Vegetarizmas, arba amžinos jaunystės maistas
| |

Vegetarizmas, arba amžinos jaunystės maistas

Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, užmiršo jos dėsnius ir galią. Žmogus pats susikūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą bei vartoja sintetinius vaistus, užmiršo, jog gamta gali jį maitinti ir gydyti – tik reikia paklusti jos dėsniams. Didžiausią žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Dar Vydūnas savo knygoje “Sveikata, jaunumas ir grožė” rašė, kad žmogus valgo per daug, per dažnai, vartoja gyvulinės kilmės maisto produktų. Taigi nenatūralus, perdirbtas maistas yra labai nevertingas, tarsi svetimkūnis. Nuo ilgo terminio apdorojimo iš maisto lieka tik tuščios kalorijos. Toks maistas neduoda jokios naudos, atvirkščiai – daro didžiulę žalą, kadangi virškinimui naudojama brangi organizmo gyvybinė energija. Be to, organizme lieka daug visokių šlakų, kurie alina mūsų nervų sistemą ir ardo sveikatą. Šiuolaikinį žmogų labai vilioja skanūs, įvairūs maisto produktai, jis dažnai nemato kito gyvenimo tikslo, kaip tik skaniai pavalgyti ir linksmai praleisti laiką, o pasekmes palieka “galingai medicinai”. Sunku patikėti, jog žmogus taip apako ir apkurto, kad vis gilyn brenda į pražutingų malonumų liūną. Jis verčiau nuo kūdikystės iki senatvės kęs įvairiausias ligas, bet savo žalingų įpročių neatsisakys. Sokratas yra pasakęs: “Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume”. Taigi mūsų maistas turi būti pirmiausia naudingas mūsų organizmui, o tik po to – skanus.

Vegetarizmas – ne visada į sveikatą
| |

Vegetarizmas – ne visada į sveikatą

Nusprendusieji tapti vegetarais turi kruopščiai planuoti valgiaraštį ir vartoti papildus. Būti vegetaru – madinga. Vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta nevalgyti mėsos ir populiarinti vegetarizmo idėjas, o vegetarų skaičius pasaulyje kasmet didėja. Didžiojoje Britanijoje yra 4 milijonai vegetarų, o Lietuvoje statistiniai duomenys apie vegetarus nerenkami. Specialistai spėja, kad šalyje mėsos nevalgo 1-2 procentai gyventojų. Vegetarai tvirtina, kad kitokie valgymo įpročiai sustiprina jų sveikatą. Jie įsitikinę, kad valgant mėsą organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles ir daro žmogų dirglesnį bei piktesnį. Be to, jų nuomone, valgyti gyvus organizmus ir komerciškai auginti gyvulius – neetiška. Tačiau medikai įspėja, kad, prieš pasirenkant vegetarinę mitybą, reikia labai gerai apgalvoti visus pliusus ir minusus, pasikonsultuoti su gydytoju, kruopščiai apgalvoti kasdienį valgiaraštį ir vartoti maisto papildus. Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų. A.Jauniškytės teigimu, mėsos atsisakiusio žmogaus organizmui pradeda stigti pagrindinių mikroelementų: geležies, cinko ir vario. Tada ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda.

