto produktų. Taigi nenatūralus, perdirbtas maistas yra labai nevertingas, tarsi svetimkūnis. Nuo ilgo terminio apdorojimo iš maisto lieka tik tuščios kalorijos. Toks maistas neduoda jokios naudos, atvirkščiai – daro didžiulę žalą, kadangi virškinimui naudojama brangi organizmo gyvybinė energija. Be to, organizme lieka daug visokių šlakų, kurie alina mūsų nervų sistemą ir ardo sveikatą. Šiuolaikinį žmogų labai vilioja skanūs, įvairūs maisto produktai, jis dažnai nemato kito gyvenimo tikslo, kaip tik skaniai pavalgyti ir linksmai praleisti laiką, o pasekmes palieka “galingai medicinai”. Sunku patikėti, jog žmogus taip apako ir apkurto, kad vis gilyn brenda į pražutingų malonumų liūną. Jis verčiau nuo kūdikystės iki senatvės kęs įvairiausias ligas, bet savo žalingų įpročių neatsisakys. Sokratas yra pasakęs: “Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume”. Taigi mūsų maistas turi būti pirmiausia naudingas mūsų organizmui, o tik po to – skanus.