Vegetarėmis dažniau tampa moterys
| |

Vegetarėmis dažniau tampa moterys

Spalio 1-ąją minima Tarptautinė vegetarų diena. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos ir susimąstyti apie savo mitybos įpročius. Gydytojai tvirtina, kad vegetarizmas turi privalumų ir trūkumų. Kauno medicinos universiteto klinikų dietologė Rūta Petereit sako, kad vegetarais tampama dėl kelių priežasčių. Vieni nevalgo mėsos dėl religinių ar moralinių įsitikinimų, teigdami, kad negalima žudyti gyvūnų. Kiti – dėl sveikatos, nes riebus gyvulinis maistas sukelia ligas arba vaikydamiesi madų, kadangi vis daugiau visuomenėje žinomų žmonių propaguoja vegetarizmą. Vegetarų yra kelių tipų. Vieni atsisako tik mėsos, bet valgo žuvį. Kiti nevartoja jokios mėsos. Vadinamieji veganai nevalgo net pieno produktų, kiaušinių ir medaus. „Vegetarai įsitikinę, kad mėsoje esančios toksinės medžiagos nuodija organizmą, trumpina žmogaus gyvenimą ir daro jį agresyvesnį”, – portalui sakė R.Petereit. Pasak jos, vegetarizmas turi nemažai privalumų – vegetarus rečiau kamuoja viršsvoris, padidėjęs kraujospūdis, jie ne taip dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. „Tačiau prieš pasirenkant vegetarišką mitybą derėtų pasitarti su specialistu, kuris padėtų sudaryti valgiaraštį, priešingu atveju gali atsirasti sveikatos sutrikimų”, – perspėjo gydytoja. Jos teigimu, nevartodami kai kurių maisto produktų vegetarai dažnai suserga mažakraujyste, jiems pradeda trūkti svarbių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12. Jų stoką, pasak gydytojos, galima kompensuoti geriant maisto papildus.

Tapti vegetarais gali ne visi
| |

Tapti vegetarais gali ne visi

Europą krečia vegetarizmo karštligė – žmonės masiškai rūpinasi savo sveikata ir nustoja valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus. Nors toks gyvenimo būdas gelbsti nuo antsvorio, širdies ligų, hipertenzijos ir vidurių užkietėjimo, dietologai įspėja: fanatiškas vegetarizmas gali būti žalingas sveikuolių sveikatai. „Klaipėdos“ kalbinta dietologė Daiva Pipiraitė neneigė, kad vegetarai išties turi mažiau sveikatos problemų. „Tačiau nėra įrodyta, ar gera sveikata tiesiogiai susijusi su mėsos nevalgymu. Paprastai šie žmonės taip pat aktyviai sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, gyvena aktyvų gyvenimą“, – pasakojo specialistė. Pasak jos, kai kurie vegetarai leidžia sau valgyti kiaušinius, pieno produktus, baltą mėsą, žuvį. Jie nemažai organizmui reikalingų medžiagų gauna iš šių produktų. Labiausiai rizikuoja veganai – visiškai gyvulinės kilmės produktų nevalgantys žmonės. „Šie žmonės turėtų labai daug dėmesio skirti domėjimuisi tokiu gyvenimo būdu, daug žinoti apie veganizmo pavojus“, – aiškino D.Pipiraitė. Dietologės teigimu, augalinis maistas nėra tobulas, nes jame trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. „Visų žmogui reikalingų aminorūgščių yra tik kiaušinio baltyme ir mėsoje. Iš aminorūgščių formuojasi žmogaus raumenys. Todėl ilgai gyvulinės kilmės baltymų nevalgantys žmonės gali susidurti su raumenų masės mažėjimu, silpsta ir širdies raumuo“, – sakė D.Pipiraitė.

McDonalds traukiasi iš Islandijos
| | |

McDonalds traukiasi iš Islandijos

Guardian duomenimis, jau kitą savaitę McDonald’s pasitrauks iš Islandijos. Greito maisto kompanija pirmadienį uždarys tris saloje veikiančius restoranus, tai reiškia, kad Islandija taps viena iš nedaugelio Europos valstybių, tokių kaip Albanija ar Bosnija ir Hercegovina, kuriose nėra McDonald’s restoranų. McDonald’s direktorius Islandijoje, Jon Ogmundsson, pranešė, kad dėl augančių importuojamų produktų kainų ir dėl neatsigaunačios ekonomikos verslas nebėra finansiškai perspektyvus. J. Ogmundsson teigė, kad McDonald‘s naudojamų produktų, kurių dauguma importuojama iš Vokietijos, kaina per pastaruosius 18-ka mėnesių beveik padvigubėjo dėl Islandijos kronos nuvertėjimo ir didelių importo mokesčių.

Klaipėdos jaunimas piketavo prieš “McDonald’s”
| | |

Klaipėdos jaunimas piketavo prieš “McDonald’s”

Vakar įvairių uostamiesčio marginalinių sluoksnių atstovai surengė piketą prieš “greito maisto” restoraną “McDonald’s”. Susirinkę prie restorano jaunuoliai praeiviams platino skrajutes su informacija, kritikuojančia tarptautinę “McDonalds” korporaciją. Akcijos dalyviai ragino žmones nesilankyti “McDonalds” restoranuose, kur, jų teigimu, vartotojams reklamuojamas ir siūlomas nesveikas maistas. Nepatenkinti “McDonald’s” vykdoma politika jaunuoliai tvirtino, jog ši kompanija išnaudoja savo darbuotojus, teršia aplinką, alina trečiojo pasaulio šalis ir kt. Pasiteiravus, kam kilo mintis organizuoti akciją, vienas iš dalyvių sakė: “Organizatorius – ne atskiri žmonės, o pats sąmoningumas apskritai. Turime suvokti, kad nuo mūsų visų priklauso, kokia bus Lietuva. Skėsčioti rankomis ir sakyti “o ką aš galiu pakeisti” – sena lietuvio pozicija, bet jos nauda, manau, labai abejotina”. Praeiviams skrajutes dalinusio jaunuolio nuomone, daugybė žmonių šiuo metu labiau linkę ne mąstyti, o valgyti dideliais kąsniais. “Manau, kad informacija – pirmas žingsnis į žmonių sąmoningumą. Jeigu bent vienas iš tūkstančio vartotojiška kultūra užsikrėtusių žmonių susidomės mūsų platinama informacija – tai jau daug”, – sakė jis. Paklausti, kaip maitinasi patys, jaunuoliai tikino valgantys tik sveiką maistą. “Mūsų tarpe nemažai vegetarų, o šių restoranų politika mums nepriimtina”, – tvirtino akcijos dalyvis Darius.

Islandai liko be „McDonald’s“
| | |

Islandai liko be „McDonald’s“

Bendrovės „Lyst“, kuri pagal franšizės sutartį valdo „McDonald’s“ restoranus Islandijoje, vadovas Jonas Ogmundssonas paaiškino, kad ingredientų importavimo kaina tapo nepakeliama. Verslininkas nemato greito ūkio atsigavimo perspektyvų, todėl tęsti veiklą esą nėra prasmės. Pasak J.Ogmundssono, per pastaruosius 18 mėnesių ingredientų importas iš Vokietijos pabrango dvigubai dėl smarkaus Islandijos kronos nuvertėjimo ir padidintų importo mokesčių. Mėsainis „Big Mac“ Islandijoje kainuoja 650 kronų (12,2 lito). Kad netaptų nuostolingi, juos tektų pabranginti 20 proc. Tuomet mėsainis kainuotų 780 kronų (14,6 lito) – brangiau, nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. „Per pastaruosius mėnesius pardavėme daugiau mėsainių, nei kada nors anksčiau, bet kaštai yra pernelyg dideli. Nėra jokios prasmės toliau dirbti, – aiškino J.Ogmundssonas. – Už kilogramą svogūnų, importuotų iš Vokietijos, mokame tiek pat, kiek už gero viskio butelį.“ Pirmas „McDonald’s“ restoranas Islandijoje duris atvėrė 1993 m., kai visas pasaulis žavėjosi ir pavydėjo salos ekonominio stebuklo. Pirmasis „Big Mac“ mėsainio paragavo tuometinis Islandijos premjeras Davidas Oddssonas. Dabar nei jis, nei kiti islandai ilgai negalės mėgautis „McDonald’s“ skanumynais. Greito maisto tinklas pareiškė, kad neieškos naujų partnerių šioje šalyje, nes 300 tūkst. gyventojų turinčios salos ekonomika yra labai prastos būklės, o sąlygos verslui – itin sudėtingos.

Mėsa. McDonald’s
| | |

Mėsa. McDonald’s

Trys ketvirčiai amerikietiškų karvių ir kiaulių reguliariai ėdė permaltus dvėsusių šunų ir kačių produktus. Jiems gi duodami maistiniai miltai… Tai gyvūnų prieglaudų tiekiama žaliava. Šiandien jų karvės ėda dvėsusius arklius, kiaules ir vištas. Be abejo miltų pavidale ar kokiose nors maistinių papildų variantuose. Mc Donoldas didžiausia mėsos vartotojas. Ketvirtis hamburgerių – tai melžiamų karvių, kurios jau nualintos ir nebetinka melžti, kurių daugelis pačios nebenueina į žudyklą, mėsa. Kad užmušti baisų kvapą, gražiems maisto produktams sugalvota daugybė cheminių kvapų, kaip kad keptos mėsos, sūrio ar bekono. 1991 metais Anglijoje Makdonoldo mėsa pasitarnavo apnuodydama žmones, pasėkoje – inkstų liga. Greito maisto industrija kelia nerimą daugybei amerikiečių gydytojų, kurie palaikė kompaniją, kovojančią prieš greitą maistą. Jie teigė, kad maitinimosi kultūros pažeidimai sukelia didelį viršsvorį ir nusineša 300 tūkstančių amerikiečių gyvybių kasmet. Daugybė žmonių, supratusių šią Makdonoldo aferą, ryžosi kovoti prieš nesveiko maisto industriją. Spalio 16 dieną visame pasaulyje vyksta demonstracijos prieš Makdonoldo egzistavimą. Tačiau magnatai išleidžia didžiulius pinigus reklamai ir teisminei kovai prieš susirgusius nuo šio maisto ir prieš demonstrantus. Paprasti žmonės gali kovoti paprasčiau ir pigiau – tiesiog rinktis sveiką natūralų maistą, kuriame nėra gyvulių ar kitų negyvėlių produktų.

Septynmetė mergaitė „McDonald’s“ maiste rado prezervatyvą
| | |

Septynmetė mergaitė „McDonald’s“ maiste rado prezervatyvą

Šveicarijos policija praneša, kad tiria neįprastą pažeidimo atvejį – gautas pareiškimas, kad 7-metė mergaitė restorano „McDonald’s“ maisto rinkinyje vaikams „Happy Meal“ rado prezervatyvą. Fribūro policija teigia, kad į pareigūnus kreipėsi mergaitės motina. Pasak jos, prezervatyvas buvo įmestas į skrudintas bulvytes. Pareigūnai aiškinasi, iš kur prezervatyvas atsirado „McDonald’s“ restorane ir kaip jis pateko į „Happy Meal“. Jie taip pat tiria, kad prezervatyvas kėlė riziką vaiko sveikatai. Kol vyksta tyrimas, „McDonald’s“ atstovai Šveicarijoje atsisako komentuoti įvykį.

184 kg sverianti mama savo trynukus maitina „McDonald‘s“ maistu
| | |

184 kg sverianti mama savo trynukus maitina „McDonald‘s“ maistu

Nenoriu, kad jie manytų, jog reikia galvoti apie tai, ką valgai“, — savo nenuginčijama išmintimi dalijosi 24 metų motina, britė Leanne Salt. Jos trynukai Deanna, Daisy ir Finlee kone kasdien „skanauja“ „McDonald‘s“ maistą, mat bedarbė Leanne „pernelyg užsiėmusi“ gaminti jiems „normalų“ maistą, rašo TheSun.co.uk. „Mano kūdikiai pirmą kartą paragavo „McDonald‘s“ maisto būdami šešių mėnesių. Aš jiems sukramtau visą maistą, nes jie dar neturi dantų. Antrą valandą aš jiems užkandėlei duodu traškučių. Matot, kūdikiai visada alkani — kartais lengviau jiems duoti maistą, kuris jau paruoštas“, — aiškino moteris. Tačiau skeptikams užginčijus, kad ponios Salt propaguojamas gyvenimo būdas vaikams ypatingai nesveikas, ji atšauna: „Aš juk ne visada maitinu juos greitu maistu. Kartais pagaminu mikrobanginį patiekalą. Kiekvieną sekmadienį maitinu juos daržovėmis. O vaisių gabaliukų būna kūdikių maiste. Mano kūdikiai sveiki.“. Nepaisant fakto, kad ji pati kasdien valgo 1000 kalorijų daugiau negu rekomenduojama dienos norma (2000 kalorijų), Leanne tvirtina, jog jos įspūdingas 184 kg svoris ne persivalgymo, o problemų su skydliauke pasekmė. Šiuo metu ji gyvena mažame name su savo broliu ir motina. Leanne savo vaikus aprengia tik kartą per savaitę, kad nueitų atsiimti 267 svarų (maždaug 1000 litų) socialinės paramos.